Planuojate padalinti žemės sklypą, atlikti geodezinius matavimus ar statyti tvorą ant sklypo ribos? Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie šiuos procesus Lietuvoje, įskaitant kainas, procedūras ir teisinius aspektus. Sužinokite, kada reikalingas kaimyno sutikimas ir kaip išvengti nesklandumų.
Geodeziniai matavimai - būtinas žingsnis planuojant sklypo darbus.
Geodeziniai Matavimai: Kas Tai Ir Kada Jie Reikalingi?
Žemės sklypų kadastrinis (geodezinis) matavimas ir planų bei matavimo bylų parengimas - tai tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas. Paslauga aktuali tiek juridiniams tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas, kad nekliudomai galėtų disponuoti savo nekilnojamuoju turtu.
Geodeziniai matavimai reikalingi parduodant, dovanojant ar išnuomojant privačios žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai (kitai paskirčiai), taip pat kitais atvejais, jeigu šių matavimų pageidauja žemės savininkas.
Dokumentai, Reikalingi Kadastriniam Matavimui Atlikti:
- Žemės sklypo registro pažymėjimą.
- Preliminarų sklypo planą.
- Statinių, esančių šiame sklype, registro pažymėjimą (jei tokie yra).
Geodezinius matavimus atlieka valstybinių ir privačių įmonių, turinčių licencijas rengti žemės sklypų planus, specialistai. Miestų ar rajonų žemėtvarkos skyriuose galima teirautis tokių įmonių sąrašo.
Geodezinių Matavimų Kainos
Geodezinių matavimų įkainius nustato šiuos darbus vykdančios įmonės specialistai. Preliminari kaina - nuo 300-500 Lt/ha (iki 1 ha ploto sklypams ir namų valdoms) iki 150 Lt/ha (stambesniems žemės plotams ar ūkiams). Jeigu kartu vykdomas ir žemės sklypo padalijimas, kaina didinama iki 30 proc.
Svarbu: Atsargiai sukčiai!!! Visi kurie ieško kas atliks geodezinius darbus būkite atsargūs. Šiuo metu yra labai daug asmenų siūlančių pasidaryti geodezinius darbus už labai mažą kainą, tačiau paėmę avansą dingsta kaip į vandenį. Jie nerašo saskaitų sutarčių, o tai jau pačių klijentų neapdairumas. Nepasitikėkite ir tais kurie siūlosi už labai pirgiai padaryti geodezinius300-150 lt, jie nerašo saskaitų, tokias įmones patikrinusi mokesčių inspekcija pasikvies ir jus dalyvauti teismuose.
Žemės Sklypų Padalijimas Ir Atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.
Kaip Pradėti Žemės Sklypo Padalijimo Ar Atidalijimo Eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS). Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui. Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Svarbu: Neretai kyla ne tik klausimų, bet ir įvairių nesutarimų, kai žemės sklypą valdo keli savininkai. Žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai kyla nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka.
Vilniaus žemėlapis.
Kaimyno Sutikimas: Kada Jis Reikalingas?
Kaimyno sutikimas gali būti reikalingas įvairiais atvejais, pavyzdžiui:
- Statant namą ar kitą statinį arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos.
- Rekonstruojant namą ir priartinant jį prie kaimynų arčiau nei 3 m.
- Statant tvorą ant sklypo ribos.
- Dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo prie sklypo ribos.
Svarbu: Na, be kaimyno sutikimo nežaiskite, įpareigos nugriauti, jei kaimynas pateiktų ieškinį. Statybos darbai šalia sklypo ribos STR namų valdos sklype numato minimalų statinio atstumą 3 metrai iki kaimynų sklypo ribos.
Taigi, prieš pradedant bet kokius darbus šalia sklypo ribos, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir įsitikinti, ar reikalingas kaimyno sutikimas. Jei taip, būtina gauti raštišką sutikimą, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų ar teisinių ginčų.
Tvoros statymas ant sklypo ribos
Jeigu aš pasistatau tvorą ant sklypo ribos (nors ir be raštiško kaimyno sutikimo negalima) ir jo tvora gaunasi prieš mano tvorą, t.y. mano sklype ir aš ją nugriaunu. Kokia bauda gali grėsti :). Kokia procedūra toliau galėtų sekti: kaimynas kreipiasi į tesimą, teismas pripažįsta, kad jis buvo pastatęs tvorą ne savo sklype, bet aš neturėjau teisės jos nugriauti be teismo sprendimo ir liepia atlyginti kaimynui padarytus nuostolius dėl tvoros?
Sodo sklypams pagal įstatymus nereikia, bet tik keletas notarų palaimina tai. Aš asmeniškai siūlyčiau pasidaryti. Nes nežinia gal kaimyno geodezinis padarytas ir lipa ant sklypo kokį pusmetrį o ten kapitalinė tvora.
Tvoros aukštis 1.8m. Gyvename Kauno rajone. Nusipirkome dvibutį namą. Ir dabar norime apsitverti savo teritoriją tvora. Noriu statyti be kaimyno leidimo ir kiek skaitinėjau, tai kai kur siūlo apie metrą į savo sklypo pusę patraukti tvorą ir tada būtų galima statytis tvorą be sutikimo, bet tas metras labai jau daugokai skamba. Koks minimalus atstumas būtų, kad nereiktų kaimyno sutikimo?
