Turėti nuosavą sklypą reiškia turėti asmeninę erdvę, kurią galima pritaikyti savo poreikiams. Tačiau, kaip žinome, visi sklypai yra įsikūrę konkrečioje teritorijoje ir turi aiškias ribas. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip sužinoti savo sklypo ribas Lietuvoje, kokie metodai yra prieinami ir kodėl tai yra svarbu kiekvienam sklypo savininkui.
Savo sklypo ribų žinojimas - tai svarbi informacija, padedanti tinkamai naudotis nuosavybe, išvengti ginčų su kaimynais ir planuoti sklypo tvarkymą. Be to, tai svarbu teisėtiems statybos darbams, sklypo vertės nustatymui ir efektyviam teritorijos planavimui.
Kas yra sklypo ribos?
Sklypo ribos yra linijos, apibrėžiančios jūsų nuosavybės teritoriją. Jos nustatomos pagal teisiškai patvirtintus dokumentus ir matuojamos geodeziniais metodais. Jūsų sklypo ribos nurodo, kur prasideda ir kur baigiasi jūsų nuosavybė.
Kodėl svarbu žinoti savo sklypo ribas?
Sklypo ribų žinojimas yra esminis kiekvienam sklypo savininkui. Tai ne tik padeda išvengti nesusipratimų su kaimynais, bet ir suteikia galimybę efektyviai planuoti savo teritoriją.
Kaip sužinoti savo sklypo ribas: veiksmų planas
Yra keletas būdų, kaip galite sužinoti savo sklypo ribas. Štai veiksmų planas, kuris padės jums tai padaryti:
1. Viešosios informacijos šaltiniai
Visos oficialios informacijos apie sklypo ribas yra viešai prieinamos per Registrų centrą. Ši informacija yra oficialiai tvirtinama ir pripažįstama valstybės.
Internetinės registrų paieška
Pradėkime nuo vieno iš prieinamiausių būdų: interneto. Daugelis valstybių turi nacionalinius nekilnojamojo turto registrus, kurie yra prieinami internetu. Juose galite rasti informaciją apie savo sklypo ribas, matmenis ir kitas svarbias detales. Jūs galite juos pasiekti internetu per e. registras portalą, kur galite atsisiųsti ir peržiūrėti sklypo išklotinę ir ribas.
Viešųjų servisų prieiga
Daugelyje vietovių savivaldybės ir kitos valdžios institucijos teikia informaciją apie sklypus ir jų ribas. Tačiau tai gali reikalauti fizinių vizitų ir ilgesnio laiko skirimo.
2. Kadastro planai
Taip pat galite gauti savo sklypo kadastro planą. Kadastro planas - tai oficialus dokumentas, kuriame pateikiamas detalus jūsų sklypo vaizdas. Šiame plane yra tiksliai nurodytos Jūsų sklypo ribos, jos dydis, vieta ir kitos svarbios detalės. Kadastro planą taip pat galite gauti per Registrų centrą. Kadastro planus galima rasti Registrų centro internetinėje sistemoje.
3. Geodeziniai matavimai
Jei norite gauti labai tikslų sklypo ribų nustatymą, galite samdyti geodezininką, kuris atliks geodezinius matavimus. Jei sklypo ribos nėra aiškios arba kyla ginčų su kaimynais, rekomenduojama užsakyti geodezinius matavimus.
Kaip užsakyti geodezinius matavimus? Pasirinkite licencijuotą geodezininką.
4. Notaro patikrinimas
Prieš perkant sklypą, notaras turėtų patikrinti sklypo sertifikatą ir kadastro įrašus, kad nustatytų sklypo ribas.
5. Seni planai ir dokumentai
Jei turite senus dokumentus, planus arba sutartis, kurie apibūdina sklypo ribas, jie taip pat gali būti naudingi.
6. Vietinės savivaldybės informacija
Savivaldybės, vietos seniūnijos arba specializuotos internetinės sistemos taip pat gali teikti informaciją apie sklypo ribas.
7. Profesionalus nekilnojamojo turto vertintojai
Profesionalūs vertintojai gali atlikti detalią analizę ir nustatyti tikslias sklypo ribas. Tačiau šios paslaugos gali būti brangios, todėl jos dažniausiai naudojamos sudėtingesnėse situacijose.
8. Istoriniai dokumentai ir sutartys
Senesni sklypo dokumentai, planai ar notarų patvirtintos sutartys gali padėti suprasti sklypo ribas.
Dažniausiai pasitaikančios problemos
Net jeigu esate tikri, kad tiksliai žinote savo sklypo ribas, gali pasitaikyti su jomis susijusių problemų:
- Ribų konfliktai: Kai kaimynų sklypai sutampa, gali atsirasti nesusipratimų dėl tikslių ribų. Tokiais atvejais gali prireikti teisinės pagalbos.
- Neaiškūs duomenys: Kartais registruose pateikti duomenys gali būti netikslūs arba pasenę. Šiuo atveju, geriausia kreiptis į profesionales.
Praktiniai patarimai
Štai keletas praktinių patarimų, kurie padės jums nustatyti ir patikrinti savo sklypo ribas:
- Pradėkite nuo Registrų centro: Peržiūrėkite turimus planus ir dokumentus.
