Aut. "Laze-around" - tai angliškas posakis, kuris naudojamas apibūdinti veiksmą, kai žmogus nieko neveikia arba elgiasi vangiai, užsiima neveiksminga veikla, dažnai susijusia su poilsiu. Šis žodis priklauso kalbos sričiai, kurioje susipina veiksmažodžiai ir frazės, išreikšdami veiksmus, susijusius su atsipalaidavimu ar neproduktyviu laiko praleidimu.
Šis posakis yra sudarytas iš dviejų dalių: "laze" ir "around". Pirmasis komponentas, "laze", yra vedinys iš veiksmažodžio "laze" (užsistovėti, būti vangiam, nieko neveikti), kuris yra susijęs su senoviniu anglišku žodžiu "laziness" (tingėjimas). Antrasis komponentas "around" paprastai nurodo aplinkybes ar vietą, kur žmogus atlieka tą veiksmą - aplinkui, dažnai be aiškaus tikslo, tiesiog pasyviai praleidžia laiką.
Kalbinėje struktūroje "laze-around" yra išraiška, sudaryta iš veiksmažodžio (laze) ir prielinksnio su daiktavardžiu (around), todėl jis gali būti naudojamas tiek kaip veiksmažodis, tiek kaip frazė, apibūdinanti veiksmą. Dažniausiai šis posakis vartojamas kasdieniame kalbėjime ir neformaliuose dialoguose, kur norima pabrėžti neproduktinį ar tiesiog atsitiktinį elgesį.
Angliškas žodis "laze" yra kilęs iš senosios prancūzų kalbos žodžio "lasser", kuris reiškia "būti pasyviam" arba "laisvai judėti", ir buvo pritaikytas anglų kalboje apibūdinti atsipalaidavimą be aiškaus tikslo. Priedėlis "around" šiame kontekste veikia kaip papildomas žodinis elementas, pabrėžiantis netvarkingą, aplinkybėse pasroviui tekantį elgesį. Kalbos požiūriu, "laze-around" nėra vienas žodis, o derinys, turintis galingą vaizduotę ir suprantamas per natūralų kalbinį suvokimą, kaip pasyvus, neproduktyvus poilsis.
Rudeninė depresija ir vangumas
Ruduo, atnešantis nuolatinį lietų, - priežastis, dėl kurios tampame niūrūs ir prislėgti. Mieliau renkamės vėsiais vakarais likti namuose, mažiau judame, o tai tik dar labiau stumia rudeninės depresijos link.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad sezoniniai pokyčiai daro įtaką žmogaus savijautai. Rudeninę depresiją taip pat skatina tai, kad šiuo laikotarpiu keliami aukštesni reikalavimai darbe, be abejo, dėl to greitėja tempas, stengiamasi būti kuo produktyvesniais ir atostogaujama mažiau, nei šiltuoju metų laikotarpiu.
„Depresija diagnozuojama, jeigu pasireiškia keletas simptomų, trunkantys dvi savaites ar ilgiau, kaip kaltės, beviltiškumo, apatijos jausmas, liūdna nuotaika, padidėjęs verksmingumas, sumažėjusi savivertė bei pasitikėjimas savimi, padidėjusi įtampa, nerimastingumas, negalėjimas susitvarkyti su kasdieniu stresu, mintys apie savižudybę arba bandymai nusižudyti.
Kaip patiems kovoti su puolančia rudenine depresija?
„Taip, ne veltui pasakiau žodį „prisiversti“. Kartais paskendus liūdnose mintyse, nieko nesiimant pasyviai laukiama, kada tokia būsena praeis ir vėl norėsis imtis veiklos. Skirkite laiko savo mėgstamai veiklai, nesvarbu, kas tai bebūtų: gulėjimas vonioje, mėgstamos muzikos klausymasis, įdomios knygos skaitymas, susitikimas su draugu, filmo peržiūra, valgio gaminimas ir kas tik šauna į galvą.
Šiuolaikiniame pasaulyje neretai susidaro įspūdis, kad žmogus turi būti nuolatos laimingas, energingas, produktyvus, sėkmingas, siekiantis aukščiausių tikslų, nepavargstantis. Dėl šios priežasties dažnai sau neleidžiama pabūti silpnam, liūdnam, pažeidžiamam, o juk tai gyvenimo dalis ir nieko blogo kartais jaustis nusiminusiam, tingiam ir vangiam.
