Gamybinių patalpų priverstinio mechaninio vėdinimo įrengimo reikalavimai

Energiškai efektyvus arba A++ klasės pastatas tiesiogiai susijęs su vėdinimu ir rekuperacija. Toks pastatas yra sandarus ir gyventi jame be priverstinio vėdinimo - tas pats kaip įlįsti į užrištą plastikinį maišą. Patalpose deguonis greitai išeikvojamas, naujo nepatenka.

Todėl naujuose pastatuose mechaninio vėdinimo sistemos yra būtinos. Tai yra didelė renovacijos be mechaninės vėdinimo sistemos problema.

Niekam nesinori gyventi ar dirbti pastate, kuriame ilgiau pabuvus ima skaudėti galvą, ji svaigsta, apima mieguistumas. Tai ryškiausi šviežio oro trūkumo požymiai, liudijantys, kad patalpos nepakankamai vėdinamos.

„Naujuose pastatuose priverstinis arba mechaninis vėdinimas privalomas pagal Statybos reglamentus. Nors dažniau jis akcentuojamas dėl šilumos taupymo, o ne dėl sveikatai palankaus mikroklimato. Tačiau gerai tai, kad rekuperacinės vėdinimo sistemos šilumos taupymą lydi ir geresnė oro kokybė, visa tai teigiamai veikia žmonių sveikatą", - sako vėdinimo specialistas, tarptautinės vėdinimo įrangos kompanijos „Systemair" vadovas Lietuvoje Rosvaldas Gumuliauskas.

Jo nuomone, jeigu vėdinimo trūkumas būtų juntamas vos tik įėjus į patalpas taip greitai, kaip juntama oro temperatūra, vėdinimui būtų skiriama daugiau dėmesio, žmonės geriau suprastų, koks jis yra svarbus.

Bet kurios paskirties naujos statybos energiškai efektyviame pastate pagal statybos reglamentus būtina vėdinimo sistema su rekuperacija - šilumos grąžinimu. Tai racionalus reikalavimas, užtikrinantis oro kokybę ir mažinantis šilumos praradimus dėl vėdinimo, tuo pačiu šildymo poreikį. Pereinamaisiais laikotarpiais - tarp rudens ir žiemos bei pavasario ir vasaros daugelyje sandarių namų šio šilumos grąžinimo pakanka, net nereikia jungti šildymo sistemos. Tačiau apie vėdinimą pirmiausia reiktų galvoti kaip apie sistemą, užtikrinančią sveiką mikroklimatą - pakankamą oro kiekį ir jo kokybę.

Rekuperatorius vienu metu veikia dviem kryptimis - patalpose esantį panaudotą orą ištraukia iš patalpų, tuo pačiu metu į patalpas įpučia šviežią orą iš lauko. Į patalpas tiekiamas oras keliaudamas per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį yra pašildomas ar atvėsinamas (priklausomai nuo temperatūros poreikio). Rekuperatoriaus pagalba oras taip pat filtruojamas - sulaikomos nepageidaujamos kietosios dalelės, palaikomas geram mikroklimatui tinkamas oro drėgmės lygis.

Vėdinimo sistemą projektuoja specialistai, apskaičiuodami reikiamus oro kiekius ir srautus. Pagrindiniai duomenys, kurie reikalingi ŠVOK (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) specialistui, rengiančiam vėdinimo projektą - patalpų paskirtis, veiklos pobūdis ir žmonių skaičius, pastato tūris, plotas, taip pat vertinama pastato padėtis, šiluminės, orinio sandarumo, architektūrinės ir konstrukcinės ypatybės, šilumos, drėgmės, teršalų išsiskyrimas bei kiti faktoriai.

Projektuotojai turi atsižvelgti į patalpų paskirtį ir veiklos pobūdį jose, kitaip nei gyvenamosios patalpose skaičiuojami oro srautai, parenkami galingesni vėdinimo įrenginiai. Komercinės, gamybos, biurų paskirties pastatams taikomi kiti vėdinimo sistemos reikalavimai.