- Naudokitės REGIA žemėlapiu: Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar žemės sklypo ribos yra tikslios, yra Registrų centro sukurtas geoinformacinės aplinkos žemėlapis REGIA.
- Peržiūrėkite turimus dokumentus: Pirmiausiai peržiūrėkite savo turimus dokumentus.
- Kreipkitės į specialistus, jei kyla abejonių: Kreipkitės į geodezininkus ar nekilnojamojo turto specialistus.
Kuo skiriasi kadastriniai matavimai nuo geodezinių?
Daug kas šiuos du terminus vartoja, kaip sinonimus ar net analogus. Jeigu labai norėtumėte rasti skirtumus ir gilintis į terminų specifiką, tuomet geodeziniai matavimai yra ta paslauga ir tie matavimai, kurie tiksliai apibūdina kokio nors, konkretaus žemės sklypo duomenis. Na, o kadastriniai matavimai yra dažniau susiję su NT plotu ir į matavimus įtraukiant kitus sklypo matavimo rezultatus.
Visgi tam, kad būtumėte visiškai tikri, kalbant apie kadastrinius ir geodezinius matavimus tarp šalių, verta pasitikslinti ar viena pusė kitą gerai supranta. Dėl to, kad terminai vartojami, kaip sinonimai, dažnai gali būti painiojama vieno ar kito termino reikšmė. Tai gali sukelti nepatogias situacijas, kuomet ne taip suprantami abu terminai ir kyla kliūčių NT vystymui ar disponavimui turtu.
Tiek geodezinius, tiek kadastrinius matavimus, itin kokybiškai gali atlikti Capital Matininkai komandos geodezininkai. Naudodami tiksliausią lazerinę ir GPS įrangą, jie galės nustatyti sklypų ribas, tikslinti planus, pažymėti mazgus ir tinklus bei atlikti kitas, susijusias paslaugas. Matavimus darome visų didžiųjų miestų teritorijose ir ne tik!
Kaip matininkas nustato jūsų nuosavybės ribas
Kam reikalingi kadastriniai matavimai?
Trumpiausiu būdu atsakant į klausimą „Kam reikalingi kadastriniai matavimai?“, galima pasakyti, kad jie yra būtini norint laisvai disponuoti turtu, jį: parduoti, dalinti, sujungti, vystyti ir t.t.. Kadastrinių matavimų metu surenkami ir pažymimi tikslūs, realybę atitinkantys duomenys apie sklypą, jame esančius statinius ir mazgus bei kitą nuosavybę.
Kaip atliekami kadastriniai matavimai?
Daug kam gali kilti klausimas - “Kaip atliekami kadastriniai matavimai?”. Ši paslauga yra labai populiari ir be galo reikalinga visiems, kurie nori parduoti, dalinti ar kitaip disponuoti savo turimais žemės sklypais bei/ar juos vystyti. Šio proceso tvarka yra griežtai reglamentuota ir kadastrinių matavimų rezultatai bei duomenys yra patvirtinami tik tuo atveju, jeigu šią paslaugą suteikė kvalifikuotas specialistas, naudodamas tinkamą įrangą.
Visų pirma - į mus kreipiasi klientas, kuriam reikalinga kadastrinių matavimų paslauga. Pateikus reikiamus dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę, sutariamas laikas, kada mūsų specialistai - geodezininkai atvyksta į nurodytą vietą ir pradeda matavimus (prieš tai informuojant gretimų sklypų savininkus, jeigu daromas ženklinimas). Mūsų specialistai naudoja aukščiausios klasės lazerinę ir GPS techninę įrangą, kad matavimų tikslumas būtų pats aukščiausias. Jeigu reikia, mūsų specialistai surenka reikiamus duomenis iš įvairių institucijų, kad būtų gaunami reikalingi dokumentai.
Šios paslaugos kaina ir trukmė labai priklauso nuo darbo apimties ir kitų kliūčių, kurios gali atsirasti darbo metu.
Kiek laiko galioja kadastriniai matavimai?
Bendrąja prasme, jums atliktų kadastrinių matavimų planai neturi apibrėžto galiojimo laiko. Tad, atsakymas į klausimą: „Kiek laiko galioja kadastriniai matavimai?“ yra - neribotą laiką, jeigu iš esmės nesikeitė kitos aplinkybės ar situacija.
Tačiau kadastrinius matavimus reikia atlikti iš naujo, jeigu įvyko rimti pokyčiai, pvz., buvo nugriauti statiniai, namai, nutiesiami ar išardomi inžineriniai tinklai, atliekamas sklypų padalinimas, sujungimas ir taip toliau. Nors senieji planai, tokiu atveju ir nenustoja galios, bet jų informacija tiesiog nebeatitinka realybės, todėl esant progai ir norint disponuoti turtu, vėl reikės atlikti matavimus.
Galiojimo laiką iš, su kadastriniais matavimais susijusių paslaugų, turi tik topografinės nuotraukos. Jų galiojimo terminas paprastai yra 1 metai.
Kiek kainuoja kadastriniai matavimai?