„Neretai jaučiame kaltę jeigu keletą dienų buvome mažiau produktyvūs, ne tokie linksmi ar bendraujantys. Galbūt rudeniop ir žiemą taip pat jaučiamės labiau sulėtėję, greičiau pavargstame, susigraudiname ar tampate jautresniais. Vis dėlto, kas sakė, kad turime nuolatos būti besišypsančiais robotais?
Nebijokite pabūti kiek ilgiau tame jausme, patyrinėti jį, užduodant sau klausimus: kaip aš dabar jaučiuosi? Kaip mano kūnas jaučiasi? Kitiems, puolant neigiamoms emocijoms, labiau padeda šiltas pokalbis su artimuoju, tad nebijokite paprašyti pagalbos, paramos, jeigu jaučiatės silpnesni. Jei nedrįstate kalbėti gyvai, parašykite artimajam laišką.
Kaip visi žinome, stresas būna tiek psichologinis, tiek fizinis ir ne visada jie yra susiję. Kartais patiriant sunkumus darbe, šeimoje ar versle yra ypač naudinga savo organizmui suteikti kitokio pobūdžio streso, t.y. fizinio. Jeigu pažvelgsite į statistiką, tai didžioji dalis verslininkų, ypatingai sėkmingų žmonių, sportuoja.
„Tai yra dėl daugelio priežasčių: sveikatos, išvaizdos gerinimo, hobio, o svarbiausia - streso mažinimo. Dėl šio žingsnio organizmas jums tikrai padėkos, o ilgainiui dėl teikiamos naudos tai taps jūsų hobiu.
„Vis dėlto, mano manymu, žmogus linkęs depresuoti žymiai dažniau, kada, liaudiškai tariant, neturi kuo užsiimti. Vietoj tokių niūrių vakarų aš, kaip asmeninis treneris, rekomenduoju aktyvų laisvalaikį. Tai nebūtinai turi būti sporto salėje darbas su svarmenimis.
Galbūt kažkada troškote išmokti šokti, tad kada, jei ne rudenį pradėti įgyvendinti savo mažąsias svajones? Galbūt visad norėjote išbandyti kovos menus - tai kodėl gi nepabandžius? Gal nuolat viliojo komandinis žaidimas, o vasarą vis nerasdavote tam laiko?
Žiema jus prislėgė? Pažiūrėkite – Kelly Rohan
Ajerų šaknis virškinimui gerinti
Sunkumo jausmas skrandyje kartais atsiranda ne dėl rimtų ligų, o dėl sulėtėjusio virškinimo, persivalgymo ar dujų kaupimosi. Viena iš mažiau aptariamų, bet liaudies praktikoje gerai žinomų priemonių - ajerų šaknis. Ji naudingiausia tada, kai reikia suaktyvinti virškinimą, sumažinti spazmus ar diskomfortą po valgio.
Ajerų šaknis veikia per natūralių virškinimo procesų suaktyvinimą. Ajero šaknyje esančios karčiosios medžiagos veikia per refleksinį mechanizmą. Jos aktyvina skonio receptorius, o tai siunčia signalą skrandžiui intensyviau išskirti virškinimo sultis.
Ajerų šaknis pasižymi spazmolitiniu poveikiu, todėl padeda atpalaiduoti skrandžio ir virškinamojo trakto lygiuosius raumenis. Kai sumažėja vidinė įtampa, silpnėja diegimas, traukimas ar nemalonus spaudimas viršutinėje pilvo dalyje. Sulėtėjęs virškinimas dažnai sukelia fermentaciją, kuri pasireiškia pilvo pūtimu ir sunkumu. Ajerų šaknis padeda šį procesą sušvelninti, todėl sumažėja dujų susidarymas ir spaudimo pojūtis pilve.
Svarbu pabrėžti, kad ajerų šaknis nėra agresyvi priemonė, jei vartojama saikingai. Ajerų šaknis vertinama dėl gana greito poveikio, tačiau tik tada, kai vartojama tinkamai. Dažniausiai pasirenkamas ajerų šaknies nuoviras, nes jo poveikis tolygus ir lengvai kontroliuojamas. Džiovinta šaknis užpilama vandeniu ir trumpai pavirinama, kad išsiskirtų veikliosios medžiagos. Nuoviras geriamas šiltas, mažais gurkšneliais.
Kai kuriais atvejais pasirenkamas labai nedidelis džiovintos ajerų šaknies gabalėlis, kuris trumpai pakramtomas. Tokiu būdu veikliosios medžiagos pradeda veikti per skonio receptorius, todėl virškinimo sultys skatinamos greičiau. Sumalta ajerų šaknis vartojama itin mažais kiekiais. Paprastai užtenka žiupsnelio, kuris užgeriamas vandeniu arba sumaišomas su šaukšteliu medaus.
