Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos apsaugos institutas aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, skirtuose aplinkosaugos problemoms spręsti. Šiame straipsnyje apžvelgiamos svarbiausios instituto veiklos ir pasiekimai.
Tarptautiniai Projektai
Vilnius Tech Aplinkos apsaugos institutas yra vienas iš konsorciumo dalyvių, vykdant Erasmus+ projektą „GEOSPATIAL ENGINEERING FOR CLIMATE CHANGE ADAPTATION OF COASTAL ECOSYSTEMS / GEOCLIC“ (Projekto Nr.: 619011-EPP-1-2020-1-KZ-EPPKA2-CBHE-JP“).
2022 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech) tapo naujo tarptautinio projekto Nr. 619011-EPP-1-2020-1-KZ-EPPKA2-CBHE-JP „Nauji geoerdvių inžinerijos kursai, skirti pakrančių ekosistemų prisitaikymui prie klimato kaitos/GEOCLIC“, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos (ES) „Erasmus+ 2“ programos lėšomis, partneriu. Projektas siejasi su CBHE projektais - gebėjimų stiprinimu aukštojo mokslo srityje. Projekto tipas - daugiašalis projektas, teminė sritis - aplinka. Naujojo projekto, kurio paskirtis - stiprinti aukštojo mokslo potencialą, pradžia - 2020-11-15, pabaiga - 2023-11-14, trukmė - 36 mėn.
Strateginis tikslas - gerinti Kaspijos jūros ekosistemą. Pagrindinis tikslas - specialistų, dirbančių ekologijos, pakrančių inžinerijos ir valdymo srityse, mokymas.
Uždaviniai:
- Dėstytojų rengimas;
- Novatoriškos mokymo programos;
- Daugiadisciplinės tyrimų laboratorijos GEOLAB ir statistinės programos įrankio GEOCOF kūrimas;
- Bandomasis mokymas;
- Mokymo programų akreditavimas.
GEOCLIC konsorciumą sudaro 17 prestižinių aukštojo mokslo institucijų ir tarptautinių organizacijų iš ES ir kitų šalių. Projekto koordinatorius - Al-Farabi Kazachstano nacionalinis universitetas, atstovė - Zaure Rakisheva. Programos šalys: Vokietija (2) - Berlyno technikos universitetas, EXOLAUNCH GmbH; Rumunija (1) - Konstantos jūrų universitetas; Lietuva (1) - Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Nyderlandai (1) - Tvento universitetas. Partnerės šalys: Kazachstanas (4), Azerbaidžanas (5) ir Turkmėnistanas (3).
Atsakingas VILNIUS TECH padalinys už projekto įgyvendinamumą - Aplinkos inžinerijos fakultetas, Aplinkos apsaugos institutas. Projektą administruoja ir vykdo šie universiteto darbuotojai: projekto vadovė - prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai - doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis ir dr. Aleksandras Chlebnikovas, techninis darbuotojas - doktor. Luiza Usevičiūtė (iki 2022 m. sausio), Simona Bitarytė (nuo 2022 m. sausio), administratorius - doc. dr. Jolita Bradulienė.
Lietuvos atstovai projekte yra: Projekto vadovė prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė, projekto tyrėjai - doc. dr. Raimondas Grubliauskas, doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, dr. Aleksandras Chlebnikovas, projekto specialistė-techninė darbuotoja Simona Bitarytė, projekto specialistė-administratorė doc. dr. Jolita Bradulienė.
Per pastaruosius 25 metus Kaspijos jūros būklė pablogėjo dėl vykstančios intensyvios antropogeninės veiklos, o šio regiono šalių teritorijoje dėl to pasikeitė ir vis dar keičiasi Kaspijos jūros ekologinė, biologinė, geologinė būsena bei vyksta regiono klimato kaita.
2022 m. rugsėjo 4-11 dienomis Konstantos mieste (Rumunijoje) vyko vienas iš projekto etapų, kuris buvo skirtas interaktyviųjų dėstymo būdų taikymo įgūdžiams rengiamų modulių pristatymui, o taip pat visų Projekto dalyvių susitikimui, tarp kurių konsorciumo dalyviai iš Kaspijos regiono šalių (Kazachstano, Azerbaidžano ir Turkmėnistano). Tarp konsorciumo dalyvių buvo ir geriausios esamos aplinkos inžinerijos studijų modulių rengimo praktikos turintys Europos universitetų atstovai iš Lietuvos, Vokietijos, Rumunijos ir Nyderlandų.
