Kilus ginčams, kyla rizika griebtis emocijomis paremtų greitų sprendimų, stokojant profesionalių kompetencijų, kas dažniausiai tik pagilina iškilusią problemą. Todėl, kaip jūsų teisės partneris, stengiamės parinkti efektyviausią sprendimo kelią būtent jūsų situacijai, atsiribojant nuo emocijų ar rezultatų nekuriančių ilgalaikių bylinėjimo procesų. Daug dėmesio skiriame nuodugniai situacijos analizei, faktinėms bylos aplinkybėms, teismų praktikos analizei bei bylos eigos strategijos parinkimui.
Tikime, kad pergalę teisme lemia geriausiai atlikti „namų darbai“: pasiruošimui skirtas laikas, surinkti įrodymai, tiksliai sudėlioti argumentai ir aiški bylos vedimo strategija. Vertiname atvirumą, tad taip bendraujame ir su klientais.
Ginčų Sprendimo Sritis
Padėsime jums išspręsti kilusius ginčus dėl:
- Sutarčių vykdymo ar pažeidimų
- Sutarties nutraukimo
- Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
- Skolų išieškojimo ir netesybų (baudų, delspinigių) mokėjimo
- Civilinės atsakomybės
Atstovavimas Viešųjų Pirkimų Ginčuose
Padedame tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams viešųjų pirkimų ginčuose. Atstovaujame tiekėjus teisminiuose ginčuose dėl viešųjų pirkimų, rengiame pretenzijas skundžiant neteisėtus perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių sustabdyti prikimo procedūrą ar sutarties sudarymą.
Ginčai su Valdžios Institucijomis ir Administraciniai Ginčai
Atstovaujame ginčuose su valdžios institucijomis ir administraciniuose ginčuose (skundžiant institucijų priimtus nepagrįstus sprendimus, veiksmus ar neveikimą, kt.), ginčuose su veiklą ar projektus prižiūrinčiomis institucijomis. Taip pat ginčuose, kylančiuose iš valstybinių finansavimo konkursų, bei ginčuose, susijusiuose su valstybės biudžeto ar ES paramos administravimu.
Darbo Ginčai
Atstovaujame su darbo santykiais susijusiuose ginčuose, tiek ikiteisminiame procese darbo ginčų komisijoje, tiek teismuose. Paruošiame ir teikiame reikiamus dokumentus darbo ginčų komisijai ar teismui.
Šeimos Ginčai
Atstovaujame skyrybų bylose dėl turto padalinimo, sprendžiant išlaikymo vaikui (alimentų) nustatymo ir padidinimo klausimus.
Žmogaus Teisių Gynimas
Žmogaus teises suprantame plačiai. Konsultuojame žmogaus teisių gynimo klausimais - padedame identifikuoti, ar įvykis gali būti priskirtas prie žmogaus teisių pažeidimo, rengiame skundus Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui ar Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Sėkmingi Atstovavimo Pavyzdžiai
- Sėkmingai atstovavome pareiškėją Baltijos gėrimų pramonės aljansas net keliose administracinėse bylose dėl ES lėšomis finansuojamų programų įgyvendinimo, kuriose pareiškėjui buvo pritaikytos neproporcingos sankcijos - neišmokėtos lėšos ir pritaikyta administracinė nuobauda. Pasiekiame, kad prižiūrinčios institucijos nepagrįsti sprendimai būtų panaikinti.
- Atstovavome Viešųjų pirkimų agentūra sudėtingame ginče dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Padėjome klientui apsiginti nuo nepagrįsto ieškinio dėl paslaugų sutarties vykdymo. Byloje įrodėme, kad sutartinė civilinė atsakomybė už tariamą sutarties pažeidimą klientui negali kilti.
- Atstovavome Alytaus rajono savivaldybės administraciją ginče dėl rangos darbų atlikimo. Pasiekiame, kad apeliacinės instancijos teismas panaikintų mums nepalankų teismo sprendimą ir priimtų naują, kuriuo tenkino mūsų priešieškinį dėl netesybų (delspinigių) pritiesimo.
- Atstovavome pareiškėją Meno avilys administracinių ginčų komisijoje dėl nepagrįstų Lietuvos kino centro priimtų sprendimų, susijusių su kliento paraiškos vertinimu. Pasiekėme, kad kliento paraiška būtų vertinama iš naujo.
