Žvėrynas mena ilgą Vilniaus miesto istoriją, garsėja savo medinių vilų architektūra, o kartais ir aršia savo aplinką aktyviai ginančia gyventojų bendruomene. Naujai iškylantys pastatai šiame rajone paprastai sulaukia nemažai diskusijų, o neretai priimami ne taip ir džiugiai. Visgi nedidelis gyvenamasis namas Traidenio gatvėje, besislepiantis už vienos iš XX a. statytų modernizmo stiliaus vilų, meistriškai papildo šio rajono medinės architektūros kontekstą.
Žvėryno panorama
Projekto Informacija
- Studija: UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“
- Autoriai: E. Savodnikaitė, A. Rimšelis, A. Dzingienė, G. Natkevičius
- Konstruktoriai: M. Vaidelys, M. Adresas: Gedimino g.
- Pastato plotas: 3 009 kv. m.
Architektas G. Natkevičius neslėpė, kad kur kas sunkiau pastatą paversti funkcionaliu, kai jis jau stovi. „Yra dvi pastatų rūšys. Pirma, kai architektas pats viską suplanuoja nuo nulio ir turime vaizdą bei funkciją. Kitas dalykas, kai paveldime kliento egzistuojantį daiktą ir tada bandome sukurti funkciją, grožį. Kalbame apie antrąjį variantą. Mums teko iš buvusio „Telekomo“ pastato kažką padaryti. Tas kažkas užsakovo pageidavimu yra loftų pastatas, nes tai pakankamai pasiteisino Vilniuje. Tai populiaru ir žmonės to nori. Čia patalpos labai dėkingos, nes yra didelis aukštis. Pats gelžbetonio konstruktyvas labai gražus: kolonos, briaunuotos perdangų plokštės. Mes įsivaizduojame, kad konceptas loftams yra labai smagus, nes Kaune tokių statinių yra mažai. Tikrųjų pastatų, kur galima su pramoninio pastato nuotaika įrengti loftą, beveik nėra“, - sako G. Natkevičius.
Architektūriniai Sprendimai Ir Kontekstas
Šį straipsnį inspiravo pavasario ir vasaros pradžios įvykiai, susiję su statybomis istorinėje aplinkoje. Kodėl skirtingai suprantame ir vertiname naują architektūrą istorinėje aplinkoje? - visuomenės nueitas istorijos kelias ir tradicijos, jos išsilavinimas bei modernumas plačiąja prasme, t. y. tolesnio vystymosi ateities matymas. - Projektuojančių architektų požiūris, kūrybiškumas, kompetencija bei sukuriamas rezultatas.
Kontrasto principu suprojektuoti pastatai visuomenėje diskusijų sukelia ženkliai daugiau. Meninis „užtaisas” ir motyvuota idėja leidžia pasiekti įdomaus rezultato, nors jis priimtinas ne visiems. Dažnai neįprastos funkcijos atsiradimas tam tikruose statiniuose taip pat sukelia diskusijas visuomenėje. Netradicinės medžiagos panaudojimas istorinėje aplinkoje dažnai sukelia aštrius ginčus apie tradicijas ir jų saugojimą. Tačiau labiausiai visus „įkaitina” avangardiniai sprendimai. Avangardinio „užtaiso” nestokojantys statiniai istorinėje aplinkoje visuomenėje nepalieka abejingų. Kadangi apie šių dienų architektūrą (o ir modernų meną apskritai) populiariose leidiniuose straipsnių ir informacijos nerasi, tai naujos, nematytos formos vienaip ar kitaip šokiruoja nepatyrusį žiūrovą, ir jis nežino kaip į tai reikėtų reaguoti. Ypač tai atsiskleidžia statinių rekonstravimo atvejais. Tačiau kada proporcijos draugauja su aplinka, o architektūra nors ir šokiruojanti, bet atlikta nepriekaištingai, visuomenė anksčiau ar vėliau bando ją suprasti ir priimti - tuo ir pasireiškia architektūros jėga.
Visuomenės grupės dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių skirtingai supranta ir vertina naujas statybas istorinėje aplinkoje ir todėl mes privalome vieni su kitais kalbėtis bei ieškoti sąlyčio taškų. Todėl NEMANAU, kad bet kokia nauja statyba istorinėje aplinkoje visuomenės būtų vertinama tik neigiamai. Tikiu, kad didesnė dalis visuomenė tikisi ne imitacijų, bet ARCHITEKTŪROS.
Kiti Projektai Ir Tendencijos
G. Natkevičius ir partneriai taip pat sukūrė ikonišką naujo kvartalo charakterį „Duonos kalnas“. Lietuviai yra individualistai, jie nori savitų sprendimų, todėl siekėme sukurti namus, kurie kiekvienam gyventojui leistų jaustis nepriklausomai. Namai orientuoti skirtingomis kryptimis, pasižymi individualia struktūra, o sklypai išsiskiria reljefu, tai ir kuria individualumo pojūtį“, - pranešime cituojamas architektas G. Uždarame kvartale statomi aštuoni dviaukščiai namai - skulptūriškų, unikalios „D“ formos tūrių, tarsi pasukti vienas nuo kito ir organiškai įsilieję į išraiškingą gamtinį reljefą.
Vilniaus verslo centras suteikia architektams galimybę kurti modernų ir patogų verslo kvartalą - gyvybingą ir atvirą miesto erdvę. Architektūros projektai miesto centruose visada susiję su išskirtine galimybe įsilieti į istoriją ir toliau kurti miesto kultūrines tradicijas. Architektūra nėra vien tik statybos, ji kuria miesto dvasią ir esmę, kartu darydama įtaką ir tame mieste gyvenantiems žmonėms.
„Jei mes kalbame apie superinius vaizdus, tai norime, kad žmonės juos ir matytų. Per visą aukštį. Jie tarsi gyvens vaizdų interjere. Todėl daug nebandėme mandravoti ir nusprendėme daryti stiklinį fasadą su truputėliu aliuminio profilio dekoro rašto, kad pastatas nebūtų visiškai beveidis. Bet kaip pramoninis statinys, tai jam to ir gana. Tai rūstus pastatas, kuris bus paverstas loftais. Scenarijus yra griežtas, vyriškas ir nepaliks abejingų“, - teigia G. Natkevičius.
tags: #gyvenamieji #pastatai #natkevicius #13