Susitikimo metu buvo sėkmingai pasiekti iškelti tikslai: artinti bendradarbiavimą tarp Konsorciumo dalyvių, pasidalinti modulių dėstymo patirtimi bei susipažinti su vieno iš Konsorciumo dalyvių (Konstantos Jūreivystės Universiteto) laboratorine ir technine bazėmis.
Remiantis pristatyta informacija, Projekto pabaigoje bus parengta medžiaga teoriniams ir praktiniams užsiėmimams pagal keturis studijų modulius: „Poveikio aplinkai vertinimas“ (autorius - doc. dr. Raimondas Grubliauskas), „Aplinkos procesų modeliavimas ir valdymas“ (autoriai - doc. dr. Teresė Leonavičienė, doc. dr. Jevgenijus Kirjackis, prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė), „Ekologinis dizainas“ (autorius - doc. dr. Raimondas Grubliauskas) ir „Inovatyvių produktų komercializavimas, startuolių iniciatyvos būsimiems inžinieriams“ (autorius - dr. Aleksandras Chlebnikovas).
Šiais metais laimėtas jau antrasis PFAS tematikos projektas, finansuojamas Švedijos instituto. Pavadinimu „Achieving Zero PFAS“ ir koordinuojamas Švedijos aplinkos tyrimų instituto (IVL), projektas sutelkė partnerius iš Vokietijos (Technologiezentrum Wasser), Lenkijos (Union of the Baltic Cities), Lietuvos (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir Ukrainos (National University Lviv Polytechnic) PFAS valdymo strategijoms vystyti.
Per dvejus projekto metus (2024-2026) planuojami svarbūs teršalų valdymo kryptimis darbai: tiriamieji darbai, susitikimai su ekspertais, visuomenės informavimo veiklos. Projekto veiklų Lietuvoje vadovė - prof. dr. Viena iš pirmųjų veiklų - pasidalinimas įžvalgomis apie patirtį vystant PFAS valdymą Lietuvoje - pristatyta Švedijoje, spalio 30 d.
PFAS istorija ir reglamentai
Mokslinė Veikla ir Bendradarbiavimas
2019 m. balandžio 1 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC). Bendradarbiavimo sutarties atsakingi vykdytojai - prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė ir dr. Dalia Feizienė (LAMMC). Šio bendradarbiavimo tikslas - skatinti mokslininkų patirtį, turimas žinias ir įgūdžius, mokslinių tyrimų fundamentiškumą.
Bendradarbiavimo pagrindu pradėtas darbas - bioanglies efektyvumo tyrimai smėlingo lengvo priemolio rudžemyje, kuris įtrauktas į ilgalaikes Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas „Žemės ūkio bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“ bei „Agrogeninių bei miškų dirvožemių našumas ir tvarumas“ (programų vadovas dr. Virginijus Feiza). Tyrimų tikslas - lauko ir vegetaciniais eksperimentais nustatyti bioanglies, pagamintos iš medienos ir fermentuotų atliekų, panaudojimo efektyvumą dirvožemio hidrofizikinėms, cheminėms, biologinėms savybėms, ŠESD emisijoms ir žemės ūkio augalų produktyvumui smėlingo lengvo priemolio rudžemyje borealinio klimato sąlygomis.
Klimato pokyčiai, sukeliantys supančios aplinkos, biologinius ir ekosistemai būdingus pokyčius, turi įtakos cheminių elementų pernašos iš dirvožemio į augalus intensyvumo skirtumams. 2024 m. spalio 8-9 d. Lietuvos mokslų akademijoje 1-oje tarptautinėje Šiaurės-Baltijos šalių NJF konferencijoje „Aplinkosaugos ir klimato kaitos problemų sprendimai žemės ūkyje“ (REACH) pristatytas aplinkos inžinerijos srities požiūris į cheminių elementų pernašos sistemoje dirvožemis-augalas aspektus. Prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė pristatė žodinį pranešimą apie dinaminių rodiklių metodą, leidžiantį pamatuoti cheminių elementų pernašos intensyvumą kintančiomis aplinkos sąlygomis.