- Atstovavome projektuotojus Sienos (wall) ginče dėl pastato defektų, kuriame buvo keliamas klausimas ir dėl projektuotojų atsakomybės. Teisme įrodėme, kad projektuotojai savo sutartinių pareigų nepažeidė.
- Atstovavome klientą, paslaugų teikėją, dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo ir reikalavimo sumokėti už atliktas paslaugas. Teismas pripažino, kad sutartis nutraukta nepagrįstai ir priteisė atlyginimą už suteiktas paslaugas.
- Atstovavome sportinio pokerio lošėją ginče atgaunant 20 000 eurų skolą, paskolinus pinigus internetinių pokerių žaidimo lošimams. Byloje pavyko įrodyti, kad paskolos sutartys sudarytos pasitelkiant įrodymams Skype ir FB susirašinėjimo žinutes ir pavedimus, atliktus per internetinio pokerio žaidimų platformą.
- Atstovaujame klientę Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo. Byloje sprendžiamas klausimas dėl visų bylinėjimosi išlaidų laimėjus ginčus nacionaliniame teisme neatlyginimo. Pareiškimas priimtas nagrinėti, laukiamas teismo sprendimas.
- Sėkmingai atstovavome klientę atleidimo iš darbo byloje. Apeliacinės instancijos teismas palaikė mūsų poziciją, kad darbdavio (ministerijos) vykdytos pertvarkos buvo fiktyvios ir nesudarė pagrindo atleisti klientę, taip pat nustatyta kitų procedūrinių darbo sutarties nutraukimo pažeidimų. Klientei buvo priteista kompensacija ir neturtinės žalos atlyginimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti klientei palankų sprendimą.
- Atstovavome klientą byloje, kurioje kita šalis nepagrįstai reikalavo atlyginti Valstybiniame patentų biure patirtas išlaidas advokato pagalbai. Teismas palaikė mūsų argumentus, kad kita šalis neįrodė įstatyme įtvirtintos deliktinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio, o teisės aktai nenumato tokių išlaidų atlyginimo ikiteisminėje stadijoje instituto.
- Sėkmingai atstovavome klientą Valstybinio patentų biuro apeliaciniame skyriuje ginče dėl prekės ženklų panašumo.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
2022 m. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Handelshus“ (buvęs pavadinimas - uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d.
Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. sudarė sutartį Nr. S-2017-00147 dėl maisto produktų, įskaitant vištienos konservus, įsigijimo bei tiekimo į ieškovės partnerių sandėlius (toliau - Sutartis). 2018 m. spalio mėnesį maisto produktų dalijimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - VMVT) atliko kai kurių labiausiai skurstantiems asmenims dalijamų maisto produktų laboratorinius tyrimus.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau - Institutas), 2018 m. spalio 15 d. atlikęs tyrimą, nustatė, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai yra pagaminti iš smulkintos mėsos masės, matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų, ir padarė išvadą, jog atlikto tyrimo rezultatai neatitinka atviro konkurso dėl maisto produktų tiekimo labiausiai skurstantiems asmenims sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. VPDA-2017-00033, 4 priedo reikalavimų.
VMVT, atsižvelgdama į atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, 2018 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-475, kurio pagrindu sustabdė minėto maisto produkto tiekimą rinkai. Nepriklausoma maisto produktų tyrimų laboratorija UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d.
Ieškovė 2018 m. spalio 25 d. kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 5 procentų dydžio baudą (75 138,39 Eur) nuo visos preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto kiekio vertės (1 502 767,73 Eur su PVM) (Sutarties 7.5, 7.5.1 papunkčiai) bei atlyginti žalą, kilusią dėl atsakovės pristatytų Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų neatitinkančių vištienos konservų.
Be to, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai neatitiko Sutarties 1 priede nurodytų kokybės reikalavimų - buvo pagaminti ne iš mėsos gabaliukų, o iš smulkintos mėsos, ieškovė neturi pagrindo atsiskaityti už pristatytus vištienos konservus.
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 316 017,03 Eur įsiskolinimą pagal 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173, 10 364,80 Eur delspinigių, 269,83 Eur išlaidų už antstolio paslaugas ir tyrimų atlikimą, 8,47 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, 40 Eur išlaidų?
Atsakovė nurodė, jog ji Sutarties pagrindu išrašė ieškovei 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173, tačiau ieškovė prievolės apmokėti sąskaitą iki 2018 m. lapkričio 18 d. neįvykdė, todėl liko skolinga 316 017,03 Eur už vištienos konservus.
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, jog 2017 m. lapkričio 17 d.
