Kaip tapti kitu žmogumi: psichologinis požiūris į autentiškumą ir savęs pažinimą

Šiandien išlikti autentišku žmogumi yra nelengva. Regis, visi tik ir kalba apie tai, kaip reikėtų mąstyti, kuo reikėtų tikėti ir kur rasti atsakymus į klausimus, kurie kyla. Klausytis savo širdies ir gyventi taip, kaip norisi, gali prilygti maištui prieš visuomenę.

Žmogus iš principo yra kažkas daugiau, negu jis gali apie save žinoti. Realiai žmogus gali suvokti save dvejopai: kaip tyrimo objektą ir kaip jokiam tyrimui neprieinamą laisvą egzistenciją. Save ilgą laiką vadinau tik šokėju - niekaip kitaip įvardinti nedrįsau. Save ilgą laiką vadinau tik šokėju - niekaip kitaip įvardinti nedrįsau. Visų pirma, kai pradėjau šokti, neturėjau tiek daug atsakomybių - ateidavau į šokio studiją ir visą save atiduodavau kitų choreografų valiai, kartais - teatro formuojam repertuarui.

Visų pirma, kai pradėjau šokti, neturėjau tiek daug atsakomybių - ateidavau į šokio studiją ir visą save atiduodavau kitų choreografų valiai, kartais - teatro formuojam repertuarui. Ne paslaptis, kad daug sezonų šokau šokio teatre „Aura“, kurio vadovė Birutė Letukaitė - bekompromisis žmogus. Galėjai arba pilnai būti teatre, arba visai jame nebūti.

Autentiškumas ir savęs pažinimas

Autentiški žmonės sako tai, kas yra teisinga, o ne tai, kas yra populiaru. Sakydami tai, kas teisinga, populiarūs nebūsite, tačiau autentiški žmonės dėlto per daug nesuka galvos. Niekada nėra lengva pakovoti už savo vertybes. Autentiški žmonės gerbia visus gyvenimo aspektus. Visa, kas gyva šioje planetoje (vabzdžiai, augalai, medžiai, gyvūnai, žmonės), nusipelno pagarbos. Autentiški žmonės vertina visų gyvų būtybių skirtumus ir stebuklus.

Autentiški žmonės pasitiki savo instinktais. Jie moka įsiklausyti į savo vidinį balsą. Intuiciją turi visi, bet dažniausiai žmonės ją ignoruoja. Autentiški žmonės į ją reaguoja. Jie nesutelkia dėmesį vien tik į išorinius dalykus ir bando įsiklausyti į tai, kas slypi už viso to. Autentiški žmonės myli save. Yra toks posakis: „Visų pirma reikia mylėti save, kad galėtum mylėti kitus“ ir jame yra tiesos. Prieš tapdami kam nors vedliu į šviesą ar įkvėpimo šaltiniu, mes pirmiausia turime tapti tokiais patiems sau. Autentiški žmonės žino savo trūkumus ir klaidas ir supranta, kad yra netobulai tobuli bei visi susiję vieni su kitais.

Kaip išsaugoti autentiškumą?

Kai šoki viename teatre, tavo braižą formuoja jo repertuaras, ten kuriantys choreografai - tampi savotišku moliu, didesnės srovės dalimi. Dirbdamas savarankiškai, bendradarbiaudamas su skirtingais choreografais, kitų scenos menų žanrų atstovais, natūraliai keitiesi, kyla klausimas, koks yra tavo kūrybinis stuburas, o autentiškumo aspektas tampa vis reikšmingesnis. Kas yra kertinės tavo vertybės, ar visada eigai pasiduodi konformistiškai, ar sugebi eiti į diskusiją? Kūrybiniame procese vis dažniau stengiuosi kvestionuoti dalykus, remtis savo patirtimi. Tikiu, kad per tai ateina ir autentiškumas. Šiandien nesivaikau madų, tačiau stengiuosi pajausti, kokios temos man patinka ir imponuoja.

Žmogiškasis ryšys

Man atrodo, kad labai daug kas tavo pasakojime yra žmogišką ryšį. Kokį jį stengiesi kurti su savo kolegomis, kitais šokėjais, režisieriais? - Tai - mokslas, ir neretai būna duobių, kartais nuovargis padaro savo. Svarbiausi elementai kuriant ryšį - komunikacija, gebėjimas pasakyti, kad jautiesi prastai. Žmogiškasis ryšys yra esminis, tikiu, kad menininką ar atlikėją reikia pažinti ne tik scenoje, bet ir už jos ribų. Kartais tokie neformalūs susitikimai surezonuoja kūrybiniame procese. Man svarbus horizontalumas, kad visi komandoje jaustumėmės kūrybiški ir įtraukti. Tai - šiuolaikinės visuomenės, kiekvieno šiandieninio kolektyvo vertybė. Žinoma, tam tikra hierarchija svarbi, ypač priimant svarbius sprendimus, tačiau lyderis neprivalo dominuoti, gali įsiklausyti į aplinką.

