Kraujo donorystė yra nepaprastai svarbi šiuolaikinės sveikatos priežiūros dalis. Ji užtikrina stabilų kraujo ir jo komponentų tiekimą, reikalingą įvairioms medicininėms procedūroms, pradedant chirurginėmis operacijomis ir baigiant traumų bei lėtinių ligų gydymu. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kasdien kraujo perpylimo prireikia keliems šimtams žmonių.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva kasmet birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena. PSO duomenimis, kraujo perpylimas kasmet padeda išgelbėti gyvybę milijonams žmonių. Jis taip pat pagerina sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir prailgina jų gyvenimo trukmę. Be kraujo perpylimo būtų neįmanoma atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Ypač jis svarbus ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, neretai jo prireikia gimdyvėms.
Iš vieno žmogaus donuoto kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma), tad vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms! Todėl, davus kraujo, daugelį aplanko teigiamos emocijos dėl prasmingo darbo atlikimo.
Nors pagrindinis donorystės tikslas yra padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia, naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus kraujo davimas gali būti naudingas ir patiems donorams.
Kas gali būti kraujo donoru?
Pasak specialistės, kraujo donorais gali būti 18-65 metų amžiaus asmenys. Nuolatiniai kraujo donorai, kurių sveikata nepriekaištinga, turėdami donorystės įstaigos gydytojo išduotą leidimą, gali donuoti ir sulaukę 65 metų amžiaus. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg. Taip pat svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis donoro kraujyje - vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims - ne mažesnis nei 125 g/l.
Kalbant apie apribojimus, specialistė sako, kad kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo - 6 mėnesiams. Jei sirgote peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), karščiavote, donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo.
Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūros rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių.
„Mūsų organizme cirkuliuoja apie 5 litrus kraujo, tad donorystės metu paimami 450 ml nepadaro jokios žalos jį donuojančiam žmogui. Gydytoja primena, kad donuojantys turėtų stebėti laiką tarp donacijų, pagal donoro individualią būklę. Turėtų būti stebimos geležies atsargos, monitoruojamas feritinas. E. Simaškienė taip pat pabrėžia, kad kraujo donavimas yra visiškai saugi procedūra.
Kaip dažnai galima duoti kraujo?
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams - šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Renka visas kraujo grupes, trūksta antros teigiamos, pirmos neigiamos (universalaus) kraujo grupių, nes šių pacientų yra daugiausiai.
Kraujo donorystės nauda donorams
Reguliari kraujo donorystė yra susijusi su keliais širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos privalumais. Vienas iš jų yra kraujo spaudimo mažėjimas. Tyrimai rodo, kad reguliarus kraujo davimas gali padėti stabilizuoti kraujo spaudimą ir sumažinti riziką susirgti širdies smūgiu ar insultu. Pavyzdžiui, gydytojas Robertas DeSimone teigia, kad kraujo donorystė padeda sumažinti kraujo klampumą, ypač jei hemoglobino lygis yra per aukštas, o tai savo ruožtu yra susiję su mažesne kraujo krešulių, širdies smūgio ir insulto rizika. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad reguliariai duodant kraujo, širdies smūgio rizika gali sumažėti net 88%.
Kraujo klampumo mažinimas yra svarbus, nes tirštas kraujas teka lėčiau, didindamas kraujo krešulių, aukšto kraujo spaudimo ir insulto riziką. Reguliarus kraujo davimas padeda sumažinti šį klampumą, palengvindamas širdies darbą ir mažindamas širdies ir kraujagyslių komplikacijų tikimybę. Įdomu pastebėti, kad ši nauda vyrams gali būti reikšmingesnė nei moterims. Manoma, kad tai gali būti susiję su tuo, jog moterys reguliariai netenka kraujo menstruacijų metu.
Vis dėlto, vertinant šiuos duomenis, svarbu atsižvelgti į vadinamąjį „sveiko donoro efektą“. Tai reiškia, kad asmenys, kurie yra pakankamai sveiki, kad galėtų duoti kraujo, galimai jau yra sveikesni už vidutinį populiacijos narį. Todėl kyla klausimas, ar kraujo donorystė tiesiogiai lemia šiuos teigiamus pokyčius, ar jie tiesiog atspindi bendrą geresnę donorų sveikatos būklę.