Ventiliacijos projekte patalpos suskirstomos į oro tiekimo ir šalinimo zonas. Šviežias oras visada turi būti tiekiamas į gyvenamąsias zonas (svetainė, darbo, vaikų kambariai, miegamieji). Iš šių zonų oras turi tekėti per pratekėjimo zonas (koridoriai, laiptinės, holai, tambūrai) į labiau užterštas, drėgnas zonas (virtuvė, vonia, WC), iš kurių oras yra pašalinamas. Rekomenduojama, kad tiekimo bei šalinimo ortakiai į šias zonas būtų kiek įmanoma trumpesni.

Pagrindiniai parametrai, charakterizuojantys rekuperatorių, yra šilumokaičio tipas, šilumos atgavimo efektyvumas, elektros energijos suvartojimas, triukšmo lygis.

Gyvenamosios paskirties patalpoms daugiausia naudojami rotaciniai arba plokšteliniai rekuperatoriai. Kiekvieno jų gamintojai turi argumentų, kodėl rinktis vieną ar kitą, tačiau svarbiausi yra šilumos grąžinimo procentas ir drėgmės atgavimas. Šilumos atgavimo požiūriu efektyvesni yra plokšteliniai rekuperatoriai, tačiau jie gali turėti problemų dėl užšalimo. Plokštelinio tipo rekuperatoriai su ledo atitirpinimu ir kondensato nuvedimu daugiau naudojami dideliuose pramoniniuose, gamybos objektuose.

Rotaciniai rekuperatoriai neišsausina patalpų oro, juose nesimaišo išmetamo ir tiekiamo oro srautai. Projektinis Systemair rotacinių rekuperatorių efektyvumas yra 85 proc., jie veikia esant iki -20 laipsnių C lauko oro temperatūrai. Nereikalingas kondensato nuvedimas, apsauga nuo užšalimo žiemą. Vasarą vyksta priešingas procesas: šiltą lauko orą vėsina vėsesnis išmetamas oras, o šiluma lieka lauke.

Visi Systemair rekuperaciniai įrenginiai valdomi automatiškai. Buitiniams rekuperatoriams dažniausiai naudojama patogi SAVE Touch Auto valdymo plokštė su daug funkcijų, kurios reguliuoja oro srautą pagal anglies dvideginio duomenis, drėgmę, laiką ir t.t. Įspėjamieji simboliai rodo galimus gedimus ir siunčia signalą, jei ką nors reikia taisyti.

Nors rekuperatoriai gyvenamosiose patalpose įrengiami dažniausiai sandėliukuose, katilinėse, garažuose, pagalbinėse patalpose, bet kai kas montuoja virtuvėje, todėl svarbus rodiklis yra darbinio triukšmo lygis. Triukšmo lygis, kurį skleidžia vėdinimo sistema, gyvenamosiose patalpose turi siekti ne daugiau kaip 40 dBA dieną ir 30 dbA naktį.

Rekuperatoriaus galingumas namui ar butui supaprastintai gali būti apskaičiuojamas pagal formulę: A (kv.m) x h (m) x 0,7 (1/h), kur A- patalpos plotas, h- aukštis. Tačiau tai supaprastintas variantas, kaip minėjome, projektuotojai atsižvelgia į daugiau faktorių, svarbiausi yra veiklos pobūdis ir žmonių skaičius.

Vėdinimo įrenginį rekomenduojama montuoti atskiroje patalpoje ant lygaus ir kieto paviršiaus su vibroizoliacine tarpine. Rekomenduojama ortakius prie vėdinimo įrenginio jungti per elastinę jungtį.

Įrengiant rekuperatorių nepamirškite, kad reikalingas elektros lizdas. Vėdinimo įrenginį reikia jungti į elektros lizdą su įžeminimu, atitinkantį elektrosaugos reikalavimus.