Kaip būti laimingesniu žmogumi?

Kai kurie žmonės tiesiog spinduliuoja laime: atrodo, jie visada šypsosi ir jiems visada linksma, o negatyvių emocijų ir patirčių jie tiesiog neprisileidžia. Tačiau jei manote, kad jūs niekada toks nebūsite - klystate. Mokslas įrodė, kad savyje turite galios pakeisti savo požiūrį į gyvenimą.

1. Mankštinkitės. Kraujo „pravarymas“ sukelia endorfinų išsiskyrimą, o jie sukelia laimingus jausmus, padedančius kovoti su bloga nuotaika.
2. Atlikite jogos pratimus. Kai pradedate pykti, reikėtų skirti minutėlę sau ir nusiraminti.
3. Valgykite daugiau lapinių daržovių. Tamsūs lapiniai žalumynai, tokie kaip špinatai ir lapiniai kopūstai kupini folatų.
4. Išbandykite kognityvinę elgesio terapiją. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra įrodytas klinikinės depresijos ir nerimo sutrikimų gydymas, bei gali padėti bet kam, norinčiam išmokti kovoti su neigiamomis mintimis.
5. Pirkite sau gėlių. Harvardo mokslininkų komanda atrado, kad šviežių gėlių laikymas namuose daro stebuklus, padeda kovoti su nerimu ir negatyviomis mintimis.
6. Šypsokitės. Nors galite galvoti, kad šypsena yra reakcija į laimės jausmą, kai kurie mokslininkai mano, kad šypsojimasis gali sukelti džiaugsmą.
7. Įsijunkite šviesos dėžutę. Šviesų terapija yra efektyvus sezoninio afektinio sutrikimo gydymas, tačiau ekspertai sutinka, kad ji taip pat padeda gydyti depresijos sutrikimų simptomus.

Psichologiniai įgūdžiai santykiuose

Emocijų reguliavimas reiškia, kad net kai emocijos užkyla aukštai - aš sugebu išlaikyti pagarbą kitam, bet ir pagarbą sau, pernelyg nenusileisti kažkur. Kitas įgūdis tai gebėti kalbėti apie skirtumus. Skamba taip pat paprastai, bet kai mes turim skirtingą nuomonę su partneriu, tikrai tai nėra visada lengva. Tad reikia tiesiog kalbėtis ir kaip aš manau, kaip tu matai. Tai yra išlaikyti pokalbį, kai mes vis dar skirtingai matom ir apie tai gebėti kalbėtis. Susidomėjimas vienas kitu. Tai irgi galima pavadinti įgūdžiu - išlaikyti susidomėjimą vienas kitu.

Kai santykiai daug metų, kai viską vienas apie kitą žinome kartais yra gana lengva kažkuria prasme apsileisti. Aš kažkur nebeskaitau, nebesidomiu, nebeįdomus jau tampu ir sau, ir kitam. Tad reikia stengtis ir pačiam būtų įdomiu, domėtis kažkuo, turėti pomėgių, hobių, turėti pokalbių temų, kur aš galiu įsitraukti. Pačiam būti tuo įdomiu partneriu ar partnere. Lengviau, kad kitam bus įdomu su manimi, jeigu aš pats būsiu įdomus sau, pats turėsiu ką įdomaus padiskutuot ir panašiai.

Pasitikėjimas savimi

Žvelgiant paviršutiniškai, atrodytų, kad nepasitikėjimas savimi susijęs su labai konkrečia gyvenimo sritimi. Todėl žmogus ir mąsto konkrečiai: reikia tik įveikti save ir valios pastangomis prisiversti daryti tai, ko labiausiai vengi. Nepasitikėjimas savimi būna dviejų rūšių: specifinis ir bendrasis. Specifinį nesunkiai išgydo specialistai įvairiomis pasitikėjimą savimi didinančiomis taktikomis ir strategijomis.