Visiems klientams, ko gero aktualiausi yra du paslaugų aspektai - kiek trunka ir kiek kainuoja kadastriniai matavimai. Iš karto atsakysime, kad darbų trukmė ir tai, kiek kainuoja paslauga, labai priklauso nuo individualių projekto savybių. Natūralu, kad norint atlikti matavimus dideliam sklypui su dideliu apstatymu, ko gero reikės daugiau darbo nei visiškai nenaudojamo lauko matavimams atlikti. Dėl šių priežasčių kainos yra skaičiuojamos labai individualiai ir priklauso nuo daugybės kriterijų.
Įprastai galima teigti, kad matavimų kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų, tačiau tai yra tik preliminarūs skaičiai ir, jūsų atveju, jie gali būti visiškai kitokie.
Ar reikalingi geodeziniai matavimai parduodant sodo sklypą?
Jeigu nebuvo atliktas tikslinimas, tuomet atsakymas į klausimą: „Ar reikalingi geodeziniai matavimai parduodant sodo sklypą?“ yra „Taip“. Geodezinių arba kadastrinių matavimų apibrėžimas aiškiai nurodo, kad tokie matavimai yra reikalingi, kuomet norima disponuoti savo NT, o tarp jų yra ir pardavimas.
Juk sodo sklypą paprastai sudaro ne tik sodo namelis. Čia yra ir dirbamos arba derlingos žemės, gali būti ūkinės paskirties statinių, yra inžinerinių mazgų, gali būti ir kitų konstrukcijų. Visa tai yra svarbu ir aktualu ne tik nustatant sklypo vertę pirkėjams ar pardavėjams, tačiau ir teisine prasme, renkant duomenis apie valstybės turtą bei bendrą teritorijos planą.
Jeigu planuojate parduoti savo sodo sklypą, tvirtai rekomenduojame kreiptis į mus dėl geodezinių matavimų. Ši paslauga padės tiksliai nustatyti ne tik sklypo ribas, tačiau ir sužymėti visus kitus, svarbiausius objektus bei gauti daug naudos bei tiksliausią informaciją apie savo turtą. Paslaugų kaina ir darbų trukmė - individualios.
Sklypo ribų žymėjimas (patikrinimas)
Sklypo ribų žymėjimas (patikrinimas) - tai paslauga, kurios metu nustatoma, ar žemės sklypo riboženkliai vietovėje atitinka kadastrinių matavimų duomenis ir koordinates (LKS-94). Patikrinimas svarbus prieš perkant sklypą, siekiant išvengti ribų klaidų, netikslumų ar ginčų su kaimynais.
Ar be matininko galima patikrinti sklypo ribas?
Trumpas atsakymas taip galite pasitikrinti ribų ilgius, jeigu sklypo konfigūracija paprasta - tarkime 4 taškai ir vietovė yra lygi t.y. neturi ženklių reljefo perauštėjimų, vandens telkinių ar kitų objektų apsunkinančių tiesioginį matomumą tarp riboženklių. Tuomet imate matavimo juostą (ruletę) ir matuojate atstumus tarp riboženklių. Šie atstumai turi sutapti su žemės sklypo plane nurodytais atstumais. Pažymetina, kad matavimo juosta turi būti ne trumpesnė negu ilgiausia sklypo kraštinė t.y. jeigu ilgiausia kraštinė yra 40 metrų tuomet reikės 40+ metrų ilgio matavimo juostos.
Jeigu sklypo konfigūraciją sudėtinga, ribos turi daug posūkio taškų, kraštinės ilgos ar tiesiog perkamas žemės sklypas yra brangus rekomenduojame kreiptis pas mus - mes ne tik patikrinsime riboženklių koordinates vietovėje, bet ir įvertinsime turimus dokumentus dėl kitų galimų klaidų ar neatitikimų.
Kiek kainuoja sklypo ribų patikrinimas?
Sklypo ribų patikrinimas kainuoja tiek pat kaip ir sklypo ribų žymėjimas.
Statybos reikalavimai ir atstumai nuo sklypo ribos
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis. Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Kada reikalingi rašytiniai šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų?
Šalia esančių sklypų savininkų sutikimai dėl statybų Jūsų sklype, trumpai atsakant, yra reikalingi beveik visais atvejais, tačiau, žinoma, privalu įsigilinti į kiekvieną konkrečią situaciją.
Visi atvejai, kada reikalingas šalia esančių sklypų savininkų rašytinis sutikimas dėl statybų, yra numatyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Šalia esančių sklypų savininkų rašytiniai sutikimai privalomi:
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
- Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Statant sklypo užtvarą:
- ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
- prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą):
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°);
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
- Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo.
- Statant atraminę sienutę:
- ant sklypo ribos;
- savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
- Sodinant ir formuojant:
- krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos;
- žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos;
- aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos;
- aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.
Želdinių sodinimo reikalavimai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Valstybinė žemės naudojimo priežiūra
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.
Žemės sklypo reljefo keitimas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Statyba valstybinėje žemėje
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo.
Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiantį dokumento, nėra.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.
Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
tags: #kaip #matuojamos #sklypo #ribos