Dr. Luiza Usevičiūtė iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH), Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros dalyvavo COST veiklos „Mikroelementų apykaita augaluose“ minisimpoziume, kuris vyko 2021 m. rugpjūčio 24-27 d., Čekijos Respublikoje, České Budějovice. Pranešimo tema - „Pušies medienos bionglies poveikis potencialiai toksiškų elementų imobilizacijai užterštame dirvožemyje ir jų pernaša į sėjamąją avižą (Avena Sativa L.)“, autoriai - dr. Luiza Usevičiūtė ir Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Minisimpoziumo tikslas - skatinti mokslinį bendradarbiavimą tarp skirtingų Europos šalių mokslininkų grupių bei vykdyti jaunųjų tyrėjų mokymą. Mokslinis bendradarbiavimas yra skatinamas per mokslininkų mobilumą, gerosios praktikos bei patirties mainus, bendrus straipsnius ir projektus.
Premijos ir Stipendijos
2024 m. birželio 14 d. Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje įteikta jau trečioji prof. habil. dr. Prano Baltrėno šeimos premija. Šiais metais premija skirta II gimnazinės klasės mokinėms - Karinai Čižauskaitei ir Kamilei Petrauskaitei - už darbą ,,Fosfatų įtaka vandens telkiniams“.
Šviesios atminties prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, kilęs iš Panevėžio rajono Smilgių gyvenvietės Savitiškio vienkiemio. Jis - Lietuvos aplinkos apsaugos inžinierius, habilituotas technikos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros įkūrėjas ir ilgametis jos vedėjas, Aplinkos apsaugos instituto įkūrėjas ir direktorius, pirmosios aplinkos apsaugos studijų programos steigėjas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, Lietuvos Respublikos mokslo premijos laureatas, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) aukso medalio ir sertifikato laimėtojas, nusipelnęs išradėjas, užsienio šalių mokslų akademijų narys, užsienio universiteto garbės daktaras, už nuopelnus aplinkos apsaugai apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle.
Siekiant tęsti prof. habil. dr. Prano Baltrėno puoselėtą dėmesį aplinkos apsaugai, Profesoriui netikėtai išėjus... Tėviškėn...2021 metais Profesoriaus šeima įsteigė premiją Jo gimtojo Panevėžio rajono, Smilgių miestelio gimnazijos mokiniams už įdomiausią aplinkosauginį projektą bei pavyzdį visuomeninėje bei pilietiškoje veikloje. 2023 m. premija įteikta Aistei Bitinaitei ir Jagminai Čeponytei.
2024 m. birželio 20 d. jau trečiąjį kartą įteiktos JAV Čikagos Vydūno jaunimo fondo įsteigtos dr. Arūno ir p. Irenos Draugelių šeimos vardo stipendijos. Sutartis tarp stipendijos steigėjo JAV Vydūno fondo Čikagoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pasirašyta 2019 m. rugsėjo 5 d. Prašymai stipendijoms gauti teikiami kasmet iki balandžio 1 d. Daugiau informacijos apie stipendiją, teikiamus dokumentus gali suteikti Atrankos komiteto pirmininkė prof. dr.
„Šios stipendijos skiriamos kuriantiems, tvirtai žmogiškąsias vertybes saugantiems, pilietiškumą ir pagarbą aplinkai puoselėjantiems jauniems žmonėms, kurie kuria Lietuvą ir Lietuvai“ - taip stipendiją pristato steigėjo atstovė, Atrankos komiteto pirmininkė Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr.
2024 m. stipendijos laureatai Gustė Stonytė ir Paulius Statkus su Atrankos komiteto pirmininke prof. dr.
Vydūnas (Vilhelmas Storosta) - didysis lietuvių humanistas, filosofas, rašytojas, publicistas, kurio vardas jaunimo fondui suteiktas neatsitiktinai. Skautų akademikų vadovaujamas fondas siekia išlaikyti tautinį sąmoningumą ir remti tautinės kultūros išlaikymą ir ugdymą. Vydūno požiūryje apie jauną žmogų atsispindi tikėjimas ir paskata kurti šviesesnę ateitį. “Žodis “naujas” yra tik apverstas žodis “jaunas”. Visi jauni žmonės turėtų būti ir nauji. Jaunas žmogus į žmonių gyvenimą turi įnešti naujo gaivumo.