Žemės Paskirties Keitimas
Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas.
Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus. Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą.
Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne. Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.
Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.
Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.
Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis. Tad specialistų(matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Servitutinis Kelias
Servitutinis kelias nedalina sklypo, jis tik reiškia, kad ta sklypo dalimi kurioje yra servitutas gali naudotis kiti asmenys, kuriems nepriklauso žemės sklypas (t.y. važiuoti, ginti gyvuliu keliu ir tt. pagal servituto pavadinimą). Norint atidalinti sklypą kuris yra už servitutinio kelio, matavimų iš naujo daryti nereikia (jeigu buvo kazkada atlikti geodeziniai), tačiau reikia daryti žemės sklypo padalinimo projektą.
Svarbu: Naujas servitutas negali būti nustatytas be Jūsų sutikimo. Tačiau jis bendrame sklype yra nereikalingas.
Statybos Inspekcija
Statybos inspekcija pažymi, kad sodo namas (iki 80 kv. Pagalbinio ūkio pastatai (tarp jų ir garažai), jei jų plotas iki 50 kv. m ir aukštis iki 5 m. priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kv. I ar II grupės nesudėtingųjų statinių statybai supaprastintas statinio projektas turi būti parengtas, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Kitais atvejais rengiamas statytojo pageidavimu. Atitinkamus statinio projektus rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla.
Statybą leidžiančius dokumentus I ir II grupės nesudėtingųjų statinių statybai išduoda savivaldybių administracijos. Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, aiškina Statybos inspekcija, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra statinys, administraciją.
Statybos inspekcija informuoja, kad žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.
Kitame dokumente, Statybos techniniame reglamente „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Apibendrinant nurodytas teisės aktų nuostatas teigtina, kad tuo atveju, kai po SLD išdavimo pasikeitė žemės sklypo matmenys, jį padalijant į du atskirus žemės sklypus, turi būti atitinkamai pakeistas statinių projektas, t. y. parengtas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas iki deklaracijos apie statybos užbaigimą surašymo, pateikti projekto sprendiniuose būtini paskaičiavimai ir paaiškinimai, pagrįstai įrodantys, kad dėl sklypo padalijimo į du sklypus nepažeidžiami leidžiami žemės sklypų užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai.
Šie dokumentai reikalingi tam, kad tikrindamas deklaraciją Statybos inspekcijos pareigūnas galėtų įsitikinti, jog naujo SLD gauti nereikėjo.
Įtraukusis fizinis ugdymas pradinėje mokykloje: praktiniai patarimai ir erdvės
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Klausimas: Turim bendrasavininkų sklypo dalį, kurioje norime pastatyti ūkinį pastatą, bet kaimynas neduoda sutikimo. Ar galima gauti leidimą statyboms be kaimyno sutikimo, ar tai įmanoma?
Komentaras: Reikia kreiptis į alkoholinių gėrimų parduotuvę ir eiti pas kaimyną. Jei nepadės - kreiptis į teismą, pripažinti kaimyną neveiksniu ir prisiteisti sau jo globą. Čia juokais, o rimtai - kaimyno sutikimas reikalingas. Pats ūkinis pastatas gali būti 80 m2 ribose, tuomet derinamas supaprastinta tvarka, be statybų leidimo. Bet su sklypo bendrasavininkais būtina susiderinti ir gauti sutikimą. Su kaimynu reikėtų rasti kompromisą. Jeigu atsisakymas duoti sutikimui yra neargumentuotas, ginčą belieka spręsti teismo keliu.
Klausimas: Kaimynai nuo sklypo ribos 3,5m atstumu planuoja statyti namą 8m aukštingumo. Jų namo vieta yra į pietų pusę nuo mūsų sklypo ribos. Ar reikalingas mūsų sutikimas tokių statybų leidimui gauti? Ar reikalingas kaimynų sutikimas įrenginėjant atraminę sienutę savo sklypo riboje?
Komentaras: Ne, nereikalingas Jūsų sutikimas, jei statinys išlaiko 3m atstumą iki sklypo ribos (nebent detaliajame plane užstatymo zona numatyta 4m nuo sklypo ribos), tuomet besiribojančių žemės sklypo savininkų sutikimai nėra reikalingi. Atraminė siena statoma 1m atstumo iki sklypo ribos be kaimynų sutikimo; be kaimyno sutikimo ant sklypo ribos galima statyti tik tvorą. Minimalus atstumas nuo sklypo ribos iki statinio labiausiai atsikišančios konstrukcijos, kai nereikia gauti kaimyno sutikimo - 3 metrai, todėl jūsų kaimynas gali statyti namą 3,5 metro atstumu nuo jūsų sklypo jūsų neatsiklausęs, nes turi tokią teisę.
Atraminei sienutei statyti reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kai: STR 1.05.01:2017 7 priedas 2. Statant atraminę sienelę: 2.1. ant sklypo ribos; 2.2. savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija). Statant užtvarą ant atraminės sienelės, užtvarai taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei - šio priedo 2 punkte nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju, jokio Jūsų sutikimo Jūsų kaimynams nereikia.