Kiekvienas iš mūsų norime gyventi gražioje aplinkoje. Tačiau daugelis galvoja, kad tai patyrusių profesionalų darbas ir patiems gražus aplinkos apželdinimas neįmanomas. Bet tai netiesa! Turėdami reikiamas žinias, skoningai, estetiškai ir jaukiai sodybos aplinką galite susitvarkyti ir patys.
Prieš 14 metų Jurgita Sėjūnaitė pagausėjus šeimai namus Vilniuje iškeitė į sodybą Trakų rajone. Ir šio sprendimo nesigaili - juk naujoji vieta padiktavo verslo idėją, kuri padėjo išgydyti vaikus. Šiandien Jurgita vadina savo kiemą mokomuoju - čia sugyvena daug stilių, čia jau penktą vasarą atvyksta žmonės ir studijuoja, kas pasiteisina, o kas ne.
Kiemas susijęs ne su augalais, gražiais deriniais ar tobula veja, o su žmogumi, įsitikinusi kraštovaizdžio dizainerė Jurgita Sėjūnaitė.
Jurgitos Sėjūnaitės sodyba Trakų rajone. Šaltinis: lrytas.lt
Patirties Stoka ir Pirmieji Žingsniai
Sodyba vilnietės gyvenime atsirado dėl labai proziškos priežasties - į pasaulį beldėsi penktasis vaikutis, todėl reikėjo didesnės erdvės. Gyvenamojo ploto stoka pareikalavo imtis atitinkamų sprendimų. „Niekada nemaniau, kad didesnio buto paieškos atves į sodybą. Juk mums reikėjo daugiau kambarių, o ne ploto lauke, pagaliau man, tikram miesto vaikui, pati aplinka, laukas apskritai neegzistavo, nebuvo net minčių, kad ten bus galima ką nors auginti ir puoselėti“, - pasakojo Jurgita.
Neturėjusi žemės darbų patirties miestietė apsigyveno miškuose ir pradėjo pamažu kapstytis lauke. Suktis darbuose įpratusiai Jurgitai nuošalioje sodyboje iš pradžių buvo šiek tiek liūdnoka, ypač kai vyras išvažiuodavo į darbą, o vyresnieji vaikai išskubėdavo į mokyklas. Namuose likusi Jurgita augino mažylius ir pamažu puošė savo gyvenamąją vietą.
„Vienoje rankoje kastuvas, kitoje - augaliukas, su kuriuo tampiausi iš vienos vietos į kitą, nežinodama, kur jį geriausiai pasodinti,- savo kaip sodininkės pradžią prisiminė moteris. - Vėliau pradėjau domėtis, skaityti, ir kapstymasis lauke iš kančios ir vargo virto malonumu.“
Tiesa, sodybos vieta nebuvo labai tinkama gėlynams ir aplinkai puoselėti. Šeima įsikūrė iškirstoje pamiškėje. Kai jie pirmą kartą atvažiavo apžiūrėti vietos, tai po Vilniaus vaizdas buvo gana šiurpokas - kaipgi čia reikės gyventi? Kaimynai, turėję įsikurti kartu, taip to ir nepadarė.
„Rąstų namą pradėjome statyti nuo nulio, kaip supratome, taip ir darėme“, - pasakojo šeimininkė.
Sklypo apželdinimą Jurgita sako pradėjusi taip, kaip ir didžioji dalis pradedančiųjų - tolimiausiame kampe suformuojant trikampio formos gėlyną. „Supratau, kad to trikampiuko mažoka, nes kai grįžti į terasą, namus, supranti, jog sodinai, o iš tolimiausio kampo - nieko nesimato, - šypsosi pašnekovė. - Pasidarė gaila pinigų ir sugaišto laiko, tad pradėjau „plaukti“ (plėsti gėlyną - LRT.lt) patvoriu."
Ne iš tolimiausio kampo slinkti namų link, o priešingai - nuo namų kurti norimą vaizdą tolyn - tada išmoktą pamoką įvardija Jurgita. Ir dar - persikėlus iš daugiabučio norėjosi erdvės, ją įsivaizdavo kaip tuščią sklypą ir žalią žolę. Tiesa, netrukus J. „Prasidėjo daug posūkiukų, netikėtumų, kažkokių užsidengimų. Pavyzdžiui, beržu nori kažką uždengti, bet ne iki galo, kad ta „užuolaida“ plazdėtų. Atsirado takeliai. O kas yra takas? Tai nerašyta kiemo naudojimosi instrukcija, kuri kažkur veda, kažkur pasodina. O pasodina dažniausiai kažkokioje vėsioje vietelėje, užuovėjoje.