Kitas svarbus kraujo donorystės aspektas yra geležies kiekio reguliavimas organizme. Nors geležis yra būtina organizmui deguonies transportavimui, per didelis jos kiekis gali sukelti oksidacinį stresą ir uždegimą, kurie yra svarbūs širdies ligų rizikos veiksniai. Kraujo davimas padeda natūraliai sumažinti šį geležies perteklių. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems paveldimu hemochromatoze - būkle, kuriai būdingas per didelis geležies kaupimasis organizme. Tokiems asmenims reguliarus kraujo šalinimas, dažnai vykdomas per donorystę, yra ne tik gydymo būdas, bet ir galimybė padėti kitiems.
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia galimą ryšį tarp reguliarios kraujo donorystės ir sumažėjusios tam tikrų vėžio formų rizikos. Vienas įdomiausių atradimų šioje srityje yra susijęs su Londono Francis Crick institute atliktu tyrimu. Šis tyrimas parodė, kad dažnai duodant kraujo gali įvykti subtilūs genetiniai pokyčiai, kurie potencialiai mažina kraujo vėžio riziką. Tyrėjai palygino dviejų sveikų vyrų grupių kraują - viena grupė kraują davė tris kartus per metus 40 metų, o kita - tik penkis kartus per visą gyvenimą. Nors abiejų grupių genetinės mutacijos buvo panašios, beveik 50% dažnai kraują davusiųjų grupės narių turėjo mutaciją, kuri paprastai nėra susijusi su vėžiu, palyginti su tik 30% retai kraują davusiųjų grupės narių.
Manoma, kad reguliarus kraujo davimas skatina organizmą gaminti naujas kraujo ląsteles, o tai gali palankiai paveikti kamieninių ląstelių genetinį kraštovaizdį. Be to, yra teorija, kad geležies kiekio mažinimas organizme per kraujo donorystę gali būti susijęs su mažesne tam tikrų vėžio formų rizika. Geležis yra būtina organizmui, tačiau per didelis jos kiekis gali skatinti laisvųjų radikalų susidarymą, kurie gali pažeisti ląsteles ir sukelti ligas, įskaitant vėžį. Kai kurie tyrimai rodo, kad dažnai kraują duodantys asmenys turi mažesnę kepenų, plaučių, storosios žarnos, skrandžio ir gerklės vėžio riziką. Vienas Nebraskos universiteto tyrimas netgi parodė bendrą vėžio dažnumo sumažėjimą tarp kraujo donorų. Tačiau svarbu pažymėti, kad moksliniai duomenys šioje srityje nėra visiškai vieningi, o kai kurie tyrimai nerodo reikšmingo ryšio tarp kraujo donorystės ir visų vėžio formų rizikos sumažėjimo.
Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja galimą kraujo donorystės poveikį medžiagų apykaitai ir diabeto rizikai. Preliminarūs tyrimai rodo galimą ryšį tarp reguliaraus kraujo davimo ir pagerėjusio jautrumo insulinui. Insulinas yra hormonas, reguliuojantis cukraus kiekį kraujyje, o pagerėjęs jautrumas insulinui gali padėti sumažinti 2 tipo diabeto riziką.
Vienas iš dažnai nepastebimų, bet reikšmingų kraujo donorystės privalumų yra nemokama mini sveikatos patikra, kurią kiekvienas donoras gauna prieš duodamas kraujo. Prieš donaciją medicinos personalas patikrina gyvybinius rodiklius, tokius kaip kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis, kartais net kūno temperatūra. Šie patikrinimai gali padėti donorams sužinoti apie galimas sveikatos problemas, kurių jie galbūt nežinojo, pavyzdžiui, aukštą kraujo spaudimą, širdies aritmiją ar žemą hemoglobino lygį. Sandros istorija yra puikus pavyzdys, kaip kraujo donorystės metu atliktas kraujo spaudimo patikrinimas padėjo jai laiku kreiptis į gydytoją ir nustatyti aukštą kraujo spaudimą. Amerikos Raudonasis Kryžius taip pat atlieka kraujo tyrimus dėl infekcinių ligų po kiekvienos donacijos. Kai kurie donorystės centrai, pavyzdžiui, „LifeShare“, taip pat atlieka cholesterolio patikrinimą.