Oras į patalpas paduodamas padavimo difuzorių-plafonų pagalba. Šių difuzorių dydis ir išpučiamo oro kiekis bei temperatūra parenkami taip, kad žmonių buvimo zonoje oro greitis neviršytų 0,15-0,2 m/s. Iš patalpos oras ištraukiamas per oro ištraukimo difuzorius. Patalpoje ortakiai paprastai montuojami lubose, bet galima juos montuoti sienose ar po grindimis. Oras iš lauko paimamas per angą fasado sienoje, šalinamas oras per lauko groteles fasado sienoje. Geriau, jei oro paėmimo ir šalinimo ortakiai iš karto gamykliškai izoliuoti. Jei reikia, ventiliatorių skleidžiamo triukšmo slopinimui numatomi triukšmo slopintuvai.

Prie rekuperacijos įrenginio turi būti numatytas priėjimas, reikalingas aptarnavimui ir gedimams šalinti. Prieš įrenginio aptarnavimo skydą turi būti paliktas ne mažesnis kaip 60 cm tarpas. Vėdinimo įrenginys gali būti montuojamas po pakabinamomis lubomis arba ant sienos. Kabinant įrenginį vibroizoliacinės tarpinės irgi reikalingos. Pakabinamose lubose turi būti numatytas priėjimas prie prietaiso.

Vėdinimo sistemoms skirti ortakiai gaminami iš cinkuoto arba nerūdijančio plieno, aliuminio, plastiko. Ortakiai gali būti lankstūs arba nesilankstantys, tiesūs. Jų forma gali būti apvali, stačiakampė arba ovalo. Individualiuose namuose ir butuose dažniausiai naudojami lankstūs gofruoti PVC arba cinkuoto plieno skardos apvalūs (gali būti ovalūs arba keturkampiai) ortakiai. Tiek lankstūs PVC, tiek skardiniai ortakiai turi pranašumų ir trūkumų, geriausiai jų tinkamumą konkrečiam objektui vertina projektuotojas.

Skardiniai ortakiai vertinami dėl mažesnių oro slėgio nuostolių, tai savo ruožtu generuoja didesnius oro srautus ir mažesnes energijos sąnaudas. Tačiau jiems pravesti reikia daugiau vietos.

Lanksčiuose ortakiuose būna didesnis oro pasipriešinimas, todėl reikalingas rekuperatoriaus galios rezervas, lankstūs ortakiai užima mažiau vietos. Projektuotojai tokias detales įvertina ir parenka tinkamus sprendimus. Eksploatuojantys „Systemair" rekuperatorius teigia, kad šio gamintojo prietaisų galia yra kiek didesnė nei nominali ir tai naudinga jei naudojami lankstūs ortakiai. Vidinis ortakių paviršius turi būti antistatinis.

Ortakiai tvirtinami su montavimo juostomis iš nerūdijančio plieno arba specialiais laikikliais ar sąvaržomis. Horizontalių ir vertikalių ortakių tvirtinimo taškai prie statybinių konstrukcijų daromi kas 3 - 4 metrai. Ortakio geometrinės ašies nuokrypis nuo vertikalės neturi viršyti 2 mm / 1 m ilgio atkarpai. Ortakiai prie ventiliatorių turi būti jungiami su minkštais intarpais. Virš stogo iškeliami oro šalinimo ortakiai turi būti su pritvirtintomis konsolėmis, sandarinami hermetiku (gumine juosta).

Pramoninis vėdinimas

Šiuolaikiniuose pramonės objektuose, biuruose, sandėliuose vėdinimas paprastai projektuojamas su šilumogrąža. Ar reikalinga šilumogrąža, priklauso nuo užsakovo ir vykdomos veiklos, nes pramoninės rekuperacinės sistemos reikalauja gana didelių investicijų, bet sumažina eksploatacines sąnaudas. Rekuperacija plačiai naudojama maisto pramonėje, kur paprastai būna dideli šilumos išsiskyrimai ir vėdinimo sistemomis šalinama šiluma rekuperacijos dėka grąžinama karšto vandens ruošimui, nes ir karšto vandens poreikiai būna paprastai dideli.