Jurgitos kieme integruojama visa tai, kas svarbu jos šeimai - vaikai ir anūkai mėgsta žaisti, vyras - gaminti, jai pačiai svarbios gėlės. Todėl rožėms skirtos pergolės kartais tampa futbolo vartais, o prireikus kieme telpa šešių vaikų šeimos ir draugai.
„Aš kompostinės neturiu, tad viską kompostuoju savo gėlynuose. Kompostuojamų atliekų net nenešu į daržą - man gaila ir aš nesu daržininkė. Viskas, kas geriausia - pūva, trūnija - keliauja į gėlynus. Taip darau dėl to, kad gyvenu visiškam žvyre su akmenimis. Supratau, kad pakeisti dirvožemį - išvežti seną, atsivežti naują - netinka. Tai reiškia, kad aš tą dirvožemį, humuso kiekį, po truputį turiu užsiauginti pati, - pasakoja J. Sėjūnaitė.
Nuosavo kiemo kūrimas Jurgitą nuvedė studijuoti kraštovaizdžio dizaino, o dar vėliau - tvaraus želdinimo. Pašnekovė sako niekada nežinanti, kaip koks nors dabar daromas sprendimas atrodys po dešimtmečio. „Mano paaugliai vaikai, bachūriukai, sakė, kad kelsis į kaimą tik su sąlyga, jog čia bus galima padaryti futbolo aikštelę. Tai buvo futbolo aikštelė, kuri sumažėjo iki krepšinio aikštelės. Žodžiu, viskas ištisai keičiasi. Iš esmės nėra nė vieno lopinėlio, bent jau mano kieme, kuris nebūtų pasikeitęs bent tris kartus“, - dėsto kraštovaizdžio dizainerė J.
Jurgitos Sėjūnaitės kiemas. Šaltinis: manokiemas.lt
Dirvožemio Ypatumai ir Sprendimai
Po keliolikos metų sodyba pasikeitė neatpažįstamai: buvo išpuoselėtas kiekvienas kampelis. Ateityje šeima planuoja sutvarkyti ir dalį miško. Trisdešimties arų teritorija, pasak Jurgitos, - optimali.
„Žinoma, kiekvieno vertinimas skirtingas, turintiesiems kelis hektarus toks plotas pasirodys kaip mažas lopinėlis, o gyvenantiesiems ant dviejų arų jis atrodys didžiulis. Viską darome pagal save, išskirstėme erdves taip, kaip mums reikia. Tiesa, aplinkos priežiūra laiko užima ne tiek jau ir mažai. Visų pirma dėl to, kad pas mus labai nedėkingas gruntas, - pripažino J.Sėjūnaitė. - Gyvename lakiame smėlyje, čia nesilaiko jokia drėgmė, joks augalinis sluoksnis. Net ir gausiai palijus greitai drėgmės nelieka, nes viskas auga smėlyje su akmenimis. Pradžioje augalų priežiūra pareikalavo labai daug laiko ir jėgų. Pradėjusi puošti aplinką sodinau visai kitokius augalus, paskui atėjau į protą - supratau, kad su gamta nepakariausi, reikia prie jos prisitaikyti.“
Rūgštus dirvožemis, kuriame auga daug spygliuočių, reikalauja ir atitinkamų sprendimų. Šio dirvožemio privalumai - nesunku įdirbti, greitai įšyla, lengvas, trūkumai - blogai sulaiko vandenį, greitai išdžiūsta, lengvai netenka maisto medžiagų.
Smėlingame dirvožemyje greičiau suyra arba išplaunamos maisto medžiagos, todėl jį būtina tręšti organinėmis ir lėtai veikiančiomis mineralinėmis trąšomis. Greitai tirpstančios mineralinės trąšos dažniausiai išplaunamos į gruntinius vandenis anksčiau, nei spėja patekti į augalus.
Tradiciskai smėlingi dirvožemiai gerinami moliu, molingi - smėliu ar priesmėliu. Į smėlingą dirvą gerai kasmet įterpti daug organinių medžiagų. Pridėjus humuso, susidaro trupiniai. Puiki organinė trąša - kompostas.
Daugelis smėlingų dirvožemių gana rūgštūs. Jų derlingumą galima padidinti kalkinant. Tik būtina atsiminti vieną taisyklę - nereikėtų vienu metu tręšti mėšlu, kompostu, mineralinėmis trąšomis ir kalkinti. Jei smėlingas dirvožemis pernelyg rūgštus, tinka dolomitmilčiai, pelenai. Pastarieji ypač vertingi.
Šiek tiek rūgštesnį priesmėlį, šiltą saulėtą vietą mėgsta kvapieji žirneliai, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, kardeliai, veigelės, pakalnutės.
