Europos Teisingumo Teismo Praktika Intelektinės Nuosavybės Klausimais

Šiandieninėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisė atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindama inovacijų ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine komercinių santykių arena.

Greitas interneto plitimas sukuria naujus ir vis sunkiau atsekamus teisių pažeidimus, nei gebama sukurti efektyvius tokių pažeidimų prevencijos būdus. Diskusijose apie intelektinę nuosavybę linkstama sutelkti dėmesį ties žala, kuri padaroma neteisėtai atgaminant kūrinius, ir ties teisiniais bei techniniais būdais, kurie galėtų apsunkinti tokį neteisėtą atgaminimą.

Šiandien mums besvarstant, kaip galėtume skatinti išsimokslinusius žmones kurti ir rašyti knygas, būtų naudinga suprasti, kad autorių teisės yra socialinis konstruktas, kuris buvo ir toliau turėtų būti pritaikytas užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tai nėra kokia nors iš anksto nulemta statiška žmonijos teisė, teigė Kalifornijos universiteto profesorė Pamela Samuelson. Ši Samuelson mintis yra ypatingai svarbi.

Ar intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai, yra jau kitas klausimas. Turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos. Jos tarpusavyje susijusios. Techniniai klausimai siejasi su moraliniais dėl tokios priežasties: nėra prasmės kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu tai techniškai neįmanoma ar nerealu padaryti. Moraliniai klausimai susiję su techniniais šiuo aspektu: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti. Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.

Interneto Samprata

Internetas (iš anglų kalbos - Interconnected Networks, sutr. Internet) - bendrąja prasme, tai tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą.

Interneto ištakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos, norėdamos sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą. Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą.

Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis mokslo fondas išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamas prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija. Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai. Šie išaugo vartojimo apimtimi, dydžiu ir galimybėmis. Tokį augimą lėmė spartus technologijų plėtimasis komunikacinių tinklų infrastruktūroje bei itin galingi ir pigūs personaliniai kompiuteriai. Šiuo metu internetas prieinamas visiems.

Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu. Tūkstančiai ar net milijonai autorinių kūrinių - knygų, straipsnių, piešinių, žemėlapių, muzikos kūrinių, įrašų, kino filmų ir kitų intelektinės veiklos rezultatų - bus nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose. Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje. Šiose įmonėse ir namuose. Bet kurį kūrinį bus įmanoma persiųsti ir bet kas galės pasidaryti kūrinio kopijas tiesiog spausdami mygtukus. Daugeliu atveju popierinių kopijų reikiamybė išnyks. Tai prieš 25 metus prognozavo teisininkė Barbara Ringer. Ši prognozė šiandien jau yra realybė.

Internete jau galime surasti visą Berno konvencijoje išdėstytą literatūros ir meno kūrinių katalogą. Tačiau tikrieji intelektinės veiklos rezultatai internete jau išeina iš Berno konvencijos katalogo ribų. Dabar netgi viešas komentaras gali būti autorių teisių objektas.

Intelektinės nuosavybės teisių turėtojai saugomi viso paketo išimtinių teisių. Nacionaliniai įstatymų leidėjai skirtingai nustato išimtinių teisių katalogus, išvardindami draudžiamus veiksmus. Kai kuriose šalyse įstatymuose įtvirtinti gana detalūs, informacinei visuomenei pritaikyti draudžiamų veiksmų apibrėžimai. Kitose valstybėse - platesni ir abstraktesni apibrėžimai, tokios sąvokos kaip "atgaminimas", "platinimas", "padarymas viešai prieinamu". Tačiau elektroninės erdvės plėtra reiškia didelį intelektinės nuosavybės objektų naudojimo pasikeitimą.

Vis dėlto, egzistuojantis intelektinės nuosavybės objektų teisėto naudojimo atvejų sąrašas ne visada atitinka šios dienos poreikius ir situacijas elektroninėje erdvėje. Tai derlinga dirva intelektinės nuosavybės problemoms rastis. Šios interneto apimties daugybė žmonių yra tiek intelektinės nuosavybės objektų potencialūs resursai, iš kurių šie objektai plinta, tiek vartotojai. Tai tiesa, žiniatinklio funkcijos yra pagrįstos galimybe platinti identiškas kompiuterio bylų kopijas. Internetas - pasaulinis žiniatinklis - yra tinklas, sudarytas iš tinklų ir duomenų bazių, jis nėra ribotas jokiomis geografinėmis sienomis.

Pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisių turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisių turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinių teisių pažeidimus.

Pažeidimai gali būti skirstomi į:

• Tiesioginiai pažeidimai: tai intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
• Netiesioginis pažeidimas: asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.

Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu". Šis terminas yra tinkamas todėl, kad intelektinės nuosavybės "piratai" grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti.

Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius. Vartotojai siunčiasi ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma. Vyksta muzikos kūrinio kopijavimas, o atlikėjas negauna jokio atlygio.