Gamybos ir administracinių patalpų vėdinimui įrengiamos daug galingesnės sistemos nei gyvenamosios paskirties pastatuose. Vėdinimo intensyvumą apibrėžia procesai, vykstantys patalpose: šlapi ar sausi, teršalų, šilumos, drėgmės išsiskyrimai ir pan.

Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus darbo patalpose nustato higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai". Joje nurodoma temperatūra, santykinis drėgnis ir oro judėjimo greitis, priklausomai nuo darbo sunkumo, pobūdžio.

Vadovaujantis šia norma paprastai ir priimami vidaus oro parametrai projektuojant ŠVOK sistemas. Vėdinimo intensyvumas tiesiogiai priklauso technologinių procesų: medienos pramonei bus vienoks, tekstilės pramonei kitoks ir t.t.

Pramoniniams, visuomeniniams objektams „Systemair" turi naujos kartos Topvex vėdinimo įrenginius su priešpriešinio srauto ar rotaciniais šilumokaičiais, kurie pasižymi didesniu efektyvumu, paprastai montuojami bei valdomi.

Pramoninėms ir sandėliavimo patalpoms tinka „Systemair" rotaciniai rekuperatoriai Geniox. Jieyra suprojektuoti kaip modulinis vėdinimo įrenginys, gali būti 14-os dydžių, generuojančių iki 70 000 kub.m /h (19 kub. m /s) oro srautą. Moduliniai įrenginiai suteikia galimybę sukonfigūruoti daug skirtingų funkcijų viename vėdinimo įrenginio korpuse. Modulių funkcijos gali būti konfigūruojamos daugybei skirtingų programų, kurios sudaro vėdinimo sistemos šerdį. Lankstumas leidžia vėdinimo įrenginį optimizuoti kiekvienam projektui. Rekuperatoriai gali turėti vandens kontūrą, integruotą šilumos siurblį ir pan. Gamybos patalpų vėdinimas skiriasi nuo gyvenamųjų patalpų vėdinimo oro kiekiais, įranga.

Pramoninių patalpų įvairovė didelė, dažniausiai jose reikalingas priverstinis mechaninis vėdinimas, netgi jei oro užterštumas nedidelis ar jo visai nėra. Kas yra natūralus vėdinimas visi daugmaž gerai įsivaizduojame, jis gali būti organizuotas ir neorganizuotas. Kadangi pramonės patalpose vykdomi įvairūs procesai, labai dažnai oras jose būna užterštas dulkėmis, cheminėmis medžiagomis, garais, dujomis. Sunku įsivaizduoti šiuolaikinės gamybos vietą ar cechą be priverstinio mechaninio vėdinimo, jis įrengiamas net ir steriliose laboratorijose.

Projektuojant vėdinimą atsižvelgiama į daugybę veiksnių, pramoninių patalpų vėdinimo projekto pagrindas yra darbo pobūdis. Gamybinių patalpų vėdinimas projektuojamas vadovaujantis technologine dalimi. Vėdinimo intensyvumą ir oro kokybę apibrėžia procesai, vykstantys patalpose: šlapi ar sausi, teršalų, šilumos, drėgmės išsiskyrimai ir pan. Darbo pobūdis lemia projektuojamus oro kiekius, oro švarą, vėdinimo sistemos sudėtingumą, veikimo trukmę, įvairius reikalavimus susijusius su gaisrine sauga ir t.t.

Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama abipusiu užsakovo ir projektuotojo susitarimu. Gamybos paskirties patalpose, jei nėra specialių reikalavimų, oro kokybės kategorija IDA 4 tenkina higienos normos HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus darbo patalpose nustato Higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai". Joje nurodoma temperatūra, santykinis drėgnis ir oro judėjimo greitis, priklausomai nuo darbo sunkumo, pobūdžio. Vadovaujantis šia norma paprastai ir priimami vidaus oro parametrai projektuojant ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) sistemas.

Reikalingi oro kiekiai numatomi remiantis technologine projekto dalimi. Jei jos nėra, oro kiekiai skaičiuojami pagal gamybos procesą arba tiesiog priimami pagal dirbančiųjų skaičių. Vėdinimo intensyvumas tiesiogiai priklauso technologinių procesų: medienos pramonei bus vienoks, tekstilės pramonei kitoks ir pan.