Patarimai dirvožemio gerinimui
| Dirvožemio Tipas | Privalumai | Trūkumai | Gerinimo Būdai |
|---|---|---|---|
| Smėlingas | Lengva įdirbti, greitai įšyla | Blogai sulaiko vandenį, greitai išdžiūsta | Tręšti organinėmis ir lėtai veikiančiomis trąšomis, įterpti molį, kompostą, kalkinti |
| Molinis | Gerai sulaiko vandenį ir maistines medžiagas | Sunkus įdirbti, lėtai įšyla | Įterpti smėlį ar priesmėlį, organines medžiagas |
Augalų Pasirinkimas ir Priežiūra
Ilgainiui Jurgitos sodyboje atsirado augalų, kuriems toks dirvožemis patiko, nebereikėjo ypatingos priežiūros. „Aš labai dėkinga dabar madingai olandiškajai bangai ir sprendimams, kad reikia augalus susodinti kuo tankiau, tada ravėti juos reikės mažiau“, - sakė sodybos šeimininkė.
Dėl dirvožemio ypatumų Jurgitos kieme žolė anaiptol neprimena angliškosios vejos, pievelė yra natūrali, laukinė. Prižiūrėti ją gana paprasta - šeimininkė žolę tik nupjauna, kartais palaisto.
„Tvarkausi aš viena, nes nelabai yra kam padėti. Žinoma, jei ką nors reikia pastatyti, įrengti, padeda vyras, tačiau visa kita - mano darbas, - pasakojo Jurgita. - Mano didieji vaikai jau išsikėlė, o likę du mažiukai dar nelabai pajėgūs padėti.“
Jurgitos Sėjūnaitės kiemas. Šaltinis: manokiemas.lt
Būdama natūralios gamtos gerbėja, Jurgita pradėjo aplinką puošti spygliuočiais, kaip pati pripažįsta, propagavo „kapinių madą“ - pasodintus augalus užpildavo mulčiu ir būdavo gražu. Tačiau laikui bėgant pajuto, kad miške gyvenant netinka nei begonijos, sukištos tarp spygliuočių, nei kokie itin dekoratyvūs augalai.
„Nesu tikrosios olandiškosios bangos atstovė, man gražu, kai gėlyne yra ir spygliuočių, ir suformuotų augalų, kai matyti, kad žmogus prikišo ranką. Norėjau ne visai laukinio, o labiau į parką panėšėjančio vaizdo, kai yra kur pasivaikščioti, prisėsti ant suoliuko“, - aplinkos tvarkymo principus atskleidė Jurgita.
Ji išvardijo augalus, kurie jos nė karto nenuvylė, - tai šilokai, šilropės, sukulentai. Iš jų paprasta sukurti nuostabias kompozicijas, jie nereiklūs ir dekoratyvūs.
„Šių metų atradimas man buvo kraujažolės, kurių turiu įvairiausių spalvų. Pavasarį jos nubunda, pradeda žydėti ir žydi iki pat žiemos. Tai augalai, kuriuos pasodinai ir gali pamiršti -jų nereikia laistyti, ravėti, - gyrė kraujažoles sodybos šeimininkė. - Šiai metais taip pat atradau katžoles, šalavijus, snapučius , jiems anksčiau nerasdavau vietos savo gėlynuose, nes buvau ryškių, didelių žiedų gerbėja. O šiemet pabandžiau „žaisti“ su smulkiais žiedeliais žydinčiais augalais, kuriuos derinau su žoliniais augalais, smilginiais. Įsiveisiau labai daug ežiuolių, jos visos rudenį nužydi, tačiau tos spurgos nuostabios, nekirpsiu jų iki pavasario. Nuostabu, kai požiūris keičiasi, atrandi augalus, kurių anksčiau net nelaikei dekoratyviais, kai suvoki tikrąją jų vertę, pamatai, kaip jie puikiai dera gėlynuose. Gali būti, kad po kelerių metų vėl perdarysiu gėlyną, juk tendencijos keičiasi, keičiamės ir mes -nevaikštome su tais pačiais drabužiais visą laiką.“
Sodybos Erdvės ir Zonavimas
Maždaug prieš 10 metų Jurgita su šeima iš miesto šurmulio pabėgo ir apsigyveno Trakų rajono vienkiemyje. Ji prisimena, kad apsispręsti persikelti į pačių rankomis su vyru Giedriumi įsirengtą namą nebuvo sunku. Darniai ir gausiai šeimai, auginančiai šešis vaikus, labai norėjosi didesnės erdvės, savo kiemo ir asmeninių kambarių.
„Aplinkai sutvarkyti kraštovaizdžio specialistų nesamdėme ne todėl, kad jie nereikalingi ar, kad patys viską išmanėme, bet dėl to, kad absoliučiai neturėjome pinigų. Reikėjo baigti įrengti rąstinį namą, o apie aplinką tuo metu negalvojome, - sako moteris.