VMVT 2018 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-475 dėl produkto tiekimo rinkai sustabdymo, kuriame nurodė, jog vištienos konservai neatitinka techninės specifikacijos maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimuose vištienos konservų žaliavai keliamų kokybės reikalavimų.
Ieškovė teikė atsakovei 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. SB-2018-01122, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio mėnesį maisto produktų dalijimo metu VMVT atliko kai kurių dalijamų maisto produktų laboratorinius tyrimus (Sutarties 6.5 punktas). VMVT pažymėjo, kad tiekėjos pristatyti vištienos konservai pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, t. y. neatitinka Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, nustatančių, kad vištienos konservai būtų pagaminti iš mėsos gabaliukų, o ne iš smulkintos mėsos.
2018 m. spalio 23 d. Agentūra kreipėsi į Maisto produktų tyrimo laboratoriją, prašydama papildomai ištirti tiekėjos pristatytus maisto konservus. Pateiktame tyrimo protokole nurodyta, jog vištienos konservų pagrindinė masė yra smulkinta mėsa, tiriamuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matyti augalinių skaidulų detalės.
Ieškovė pažymėjo, jog dėl pristatytų vištienos konservų, kurie neatitinka Sutarties 1 priede įtvirtintų reikalavimų, atsakovė privalo sumokėti 75 138,39 Eur baudą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1247-426/2019 atmetė UAB „Handelshus“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VMVT 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - UAB „Handelshus“ skundą tenkino ir panaikino VMVT 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr.
Teismas pažymėjo, jog tarp šalių kyla ginčas, ar atsakovė pateikė tinkamą produktą - vištienos konservus pagal Sutarties sąlygas, o šalių pareikšti reikalavimai yra siejami būtent su nurodytų (ne)tinkamo produkto pasekmių nustatymu.
Teismas nusprendė, jog ieškovės teikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pateiktas produktas yra smulkinta mėsos masė, o pagal techninės specifikacijos reikalavimus negali būti „kitaip smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos“.
Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 31 625,90 Eur nuostolių atlyginimo, nurodė, jog Sutarties nuostatos įtvirtino, kad jei tiekėja pristato Sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nurodytų reikalavimų neatitinkančius maisto produktus, ji privalo sumokėti baudą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal formulę (Sutarties 7.3 punktas).
Teismas pažymėjo, jog ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti 31 601,70 Eur nuostolių atlyginimo, nurodo, kad šią sumą sudaro 15 800,85 Eur, kuri nebuvo išmokėta partneriams projekto administravimo, maisto produktų transportavimo ir sandėliavimo patirtoms išlaidoms kompensuoti; 15 800,85 Eur, kurie nebuvo skirti partnerių papildomų priemonių įgyvendinimo išlaidoms kompensuoti.
Teismas nurodė, jog, pirma, jis jau tenkino ieškovės reikalavimą priteisti netesybas dėl netinkamų produktų pagal Sutarties sąlygas pristatymo; antra, kaip buvo nustatyta teismo posėdžių metu, anot ieškovės atstovės, atsakovė iš viso pristatė 567 783 vienetus konservų dėžučių, iš jų 523 590 vienetų konservų dėžučių buvo išdalyta, o yra likę neišdalyta 44 193 vienetai konservų dėžučių.
Teismas, vertindamas atsakovės prašymą priteisti iš ieškovės 316 017,03 Eur skolą pagal 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173, nustatė, jog šiuo atveju, anot ieškovės, atsakovė iš viso pristatė 567 783 vienetus konservų dėžučių, iš jų 523 590 vienetų konservų dėžučių buvo išdalyta, o yra likę neišdalyta 44 193 vienetai konservų dėžučių.
Teismas atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 10 364,80 Eur delspinigių netenkino. Teismas pažymėjo, jog Sutarties 7.10 punkte įtvirtinta, kad jeigu Agentūra be pateisinamų priežasčių vėluoja sumokėti tiekėjai, tiekėjai pareikalavus, už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo su tiekėja dieną Agentūra įsipareigoja mokėti 0,02 procento delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio.