Šiame darbe analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t. y. 1886 m. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, 1994 m. TRIPS susitarimas, 1996 m. PINO autorių teisių sutartis, 1996 m. PINO atlikimų ir fonogramų sutartis.

Interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS. TRIPS 10 straipsnis kompiuterių programas priskiria "literatūros kūriniams" pagal Berno konvenciją.

1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autorių teisių sutartis ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis, skirtos atitinkamai autorių teisių apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.

1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant tų kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

Taip pat šioje sutartyje nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: "vien tik suteikimas fizinių priemonių, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją". Tos sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.

Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas "pagal pareikalavimą", kai, pavyzdžiui, tinklapyje siūloma parsisiųsti MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.

Sutarties nuostatos draudžia pašalinti ar išvengti techninių apsaugos priemonių, kurias pagal Sutartį ar Berno konvenciją autoriai naudoja savo teisėms įgyvendinti ir kurios apriboja neteisėtus veiksmus.

Nuostatos apie įsipareigojimus, susijusius su informacija apie teisių valdymą, buvo perkeltos ir į Europos Bendrijos teisės aktus. Jos atsispindi 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2001/29/EB dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 7 straipsnyje.

1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus / įrašus bei fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai). Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autorių teisės ir gretutinės teisės įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas.

Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).

Teisę kontroliuoti kūrinių atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autorių teisė. Tokioms organizacijoms - savo transliacijų įrašus nepaisant to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar eteriu, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą. Lygiai tokiems pat teisių turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus.

Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Tačiau kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija. Teisė viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) yra aukščiausia Europos Sąjungos (ES) teisinė institucija. Pagrindinė jo užduotis yra nagrinėti ES teisės aktų teisėtumą ir užtikrinti vienodą šios teisės aiškinimą ir taikymą visoje ES. ESTT sudaro du teismai: Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas. Jame dirba nepriekaištingos reputacijos, nepriklausomi teisėjai, jų kompetencijai keliami aukščiausi reikalavimai. Teisingumo Teisme dirba po vieną teisėją iš valstybės narės - 27 teisėjai ir 11 generalinių advokatų. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Bendrasis Teismas nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų bei valstybių narių pareikštus ieškinius daugiau nei 40 sričių (konkurencijos, intelektinės nuosavybės, aplinkosaugos, sveikatos, žemės ūkio, užsienio ryšių, viešųjų pirkimų, galimybės susipažinti su dokumentais, institucinės teisės ir t. t.).

Europos Teisingumo Teismo pastatas Liuksemburge

Siekiant nutraukti dažnus ir kruvinus konfliktus, paskatinusius Antrąjį pasaulinį karą, Europos politikai pradėjo kurti ES pamatus. Pirmasis žingsnis siekiant ilgalaikės taikos - 1951 m. pasirašyta Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo, arba Paryžiaus, sutartis (įsigaliojo 1952 m.). Pirmą kartą šešios Europos valstybės (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) sutarė siekti integracijos. 1952 m. įkurtas ESTT iš pradžių buvo nedidelis teismas, kurio oficialus tikslas - užtikrinti, kad aiškinant ir taikant EAPB sutartį būtų laikomasi teisės. Teismą sudarė septyni teisėjai, kad būtų galima atstovauti kiekvienai iš šešių valstybių narių ir kad teisėjų skaičius būtų nelyginis, jei balsai pasiskirstytų po lygiai. Iš kiekvienos valstybės narės buvo paskirta po vieną teisėją, o septintoji vieta rotacijos būdu atiteko didžiosioms valstybėms narėms (Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai). Apie to meto ESTT vidinę veiklą žinoma nedaug. Svarstymai buvo slapti ir juose galėjo dalyvauti tik teisėjai. Atskirosios nuomonės nebuvo skelbiamos. Teismas buvo lyginamas su juodąja skyle, iš kurios niekas negali ištrūkti, išskyrus labai trumpus teismo sprendimus, o juose nebuvo nė užuominos apie teisėjų nesutarimus.

1957 m. pasirašius Romos sutartį, ESTT užėmė svarbesnę vietą ES institucijų sistemoje. Šia sutartimi buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB), į kurią įtraukta EAPB; be to, ja taip pat buvo įsteigta Europos atominės energijos bendrija (EURATOM). Siekiant išvengti Europos institucijų gausėjimo, Romos sutartimi buvo sujungtos šių bendrijų institucijos, o ESTT įgijo EEB ir EURATOM jurisdikciją. Taip pat išplėsta ESTT kompetencija: 1) įdiegus prejudicinio sprendimo procedūrą, teismai galėjo tiesiogiai kreiptis į ESTT su klausimu, kaip turėtų būti aiškinamas ES teisės aktas ar reglamentas; 2) įvesta panaikinimo procedūra (angl. Annulment procedure), pagal kurią ESTT galėjo peržiūrėti Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos priimtų teisės aktų teisėtumą; 3) sukurta pažeidimo procedūra (angl. Infringement procedure), kuria siekiama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Bendrijos teisės. Tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės galėjo pradėti pažeidimo procedūrą ESTT, kuris vėliau spręsdavo, ar valstybė narė pažeidė teisės aktus.