Jurgita prisimena, kai 2019 m. laimėjo gražiausios Trakų rajone sodybos titulą, viena kraštovaizdžio dizainerė pasakė, kad nereikia savo kieme statyti „akropolių“, bet kurti natūralų kiemą, atspindintį giraitę ar pamiškę.
„Kodėl prieštaravau? „Pietinėje namo terasoje rytais geriame kavą ir pusryčiaujame, nes čia tuo metu šviesu ir dar nekaršta. Ten pat su šeima ir vakarojame. Terasoje yra ir kepsninė, indauja su įrankiais ir indais (kaip namų virtuvėje), tad paserviruoti stalą užima vos kelias minutes. Po virtuvės langu, kad būtų kur akis paganyti, - spalvingas ir kvapnus rožynas su šalavijais. Pirties terasoje šeima leidžia laiką karštą dieną, nes ji vakarinėje pusėje, pavėsyje. „Atviroje terasoje laiką leidžiame su draugais, nes ji didžiausia ir erdviausia, šalia kubilas, vaikų žaidimo aikštelė, lauko baras-virtuvė, taigi viskas po ranka“, - sako pašnekovė.
Pasak Jurgitos, kiekvienas kambarys - tai atskira zona, turinti savitą spalvinį sprendimą. „Reprezentacinei zonai buvau priėmusi blogą sprendimą“, - prisipažįsta moteris, mat tamsių tujų fone pasodino purpurinės spalvos augalus, kurie susiliejo ir pradingo purpuro ryškumas. Taigi, šiemet laukia pertvarkos, norisi įnešti šviesių potėpių, todėl moteris pasirinko baltos ir sidabrinės derinius.
Visus metus žalią apdarą sodybai suteikia visžaliai spygliuočiai, pavasarį žydi tik rododendrai ir natūralią nuotaiką padeda kurti varpiniai augalai. Jurgita pavasarį daržo zoną pertvarkys iš naujo, ten atsiras tikras natūralistinis gėlynas.
„Taigi zonų daug, kiekviena mylima savaip... „Esu paruošusi seminarą tema „Sklypo zonavimas. Kambariai lauke“, - prisipažįsta Jurgita. - Pagrindinė mintis, kurią noriu pabrėžti - nereikia bijoti eksperimentuoti, ir lauke verta susikurti tokių pat mielų kampelių kaip namuose: su suoliukais, terasa, ūksmingais pavėsiais, poilsio zonomis.
Jurgitos Sėjūnaitės kiemas. Šaltinis: manokiemas.lt
Jurgitos Sėjūnaitės Patarimai Kuriant Aplinką
- Pradėkite nuo arčiausiai namų esančių zonų: Apželdinkite vietas šalia terasos, kad vaizdas būtų matomas ir džiugintų kasdien.
- Nesikopijuokite aklai: Semkitės idėjų, bet kurkite aplinką, atitinkančią jūsų poreikius ir skonį.
- Įvertinkite priežiūros galimybes: Pasirinkite augalus ir sprendimus, kuriems galėsite skirti pakankamai laiko.
- Kurkite sodo kambarius: Skirtingos erdvės kieme gali atspindėti skirtingus stilius ir emocijas.
- Eksperimentuokite: Nebijokite išbandyti naujų dalykų ir kurti unikalią aplinką.
Norėdama, kad kuo daugiau žmonių nebijotų pasitelkti savo kūrybiškumą ir patys ryžtųsi gražiai susikurti gražią, jaukią ir patogią aplinką, su kvepiančiais gėlynais, jaukiais poilsio kampeliais ir pojūčių sodu, sukūriau įkvepiančius veikti aplinkos apželdinimo kursus - seminarus. Tai ne tik teorinės, bet ir mano pačios praktinės žinios nuo...iki...: nuo ko pradėti, kaip parinkti augalus, juos sukomponuoti, kokių klaidų nedaryti ir pan., bei aplinkos apželdinimo pavyzdžiai, planai. To norite išmokti ir Jūs? Tikrai drąsiai rekomenduoju!
Jurgita sako, kad stilingos turėtų būti viešosios erdvės: parkai, sodai, kitos miesto erdvės. „Tai yra vietos, kurios turi orientuotis į pasaulinį kontekstą, madas, inovacijas ir pan. Bet kalbant apie privačias erdves, mūsų skoniai gali kardinaliai skirtis. Mes mokytis, semtis idėjų galime iš visuomeninių aplinkos erdvių, bet savo kiemuose darome taip, kaip patinka mums. Ta pati erdvė skirtingų žmonių būtų apželdinta skirtingai, tad asmeninės erdvės tuo ir skiriasi nuo viešųjų, kad asmeniniai poreikiai ir galimybės čia yra aukščiau už bet ką“, - sako J.Sėjūnaitė.