Ajerų šaknis nėra skirta nuolatiniam vartojimui be pertraukų. Skrandžio diskomfortas dažnai kyla ne dėl rimtų sutrikimų, o dėl sulėtėjusio ritmo - persivalgymo, netinkamų derinių ar paprasčiausio nuovargio. Ajeras neveikia agresyviai ir neslopina natūralių procesų. Jo poveikis labiau primena švelnų „pastūmėjimą“, kuris leidžia skrandžiui atsikratyti sunkumo jausmo, sumažinti spazmus ir atgauti lengvumą.
Obuoliai žarnyno sveikatai
Jis dažnas pusryčių stalo svečias, dedamas į košes, glotnučius ar valgomas tiesiog kaip greitas užkandis. Daugelis jį renkasi dėl skonio ir patogumo, tačiau retas susimąsto, kokį poveikį šis vaisius daro žarnynui. Kalbame apie obuolį - vieną paprasčiausių, bet kartu ir galingiausių vaisių mūsų virškinimo sistemai.
Kodėl obuoliai tokie svarbūs žarnynui?
Obuoliai yra itin turtingi skaidulomis, ypač tirpiomis - pektinu. Būtent pektinas atlieka svarbų vaidmenį žarnyno veikloje. Jis veikia kaip natūralus „šepetys“, padedantis reguliuoti tuštinimąsi ir palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Vos vienas vidutinio dydžio obuolys gali suteikti apie 4-5 g skaidulų - tai reikšminga dienos normos dalis.
Maitina „gerąsias“ žarnyno bakterijas
Obuoliuose gausu pektino - tai tirpi skaidula, kuri veikia kaip prebiotikas. Prebiotikai nėra virškinami skrandyje ar plonojoje žarnoje, todėl pasiekia storąją žarną beveik nepakitę. Dėl šio proceso gerėja visas virškinimo sistemos darbas.
Reguliarus obuolių vartojimas padeda:
- gerinti virškinimą - maistas lengviau slenka žarnynu, sumažėja vidurių užkietėjimo rizika;
- stiprinti imuninę sistemą, nes net apie 70 % imuniteto ląstelių yra susijusios su žarnynu;
- mažinti uždegiminius procesus, kurie dažnai slypi už pilvo pūtimo, diskomforto ar lėtinio nuovargio;
- palaikyti gerą savijautą ir nuotaiką, nes sveikas žarnynas glaudžiai susijęs su nervų sistema ir serotonino gamyba.
Kuo įvairesnė žarnyno mikrobiota, tuo ji atsparesnė stresui, netinkamai mitybai ir infekcijoms. Būtent todėl reguliariai valgant obuolius žarnynas tampa stabilesnis, geriau prisitaikantis prie kasdienių iššūkių, o virškinimas - sklandesnis. Paprasčiau tariant, kiekvienas obuolys yra ne tik užkandis, bet ir tiesioginė investicija į sveikesnį žarnyną.
Padeda esant vidurių užkietėjimui - ir ne tik
Obuoliai yra vienas iš nedaugelio vaisių, galinčių padėti subalansuoti žarnyno veiklą skirtingose situacijose. Jie ne tik skatina tuštinimąsi, bet ir gali raminti jautrų virškinamąjį traktą. Viskas priklauso nuo to, kaip obuolys paruoštas.
Žalias obuolys dažniau rekomenduojamas esant vidurių užkietėjimui. Jame esančios netirpios ir tirpios skaidulos didina išmatų tūrį, skatina žarnyno peristaltiką ir padeda maistui greičiau judėti žarnynu. Be to, žali obuoliai turi daugiau struktūrinių skaidulų, kurios veikia kaip natūralus „stimuliatorius“ vangiam žarnynui.
Tuo tarpu keptas ar termiškai apdorotas obuolys veikia švelniau. Kaitinant dalis skaidulų suminkštėja, o pektinas tampa lengviau virškinamas. Dėl šios priežasties kepti obuoliai dažnai rekomenduojami:
- esant jautriam ar sudirgusiam žarnynui,
- po žarnyno infekcijų,
- vaikams,
- net esant lengvam viduriavimui, kai reikia „sutvirtinti“ tuštinimąsi, bet neapkrauti virškinimo sistemos.