Vydūno filosofija, susipynusia su skautų šūkiu “Dievui, Tėvynei, Artimui!”, persmelkta ir dr. Arūno ir p. Irenos Draugelių stipendijos idėja. Daugelį metų aplinkosaugos srityje dirbęs JAV Aplinkos apsaugos agentūros penktajame regione su Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi skautas, Ilinojaus universiteto mokslininkas dr. Arūnas Draugelis ir jo žmona p. dr.
“Žinia apie gautą stipendiją labai pradžiugino ir stipriai nustebino. Džiugu, kad mano veikla ir jos rezultatai buvo įvertinti, o toks įvertinimas mane stipriai motyvuoja siekti dar geresnių akademinių rezultatų” - džiaugėsi Gustė Stonytė.
Kitą laureatą, Paulių Statkų, stipendija skatina plėsti savo veiklas: “Dr. Arūno ir Irenos Draugelių vardo stipendijos gavimas man reiškia ne tik finansinę paramą studijoms, bet ir didelį įvertinimą bei paskatinimą siekti savo tikslų.
Žemėtvarkos ir Geomatikos Katedra
Žemėtvarkos ir geomatikos katedros ištakos siekia 1949 m., kai Lietuvos žemės ūkio akademijos Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete buvo įsteigta Žemėtvarkos katedra, pradėjusi organizuoti sistemingas Žemėtvarkos dalykų studijas fakultete. Šiuo metu katedrai vadovauja doc. dr.
Žemėtvarkos ir geomatikos katedra plėtoja aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos krypties mokslinius tyrimus. Pagal dvi kuruojamas studijų programas rengia žemės tvarkymo specialistus, gebančius dirbti teritorijų planavimo, nekilnojamojo turto formavimo ir administravimo srityse.
Katedra palaiko glaudžius ryšius su Vilnius tech, Kauno technologijos, Klaipėdos, Vilniaus universitetų giminingomis katedromis. Glaudžiai bendradarbiaujama su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centru, VĮ Valstybės žemės fondu ir kitomis valstybinėmis institucijomis bei privačiomis įmonėmis užsiimančiomis žemės tvarkymo bei administravimo darbais.
Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:
- I grupė - Geodezija, GIS ir nuotolinių tyrimo metodų pritaikymas žemės administravimui ir teritorijų planavimui (Lekt. dr. D. Jonikavičius, lekt. dr. D. Juknelienė, lekt. dr. G. Pašakarnis, lekt. G. Balevičius, lekt. D. Gudritienė).
- II grupė - Kitos su žemės tvarkymu ir administravimu susiję mokslinių tyrimų temos (prof. V. Malienė, doc. dr. V. Gurskienė, doc. dr. J. Valčiukienė, lekt. dr. D. Juknelienė, dr. A. Aleknavičius, lekt. dr. G. Pašakarnis, lekt. dr. V. Kriaučiūnaitė - Neklejanovienė, lekt. G. Balevičius, lekt. D. Gudritienė, lekt. G.
Žemėtvarkos darbai Lietuvoje (Šaltinis: Vikipedija)
Kiti Aspektai
UAB "Ivabaltė" priklausančio vieno didžiausių šalyje žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centrų statybos Kėdainių rajone sparčiai juda į pabaigą. Šiame centre bus įrengtos modernios žemės ūkio technikos prekybos bei ekspozicijos, administracinės, mokymo bei sandėliavimo patalpos, technikos serviso salė bei plovykla.
20 a. 6 dešimtmečio viduryje pradėtos naudoti klavišinės elektromechaninės skaičiavimo mašinėlės. Elektroninėmis skaičiavimo mašinomis (taip buvo vadinami kompiuteriai) pradėta domėtis 20 a. 6 dešimtmečio viduryje. 1955 A. Jucio iniciatyva Vilniaus universitete pradėjo veikti elektroninis integratorius ELI-12 - pirmasis elektroninis skaičiavimo įrenginys Lietuvoje.