Daugelis daugiabučių namų gyventojų dviračius, vaikiškus vežimėlius, roges laiko laiptinėse ar kitose bendrosiose patalpose. Dažnas daugiabutyje gyvenantis žmogus susiduria su daiktų laikymo problema: ne kiekvienas turi sandėliuką ar pakankamai vietos bute, kuriame galėtų tinkamai laikyti dviratį, vaikišką vežimėlį ar kitus didesnius daiktus.
Tačiau praėjimuose laikomi daiktai ne tik piktina kaimynus, bet ir kelia riziką gyventojų saugumui, nes užkrauna takus, reikalingus sklandžiai evakuacijai gaisro atveju.
Bendrieji reikalavimai ir taisyklės
Kaip anksčiau yra minėjęs daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas, bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakavimuisi gaisro atveju. Taisyklėse numatyta, kad taip pat draudžiama užtverti, užkrauti praeigas rūsiuose.
Bendrovės „House care“ Pastatų administravimo vadybininko Vaclovo Stankevičiaus aiškinimu, asmeniniai daiktai, palikti bendrose patalpose, gali trukdyti evakuacijai ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, gaisro atveju. Kadangi jie gali užkirsti kelią greitam ir saugiam žmonių išėjimui iš pastato.
„Taip pat pažeisti priešgaisrines saugos taisykles, nes tai gali sukelti papildomą degių medžiagų kaupimąsi ir trukdyti gesinimo darbus. Bendros patalpos yra skirtos visų gyventojų naudojimui, todėl asmeninių daiktų laikymas jose gali sukelti netvarką ir higienos problemas“, - vardijo pašnekovas.
Pasak „Civinity Namai“ atstovo G., vertinant, ar kaimynų dviračiai ar kiti daiktai bendrosiose patalpose laikomi tinkamai, reikia įvertinti, ar jie netrukdo žmonėms lengvai praeiti. Bet koks daiktų palikimas, kuris užkrauna praėjimo takus ir trukdo žmonėms saugiai evakuotis, pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus ir tokie daiktai turi būti nedelsiant pašalinti.
Daugiabutį namą administruojančios įmonės 2 kartus per metus privalo atlikti bendrųjų patalpų apžiūrą ir patikrinti, ar jos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.
Svarbus daikto tipas, dydis ir vieta
V. Stankevičius paminėjo, kad yra skirtumas, kokioje vietoje bendro naudojimo patalpose laikomi asmeniniai daiktai. Mat tai gali lemti, ar bus įspėjimai, ar baudos. Jo aiškinimu, jeigu daiktai neužkerta evakuacijos kelių ar avarinių išėjimų, tai mažiau tikėtina, kad bus taikomos baudos. Todėl svarbiausia, kad pabėgimo keliai, pavyzdžiui, laiptinės, liftai, koridoriai, nebūtų užblokuoti.
Vis tik pašnekovas pabrėžė - net jei daiktai, pvz., dviračiai, laikomi prie savo durų ir neatrodo, kad trukdo, vis tiek gali būti pažeidžiami saugumo ar priešgaisrinės saugos reikalavimai: „Įsivaizduokime situaciją, kad gaisro atveju jau atjungtas elektros tiekimas gyvenamajam namui, tamsu, patalpose daug dūmų, evakuotis reikia greitai, tamsoje žmonės prisidengę veidus nuo dūmų juda viena ranka liesdami sieną ir susiduria su dviračiu, prirakintu prie sienos. Susidūręs žmogus gali įstrigti, susižeisti, prarasti koordinaciją išėjimo link.“
Bendrovės „House care“ atstovas pridūrė, kad yra didelis skirtumas tarp laikomų daiktų tipo ir dydžio bendro naudojimo patalpose, nes tai gali turėti įtakos. Pasak jo, svarbu atsižvelgti į tai, ar daiktas yra degus, ar gali kelti kitokią riziką, pavyzdžiui, cheminius pavojus.
„Degūs ar potencialiai pavojingi daiktai gali būti griežčiau draudžiami dėl priešgaisrinės saugos ir bendro saugumo. Nepriklausomai nuo daikto dydžio ar tipo, svarbiausia yra, kad jis netrukdytų saugiam praėjimui ir evakuacijai. Jei daiktas neužstoja praėjimo, tai mažiau tikėtina, kad bus taikomos baudos“, - dėstė V. Stankevičius.
Jis papildė, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į estetinį aspektą, bendros tvarkos palaikymą.
Butai be vietos dviračiams – kliūtis patekti į geresnius miestus
Sankcijos už taisyklių pažeidimus
Bendrovės „House care“ atstovo teigimu, už asmeninių daiktų palikimą bendro naudojimo patalpose, jei tai neatitinka saugos reikalavimų, gali būti taikomos įvairios sankcijos. Jis įvardijo, kad tai priklauso nuo vietinių įstatymų, daugiabučio namo taisyklių ir konkrečios situacijos.