2023 m. liepos 11 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovė Ispanijos draudimo bendrovė kreipėsi į teismą ir prašė teismo išreikalauti iš atsakovo automobilį. Byloje nustatyta, kad automobilis 2014 m. kovo 21 d. buvo įregistruotas jo savininkės Ispanijos įmonės vardu.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo teises įgyvendino vangiai, nes daugiau kaip metus nesikreipė į teismą, nors buvo aišku, kad ikiteisminiame tyrime atgauti sulaikytos transporto priemonės nepavyks.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas teisinis klausimas, ar ieškovės atstovų kreipimasis 2018 m. rugpjūčio 10 d. į prokuratūrą su prašymu sulaikytą automobilį grąžinti jo teisėtai savininkei (ieškovei Ispanijos draudimo bendrovei), šio prašymo tenkinimas prokuratūros 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, taip pat aplinkybė, kad prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2018 m. spalio 8 d. nutarimu atmetė pareiškėjo, t. y.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad teismai nepagrįstai nenustatė ieškinio senaties termino nutrūkimo nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. (kreipimosi į prokuratūrą datos) ir prasidėjimo iš naujo 2018 m. gruodžio 6 d., kada baudžiamojo proceso stadijoje buvo išspręstas klausimas dėl automobilio negrąžinimo ieškovei nurodant, kad, tiek ieškovei, tiek automobilio pirkėjui atsakovui ikiteisminiame tyrime pareiškus prašymus dėl automobilio grąžinimo, daikto savininkas, norėdamas išsireikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymo dėl duomenų išreikalavimo nevykdymą pabrėžė, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai.
Byloje dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų aiškinimo ir taikymo nurodyta, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovė privalo leisti ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai.
Nutartyje dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigos apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams tvarkyti konstatuota, kad atsakovams, kaip namo bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju - pagrindinių namo konstrukcijų (išorinių namo sienų (fasado)) bendraturčiams, kilo pareiga proporcingai savo turimos nuosavybės daliai apmokėti išlaidas, susijusias šios bendrosios dalinės nuosavybės remontu.
Ieškovė, vykdama daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kurie yra šio namo bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju namo išorinių sienų (fasado)) bendraturčiai, pavedimą atlikti šių objektų remontą, šio pavedimo pagrindu atstovaudama bendraturčiams santykiuose su rangovu ir dėl bendraturčių neteisėtų veiksmų patyrusi žalos, įgijo teisę reikalauti iš jų padarytos žalos atlyginimo.
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinę prievartos priemonę - nušalinimą nuo pareigų įtariamo nusikaltimo padarymu asmens, neturtinės žalos dydžio nustatymą, priežastinį ryšį taikant CK 6.272 straipsnyje reglamentuojamą civilinę atsakomybę, turtinės žalos atlyginimą konstatuota, kad ieškovės nušalinimas nuo pareigų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi vieno mėnesio laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. gegužės 28 d., BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu buvo teisėtas, proporcingas siekiamiems proceso tikslams.
Nutartyje dėl vartojimo teisinių santykių teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai teisinių santykių kvalifikaciją atliko remdamiesi iš esmės vienintele aplinkybe, t. y. kad mokėjimą už ginčo palmes, jų atvežimą, pasodinimą, žemę bei apsiaustus atliko atsakovas A. B..
Teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog sandoris apmokėtas atsakovo, negali būti pakankama faktinė aplinkybė, nulemianti teisinių santykių kvalifikaciją.
Konstatuota, kad kai šalis sieja daugiau nei vienas teisinis santykis, vien tai, kad pirmasis santykis (sandoris) yra komercinis, savaime nelemia išvados, kad ir vėliau sudaryti sandoriai yra komercinio pobūdžio.
Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą - teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai byloje nusprendė dėl hipotekos kreditoriaus teisių ir pareigų.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai hipotekos kreditoriaus neįtraukimą į bylą susiejo su galimai netinkamai atsakovės vykdytomis procesinėmis pareigomis.
Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje trys asmenys (A. T., V. V., D. B.) nuteisti dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. už tai, kad iš Baltarusijos į Lietuvą per valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, šių tabako gaminių nedeklaravo, nepateikė jų muitinės kontrolei.
Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį tenkino iš dalies. LAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.
Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.
Pasisakydamas dėl civilinio ieškinio senaties termino baudžiamojoje byloje, kasacinės instancijos teismas priminė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją ir jų sulaikymas pirmiausia reiškia tai, jog atsirado teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti sumokėti privalomus mokesčius valstybei.
Kai paaiškėja, kad mokestinę prievolę lėmė nusikalstami veiksmai ir nėra galimybės ją įvykdyti (išieškoti) mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, yra laikytina, kad valstybė (įgaliota institucija) sužinojo apie savo teisės pažeidimą ir valstybei (veikiančiai per įgaliotą instituciją) atsiranda teisė į civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.