Aiškindamas ir plėtodamas savo praktiką ESTT įneša svarų indėlį kuriant teisinę erdvę piliečiams, ginant jų teises, kurias įvairiose kasdienio gyvenimo apraiškose jiems suteikė ES teisės aktai. Dauguma iš tūkstančių ESTT priimtų sprendimų, ypač visi tie, kurie priimti pagal prašymus priimti prejudicinį sprendimą, turi akivaizdžiai svarbių padarinių kasdieniame ES piliečių gyvenime. Daug svarbių sprendimų priimta laisvo asmenų judėjimo srityje.

1993 m. sprendime Kraus Teisingumo Teismas patvirtino, kad Bendrijos piliečio, turinčio trečiosios pakopos universitetinį diplomą, kuris įgytas kitoje valstybėje narėje ir kuris leidžia pradėti verstis profesine veikla ar vykdyti ekonominę veiklą, padėtį ir net jo ryšius su jo kilmės valstybe nare reglamentuoja Bendrijos teisė. 1989 m. sprendime Cowan ESTT užtikrino laisvą paslaugų teikimą visiems ES piliečiams. Situacija buvo tokia, kad britų turistas buvo užpultas ir rimtai sužeistas Paryžiaus metro. Gavęs Prancūzijos teismo prašymą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, būdamas turistu, tas asmuo buvo paslaugų ne savo šalyje gavėjas ir jam buvo taikomas Bendrijos teisėje įtvirtintas nediskriminavimo dėl pilietybės principas.

ESTT deda visas pastangas, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris ir socialinės teisės. Pavyzdžiui, lėktuvo palydovė pateikė ieškinį dėl savo darbdavio diskriminacijos, susijusios su darbo užmokesčiu, kuris buvo mažesnis, palyginti su darbuotojais vyrais, dirbusiais tą patį darbą. Gavęs Belgijos teismo prašymą, Teisingumo Teismas 1976 m. Kitoje situacijoje ESTT, aiškindamas Bendrijos nuostatas dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, prisidėjo prie moterų apsaugos nuo su motinyste susijusio atleidimo iš darbo. Viena moteris buvo atleista iš darbo dėl to, kad nebegalėjo dirbti dėl nėštumo sukeltų sunkumų. 1998 m. Teisingumo Teismas paskelbė šį atleidimą prieštaraujančiu Bendrijos teisei. Dėl ES pilietybės, kurią pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo turi visi valstybių narių piliečiai, Teisingumo Teismas patvirtino, kad ji suteikia teisę apsigyventi kitos valstybės narės teritorijoje (2004 m.

Nuo pat ESTT įsteigimo 1952 m. Nuo 1952 m. Paprastai posėdžiai vyksta antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, jų pradžia 9 val. 30 min. Pirmieji teisėjai iš Lietuvos buvo paskirti 2004 m. Nuo 2004 m. ESTT įvairiuose skyriuose, įskaitant ir vertimo skyrių, dirba 47 Lietuvos piliečiai. Trys dirba Teisingumo Teismo teisėjo kabinete. Keturi dirba Bendrojo Teismo teisėjų kabinetuose.

Generalinis advokatas yra Teisingumo Teismo narys, tačiau jis nedalyvauja teisėjų pasitarimuose. Jis dalyvauja teismo posėdyje ir po kelių savaičių pateikia savo išvadą. Joje jis visiškai nešališkai pasiūlo Teisingumo Teismui, kaip turėtų būti išspręstas ginčas. Teisingumo Teismas neprivalo laikytis tokios išvados.

Siekiant visiems piliečiams užtikrinti vienodą teisę kreiptis į teismą, bet kuri iš 24 oficialiųjų ES kalbų gali būti proceso kalba. ESTT dirba daugiau nei 2 200 darbuotojų - valstybių narių piliečių. Tai yra teisėjų ir generalinių advokatų kabinetuose, kalbų ir administracinėse tarnybose dirbantys darbuotojai. Jie yra įgiję įvairų išsilavinimą, kad galėtų atlikti specifines (teisininkai lingvistai) arba nespecifines (teisininkai, informatikai, asistentai, administracijos darbuotojai ir t. t.) užduotis. Visi jie kalba keliomis kalbomis iš 24 oficialiųjų kalbų, nes dirba daugiakultūrėje ir daugiakalbėje aplinkoje. 2019 m. Procesas ESTT yra nemokamas. Vis dėlto ESTT neapmoka turinčio teisę atstovauti valstybės narės teisme advokato, kuris privalo atstovauti bylos šalims, honorarų. Šalis, kuri negali apmokėti visų teismo išlaidų ar jų dalies, neatstovaujama advokato, gali prašyti nemokamos teisinės pagalbos.

tags: #europos #teismu #praktika #intelektine #nuosavybe