Jei šios ir panašios priemonės padeda, tai pirminės problemos nereikėtų vadinti nepasitikėjimu savimi. Žvelgiant iš semantinės pusės, nepasitikėjimas savimi - tai asmens netikėjimas, kad jis yra vertas pasitikėjimo. Kasdienybėje tai reišiasi kaip drąsos stoka imtis kokių nors veiksmų. Tai gali atrodyti kaip menkavertiškumas, neryžtingumas, vengimas, netgi kuklumas arba, atvirkščiai, perdėta arogancija, demonstratyvumas. Todėl, kai į konsultaciją atėjęs žmogus užsimena apie norą labiau pasitikėti savimi, visuomet kyla rimta filosofinė dilema: apie ką jis čia kalba ir ką jam tai reiškia? Šis užsakymas, kaip nė vienas kitas, terapijos specialistams turi itin daug subjektyvių prasmių. Vienam pasitikėti savimi reiškia išdrįsti pasakyti savo nuomonę, kitam - gebėti pasakyti „ne“, trečiam - pasipriešinti tėvų autoritetui; nebesistengti visiems įtikti ir patikti; pagaliau išsikraustyti iš tėvų namų; prisipažinti, kad myli. O gal išdrįsti daryti tai, ką nori?

Kaip tapti patikimam pačiam sau?

Iš tiesų tikėti savimi - pirmiausia tapti patikimam pačiam sau. Nemeluoti sau, laikytis duoto žodžio, taip pat rūpintis savo gerove, o ne kenkti sau, nežaloti savo kūno ir psichikos. Žmonės dalijasi, kad grįžtant pasitikėjimui mažėja abejonių: „Aš tiesiog jaučiu, kad man tai yra teisinga; tiesiog žinau, ko man reikia, o ko nereikia.“ Jie nebesiremia faktais apie save, kad kažką pasirinktų daryti arba nedaryti, sakyti arba nesakyti. Jie tiesiog jaučia, kad nori dirbti šį darbą arba ne. Nori bendrauti su šiuo žmogumi arba nenori.

Savimi pasitikintis žmogus tiesiog jaučia, kada jam dera kur nors kištis, o kada tai iš tiesų ne jo reikalas. Priešingai, nepasitikintiems savimi arba pasitikintiems tik faktais apie save žmonėms jų stiprybė akmeninė, o lankstumas pavojingai gležnas ir jautrus išoriniams dirgikliams. Savimi tikintis žmogus turi tam tikrą dvasinį stuburą, kuris palaiko jo vidinę ramybę ir harmoniją, nesvarbu, kas vyksta aplinkui. Liga, darbo netekimas, apdovanojimas, išdavystė, pažeminimas, paaukštinimas - visa tai tiesiog yra, bet tai niekaip nepaveikia mano pasitikėjimo savimi.

Dievo vadovavimas

Filosofinio tikėjimo tezė yra tokia: žmogus gali vadovautis Dievu. Atsiverdami besąlygiškumui, mes tikime jaučią Dievo vadovavimą. Tačiau kaip tai įmanoma, jeigu Dievas nesireiškia kūniškai ir vienareikšmiškai, kaip jis pats yra? Jeigu Dievas veda, kaip žmogus gali išgirsti, ko jis nori? Ar žmogus gali susitikti su Dievu?

Vadovavimasis transcendencija yra kitoks negu vadovavimasis kuo nors pasaulyje, nes jis duoda vienintelį vadovą - Dievą. Jis veda laisvės keliu. Žmogus vadovaujasi [Dievo balsu] remdamasis savo sprendimu apie savo veiksmus. Šis sprendimas skatina arba suturi, pataiso arba patvirtina. Dievo balsas kaip sprendimas apie žmogaus veiksmus šiame pasaulyje reiškiasi būtent kaip toks žmogaus sprendimas apie savo jausmus, motyvus ir elgseną.

Vydūno mintys apie žmogų

Žmogus yra Dievo kūrinys. Savo tyra širdimi, šviesos kupina siela, nuo pat pirmosios savo gyvenimo šiame pasaulyje dienos, žmogus yra nežemiškas stebuklas, „vartai į visos visumos Pagrindą“. Ir kiekvieno žmogaus pamatinis tikslas yra „rūpintis savo sąmonės šviesėjimu“, kol einant laikui „įžengs į susipratimo rūmus“.

Tik mūsų jausmų ir minčių tikroji šviesa parodo kitų žmonių dieviškuosius veidus, kurių, neaugindami savęs, negalime matyti.Todėl „reikia visados atsiminti, kad savo dvasios-sielos ypatumu kiekvienas žmogus šviesina, stiprina, išlaisvina arba temdo, silpnina ir verčia į vidinę nelaisvę savo artimus, o pagaliau ir kitaip dar - visą tautą“.

tags: #kaip #buti #kitam #zmogumi