Gamybinės ar sandėlių patalpos paprastai būda didelio ploto ir aukštomis lubomis, todėl jose gerai organizuoti vėdinimą ne taip paprasta. Oras turi būti tiekiamas taip, kad nebūtų juntamas pūtimas. Jeigu patalpoje yra dulkių, oras turi padėti joms nusėsti, švarus oras turi judėti iš viršaus žemyn. Jeigu gamybos patalpose išsiskiria kenksmingos medžiagos, oro tiekimą reikia organizuoti apribotomis srovėmis į viršutinę patalpų dalį.

Rengiant vėdinimo sistemos projektus atliekama daug įvairių skaičiavimų. Mechaninio vėdinimo sistemoje yra naudojami ventiliatoriai, ortakiai ir jų fasoninės dalys, oro skirstytuvai, oro srautų reguliavimo ir paskirstymo įtaisai, filtrai, triukšmo ir vibracijų slopinimo įranga, oro šildytuvai, šilumos atgavimo įrenginiai ir kt.

Kadangi vėdinimo sistema naudoja nemažai elektros energijos, ypač ventiliatoriai, labai svarbu pasirinkti ekonomišką prietaisą. Svarbiausi ventiliatoriaus charakteristikos rodikliai yra galia, oro srauto kiekis, ventiliatoriaus dydis, montavimo galimybės, IP saugumo klasė. Be to, dirbdami ventiliatoriai kelia triukšmą ir vibracijas. Į šiuos ventiliatorių parametrus irgi verta atkreipti dėmesį ir geriau pasirinkti tylesnį, nei vėliau darbo vietoje kęsti nuolatinį triukšmą.

Pramoniniai vėdinimo sistemos ventiliatoriai yra įvairių tipų, pritaikyti skirtingiems tikslams: oro cirkuliacijai, dūmų, dulkių, garų šalinimui. Pagal veikimo pobūdį ventiliatoriai klasifikuojami į išcentrinius (radialinius) ir ašinius. Išcentriniai ventiliatoriai gali būti įvairaus slėgio, ašiniai paprastai būna nedidelio slėgio ir naudojami sistemose su nedideliu aerodinaminiu pasipriešinimu.

Dažniausiai komercinėse ir pramoninėse gamybos patalpose montuojama rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri ne tik ištraukia užterštą orą ir tiekia šviežią, bet ir grąžina patalpų šildymui panaudotą šilumą. Kartu, jei reikia, ištraukiamas oras gali būti filtruojamas, o tiekiamas oras - drėkinamas ar sausinamas.

Tiek rekuperacinei vėdinimo sistemai, tiek vėdinimo sistemai su dulkių ištraukimu reikalingi ne tik rekuperatoriai bei ventiliatoriai, bet ir ortakiai, fasoninės dalys, oro skirstytuvai, oro sklendės ir kt.

Atsižvelgiant į reikalavimus, pramoninio vėdinimo sistemose naudojami tiekiamo ir ištraukiamo oro filtrai. Tiekiamo oro filtrai valo į patalpas patenkantį orą ir apsaugo vėdinimo įrangą (šilumokaičius) nuo užsiteršimo dulkėmis. Patalpose, kurioms keliami ypatingi švaros reikalavimai, naudojami vadinamieji superfiltrai - itin aukšto valymo filtrai. Pagal įvairius parametrus vėdinimo sistemos filtrai skirstomi į daugelelį tipų. Filtrai pagal konstrukciją skirstomi į kišeninius, panelinius, kompaktinius, riebalų sulaikymo filtrus, anglies, elektrostatinius filtrus.

Kiekviena pramonės, sandėlio, gamybos cecho ar laboratorijos, netgi paprasčiausios bibliotekos vėdinimo sistema - unikali. Todėl tiek vėdinimo projektavimas, tiek įrangos parinkimas yra individualūs.

tags: #gamybiniu #patalpu #priverstinis #mechaninis #vedinimas #site