Būtent todėl obuoliai laikomi universaliu vaisiumi virškinimui - jie gali ir suaktyvinti, ir nuraminti žarnyno veiklą, priklausomai nuo organizmo poreikių. Ne veltui obuoliai dažnai rekomenduojami tiek vaikams, tiek suaugusiems, turintiems įvairių virškinimo problemų. Svarbiausia - stebėti savo kūno reakcijas ir pasirinkti tą obuolio formą, kuri jūsų žarnynui tinka labiausiai.
Mažina žarnyno uždegimus
Obuoliuose esantys polifenoliai veikia kaip antioksidantai ir padeda mažinti uždegiminius procesus žarnyne. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dažnai jaučia pilvo pūtimą, diskomfortą ar turi jautrų virškinimą.
Ar visi obuoliai vienodai naudingi?
Didžiausia nauda žarnynui slypi obuolio žievėje, todėl, jei tik įmanoma, obuolius verta valgyti neluptus (žinoma, gerai nuplautus). Taip pat svarbu rinktis kuo natūralesnius, neperdirbtus obuolius be pridėtinio cukraus.
Kada obuoliai gali netikti?
Nors obuoliai laikomi vienu sveikiausių vaisių, ne kiekvieno žmogaus žarnynas į juos reaguoja vienodai. Kai kuriems žmonėms obuoliai gali sukelti nemalonius virškinimo pojūčius, ypač jei žarnynas jautrus ar jau yra tam tikrų sutrikimų.
Dažniausi simptomai, kuriuos gali sukelti obuoliai:
- pilvo pūtimas,
- dujų kaupimasis,
- diskomfortas ar spazmai, ypač sergant dirgliosios žarnos sindromu (DŽS).
Šie pojūčiai dažniausiai susiję su obuoliuose esančiais FODMAP tipo angliavandeniais (ypač fruktoze ir sorbitoliu), kurie jautresniems žmonėms gali būti sunkiau virškinami. Storajame žarnyne jie pradeda fermentuotis, todėl susidaro dujos ir pūtimo jausmas.
Svarbu ir tai, kad žali obuoliai dažniau sukelia diskomfortą nei termiškai apdoroti, nes jų skaidulos yra kietesnės ir intensyviau veikia žarnyną.
Tokiais atvejais rekomenduojama:
- obuolius vartoti mažesniais kiekiais,
- nevalgyti jų tuščiu skrandžiu,
- rinktis keptus, troškintus ar garintus obuolius, kurie yra švelnesni virškinimo sistemai.
Taip pat verta stebėti individualią organizmo reakciją - vieniems tinka rūgštesnės obuolių veislės, kitiems geriau saldesnės. Jei obuoliai nuolat sukelia diskomfortą, naudinga pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu.
Nors obuolį valgote beveik kasdien, jis daro kur kas daugiau nei tik numalšina alkį. Obuoliai aktyviai palaiko žarnyno sveikatą, maitina gerąsias bakterijas, reguliuoja virškinimą ir net padeda mažinti uždegimus.
Miegas ir troškulys
Ar rytais dažnai pabundate ištroškę? Normalu, kad po nakties organizmui ima trūkti skysčių. Juk miegant organizmas ir toliau atlieka gyvybines - kvėpavimo, kūno temperatūros palaikymo - funkcijas.
Tačiau ryškiai išreikštas troškulys rytais ar net atsibudimai vidury nakties gali rodyti, kad kažką darote ne taip. Vanduo sudaro apie 60 proc. Dėl skysčių trūkumo dažnai gali sustiprėti nuovargis, atsirasti pulsuojantis galvos skausmas, džiūti burna ar išsausėti oda.
Patarimai, kaip išvengti troškulio naktį
- Elementaru: jei vakare į lovą gulsitės su skysčių trūkumu, ryte pabusite su dar didesniu deficitu.
- Optimali suaugusio žmogaus miego trukmė - 7-9 valandos. K.Jacks pataria naudoti žadintuvą ir nemiegoti ilgiau 9 valandų.
- Vieni žmonės užmiega tik vėsiame kambaryje, o kiti mėgsta įsisupti į daugybę paklodžių. Kokybiškam miegui užtikrinti patartina, kad miegamojo temperatūra būtų 16-19 laipsnių pagal Celsijų.
- Kofeinas ir alkoholis skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. „Alkoholis taip pat neleidžia organizmui išskirti antidiuretinio hormono, kuris padeda reguliuoti vandens kiekį organizme. Vakarėjant venkite kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio. Geriau išgerkite stiklinę vandens.
- Vienas iš veiksmingų sprendimų - sumažinti streso lygį prieš miegą. Naudinga į vakaro rutiną įtraukti atsipalaidavimo metodus, pavyzdžiui, jogą, meditaciją ar dienoraščio rašymą.