Kraujo donorystė teikia ne tik fizinę, bet ir reikšmingą psichologinę bei emocinę naudą. Altruizmas ir noras padėti kitiems yra stiprūs motyvai, skatinantys žmones duoti kraujo, o šis veiksmas savo ruožtu teigiamai veikia jų psichologinę būseną. Padėjimas kitiems gali sumažinti stresą, pagerinti emocinę gerovę ir suteikti prasmės jausmą.
Kraujo donorystė yra ypač naudinga žmonėms, sergantiems paveldimu hemochromatoze - būkle, kuriai būdingas per didelis geležies kaupimasis organizme. Reguliarus kraujo šalinimas tokiems asmenims yra būtinas, o kraujo donorystė leidžia tai padaryti ir tuo pačiu padėti kitiems. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekviena kraujo donacija pašalina tam tikrą kiekį geležies iš organizmo (apie 220-250 mg vienos pilno kraujo donacijos metu). Todėl dažnai kraują duodantiems asmenims, ypač jauniems donorams ir jaunesnėms nei 50 metų moterims, gali kilti geležies trūkumo rizika. Tokios organizacijos kaip Amerikos Raudonasis Kryžius ir Kanados kraujo tarnyba rekomenduoja dažnai kraują duodantiems asmenims vartoti geležies papildus. Rekomenduojama valgyti geležies ir vitamino C turtingą maistą, tačiau dažnai duodantiems kraujo to gali nepakakti, todėl papildai gali būti reikalingi.
Organizmas yra nuostabiai prisitaikantis ir greitai pradeda atkurti prarastas kraujo ląsteles po donacijos. Kaulų čiulpai yra aktyvuojami naujų kraujo ląstelių gamybai. Eritropoetinas, hormonas, gaminamas inkstuose, vaidina svarbų vaidmenį skatinant raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Raudonieji kraujo kūneliai paprastai atsistato per 4-8 savaites, trombocitai - per maždaug savaitę, o plazma - per kelias dienas. Organizmas taip pat stengiasi atkurti prarastą kraujo tūrį sulaikydamas vandenį ir gamindamas naujus plazmos baltymus.
Po kraujo davimo kai kurie asmenys gali patirti laikiną nuovargį, galvos svaigimą, silpnumą, pykinimą ar mėlynes dūrio vietoje. Norint sumažinti šį poveikį, rekomenduojama gerti daug skysčių, gerai pavalgyti prieš donaciją ir vengti sunkaus fizinio krūvio po jos. Amerikos Raudonasis Kryžius aktyviai skatina kraujo donorystę, pabrėždamas ne tik pagalbą kitiems, bet ir naudą patiems donorams. Vienas iš jų akcentuojamų privalumų yra nemokama sveikatos patikra, kurios metu tikrinamas kraujo spaudimas, hemoglobino lygis ir pulsas. Jie taip pat rekomenduoja dažnai kraują duodantiems asmenims vartoti geležies papildus.
NHS Blood and Transplant Jungtinėje Karalystėje taip pat pabrėžia gyvybių gelbėjimą ir nuolatinį kraujo poreikį. Jie remia tyrimus, tokius kaip Francis Crick instituto darbas, kuris sieja kraujo donorystę su galimu kraujo vėžio rizikos sumažėjimu. Abi organizacijos akcentuoja „gero savijautos“ faktorių, kuris atsiranda padėjus kitiems.
Apibendrinant, kraujo donorystė teikia įvairiapusę naudą donorų organizmui. Tai apima galimą širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos gerinimą, potencialų tam tikrų vėžio formų rizikos mažinimą, galimą jautrumo insulinui pagerėjimą ir nemokamą sveikatos patikrą. Be to, kraujo donorystė teigiamai veikia psichologinę ir emocinę gerovę bei padeda reguliuoti geležies kiekį organizme.
Atsižvelgdami į šiuos moksliniais tyrimais ir tarptautinių organizacijų patirtimi pagrįstus pranašumus, raginame apsvarstyti galimybę tapti kraujo donoru. Tai ne tik padeda išgelbėti gyvybes, bet ir gali būti naudinga jūsų pačių sveikatai.