Anot V. Stankevičiaus, sankcijos gali būti taikomos nuo lengvesnių iki griežtesnių:
- Įspėjimas. Gyventojas ir bendrija informuojama apie taisyklių pažeidimą ir prašoma pašalinti daiktą iš bendro naudojimo patalpų.
- Jei įspėjimas ignoruojamas arba pažeidimai kartojasi, gali būti skiriama piniginė bauda.
- Namo administratorius gali pašalinti daiktą iš bendro naudojimo patalpų, jei jis nėra pašalintas po įspėjimo.
G. Stanišauskas įvardijo, kad nepaisantiems gaisrinės saugos reikalavimų gresia baudos: daugiabučių namų savininkams jos siekia 70 eurų, o už gaisrinės saugą atsakingi asmenys gali būti baudžiami ir iki 600 eurų bauda.
Visgi, didžiausias pavojus slypi ne administracinėse baudose. Gaisro atveju itin svarbi greita gyventojų evakuacija. Remiantis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2023 m. ketvirtadalis gaisrų Lietuvoje kilo gyvenamosios paskirties namuose, jų metu žuvo 67 gyventojai.
Gaisro priežastys - įvairios, tačiau visų jų atveju taisyklės tos pačios: žinoti ir laikytis priešgaisrinių taisyklių.
Nelegalios poilsio oazės ir kenkėjų rizika
Bendrovės „House care“ Pastatų administravimo vadybininkas nurodė, kad asmeninių daiktų palikimas bendro naudojimo patalpose gali sukelti įvairių įdomių, kartais net keistų ar pavojingų situacijų. Pasak jo, kartais bendrose patalpose randama netikėtų daiktų - nuo senovinių baldų iki neaiškios paskirties įrenginių.
„Ypač rūsiuose ar paskutiniame laiptinės aukšte ties išėjimu ant stogo įsirengiama poilsio oazė su „sofkutėmis“ ir staliukais. Kai kurie gyventojai bando „papuošti“ bendras erdves. Pavyzdžiui, įrengia viešą biblioteką, užsodina augalus ar pakabina meno kūrinius, kas gali sukelti nesutarimų tarp kaimynų dėl estetikos ar saugumo“, - vardijo V. Stankevičius.
Jis išskyrė, kad dažniausiai bendrose patalpose paliekami dviračiai, paspirtukai, sporto įranga, vaiko vežimėliai, baldai. Ir paprastai šie atvejai baigiasi įspėjimu ir daiktų pašalinimu.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad seni baldai ar kita nešvari įranga gali tapti kenkėjų, pavyzdžiui, blakių ar pelėsių, šaltiniu. Taip pat nesaugiai palikti daiktai gali sukelti sužalojimus: „Keli pastarieji sprogimų ir gaisrų incidentai rodo, kaip svarbu rūpinti gyventojų saugumu.“
Patarimai gyventojams
Pasak „Civinity Namai“ atstovo, pirmiausia vertėtų problemą aptarti su kaimynais ir drauge rasti sprendimus, kurie leistų tinkamai laikytis saugos reikalavimų. Pasitaiko ir atvejų, kuomet gyventojai nesusirenka jiems priklausančių daiktų ir po pažeidimo fiksavimo bei informavimo.
„Dėl didelės vertės daiktų paprastai visuomet pavyksta su gyventojais susitarti, tad dažniausiai tenka utilizuoti seniai pamirštus, nereikalingus baldus, kitus daiktus ar po remonto likusias statybines medžiagas. Atlikus valymo darbus tarsi problemos nelieka, tačiau už neatsakingą gyventojų elgesį tenka mokėti visam namui.
„Derėtų atkreipti dėmesį ir į bendrosiose patalpose laikomo turto saugumą. Dviračiai - bene dažniausiai iš gyvenamųjų namų laiptinių dingstantys daiktai. Nors laiptinės paprastai rakinamos, tai retai būna kliūtis vagims. Todėl asmeninių daiktų laikymas visiems prieinamose patalpose kelia ir pačių daiktų saugumo klausimą,“ - dalinasi G.
Laikantiems daiktus sandėliukuose derėtų atkreipti dėmesį į rūsio patalpose esančią drėgmę ir žemesnę temperatūrą. Čia puikiai išsilaikys konservuotos daržovės ar uogos, tačiau tokie daiktai kaip knygos, drabužiai ar mediniai daiktai ilgainiui ims pelyti.
Balkonuose laikomus dviračius ir kitus daiktus siūloma paruošti žiemai: nuvalyti, pilnai nusausinti, sutepti judančias detales, išvaškuoti, taip sukuriant barjerą nuo drėgmės ir korozijos.