2019 metais mirus vienam turtingiausių Lietuvos verslininkų Raimondui Karpavičiui, prasidėjo aršios kovos dėl jo palikimo. Teismas ketvirtadienį paskelbė testamentą teisėtu, kuriuo R. Karpavičius visą savo turtą, įskaitant pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) valdytoją įmonę „Karpis“, paliko antrai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui. Po šio teismo sprendimo R. Karpavičiaus sūnus Rokas Karpis nebegali pretenduoti į milijoninį verslininko turtą.
R. Karpis, nesutikęs su tėvo valia ir ginčijęs testamentą prašydamas jį pripažinti negaliojančiu, 2020 metais pateikė ieškinį teismui. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti anksčiau priimtą teismo sprendimą testamento nuginčijimo byloje. Į teismą buvo kreipęsis mirusiojo verslininko sūnus Rokas Karpis, jis nesutiko su tėvo testamentu.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimo. Teismas nutarė apeliacinį skundą atmesti ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Vilniaus apygardos teismas mėnesį svarstė, kam turi atitekti palikimas - kolegija lapkričio 13 d. apeliacine tvarka baigė nagrinėti ginčą dėl R. Karpavičiaus palikimo ir sprendė, kam turi atitekti 2019 m. mirusio verslininko turtas.
Į ginčo sudėtį patenka ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdytojo UAB „Karpis“ akcijos. R. Karpavičiui priklausė 100 proc. UAB „Karpis“ akcijų, o pastaroji įmonė valdo 90 proc. UAB „Marijampolės pieno konservai“ akcijų.
Pastaruosius trejus metus įmonės „Marijampolės pieno konservai“ finansiniai rezultatai nuosekliai prastėjo - 2021 m. bendrovė patyrė 1,15 mln. eurų grynojo nuostolio, 2022 m. - 1,92 mln. eurų, o 2023 m. grynasis nuostolis dar beveik padvigubėjo ir pasiekė 3,85 mln. eurų. Įmonės pardavimo pajamos 2023 m., palyginti su 2022 m. taip pat krito kone dvigubai - nuo 151,4 mln. eurų iki 82,16 mln. eurų.
Milijonieriaus pasirašytą testamentą buvo bandyta užginčyti, nes esą jis buvo sudarytas apgaulės būdu - dar 2019 m. kovo 5 d., kai dokumentas buvo patvirtintas Kaune pas notarą, R. Karpavičius sirgo sunkia liga - smegenų vėžiu. Tuo metu juo rūpinosi netrukus (kovo 28 d.) su juo susituokusi jo draugė A. Grybauskienė, po santuokos sudarymo pasirinkusi Karpavičienės pavardę.
Aštraus charakterio, pasižymėjęs itin logišku mąstymu, sukūręs visą verslo imperiją Raimondas Karpavičius ne veltui nemėgo viešumo. Jo vasaros rezidencijoje Palangoje savaitgalius leisdavo konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis, o susitikimai su pagrindinių šalies politinių partijų, Vyriausybės atstovais ar Seimo nariais buvo jo kasdienybės dalis. R. Karpavičius paskutines gyvenimo akimirkas praleido ne su tikrąja šeima - žmona, vienturčiu sūnumi Roku ir anūkais. Kalėjimo duonos ragavęs „zonoje“ Pravieniškėse, dar sovietiniais laikais priklausęs garsiai Sportininkų gaujai, plėšusiai nedidelių miestelių parduotuves, R. Tad kas ta šalia R. Karpavičiaus atsiradusi paslaptinga kaunietė Aistė, tapusi antrąja žmona prieš pat jo mirtį? Kodėl ji taip aktyviai globojo milijonierių? Kas galėjo paruošti brangaus turto perėmimo planą?
Kova dėl R. Karpavičiaus milijoninio turto jau kelerius metus verda ne tik šalies teismuose, bet ir teisėsaugos pareigūnų kabinetuose, o kai kurie į tokias nuožmias turto dalybas įsitraukė dar esant gyvam pačiam Raimondui.
Dar prieš įregistruojant Raimondo Karpavičiaus ir Aistės Grybauskienės santuoką Kauno notarų biure 2019 m. kovo 5 d., A.Grybauskienei dar užrašytas namas Nidoje, Pamario gatvėje, ir 4 milijonų eurų vertės vila Tenerifėje. Kol vyksta teisminiai ginčai, visam turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Bet namas Nidoje nestovi tuščias. Nors langinės užvertos, rugpjūtį jame lodavo šuo, o prie namo stovėdavo dviratis ir automobilis.
„Lietuvos rytui“ pavyko gauti R.Karpavičiaus rašytinio testamento kopiją. Jame nurodyta 2019 metų kovo 1-oji, bet matyti, kad skaičius 3, kuris žymi mėnesį, pataisytas. Prieš tai galėjo būti įrašytas 1. Tada kaunietė A.Grybauskienė šventė gimtadienį. Būtent pagal šį raštą notarė Ramutė Valantiejienė, su kuria R.Karpavičius praeityje nėra turėjęs reikalų, esą ir rengė spausdintą testamento variantą, kuris buvo patvirtintas tų pačių metų kovo 5 dieną. Rašytinis testamentas, kuriuo paliekamas net šimtamilijoninis turtas, į Kauno notarų biurą neva buvo atsiųstas elektroniniu paštu. Tačiau kas ir iš kokio elektroninio adreso jį siuntė, neaišku, mat notarės kažkodėl neišsaugojo laiško su siuntėjo adresu.
Kaunietė R.Valantiejienė tais pačiais metais išėjo į pensiją, o į mano skambučius ir elektroniniu paštu siųstus klausimus neatsakė nei anksčiau, nei šią savaitę. Ji atsisakė duoti parodymus ir teisėsaugos pareigūnams, kurie atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto užvaldymo. Mirusio R.Karpavičiaus verslo partneriai, praeityje matę jo rengtus dokumentus, suabejojo rašytinio testamento tikrumu. Rašysena jiems pasirodė panaši į R.Karpavičiaus, bet pernelyg netvarkinga, o tai jam esą buvo nebūdinga. Įtarimų kėlė ir klaidos, pasikartojantys žodžiai. Vienos iš šimtamilijoninio turto paveldėtojų kaunietės A.Grybauskienės pavardė net tris kartus parašyta skirtingai: „Grybauskauskienė, Grybauskaitė, Grybiauskienė“.
Ar R.Karpavičius, valdęs didžiulę verslo imperiją ir viską kruopščiai tikrinęs, galėjo nežinoti būsimos žmonos pavardės ir svarbiame dokumente taip suklysti? Dokumentą matęs ekspertas svarstė, kad R.Karpavičius galėjo jį rašyti būdamas sunkios būklės ir jam kas nors diktavo arba vedžiojo jo ranką. Negana to, rašytiniame R.Karpavičiaus testamente nėra įrašyta, kad atimama paveldėjimo teisė iš 39 metų sūnaus Roko Karpio.
Šiaulietis H.Karpavičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad iki paskutinės minutės jo brolis mąstė labai blaiviai ir suvokė, kokį dokumentą pasirašė. „Lietuvos ryto“ žiniomis, tą dieną, kai buvo sudarytas testamentas, R.Karpavičius turėjo tam tikru nustatytu laiku vartoti stiprius vaistus, kurių dalis - tabletės, kiti - suleidžiami į veną. Kovo 5 dieną jam turėjo būti daromos net trys lašinės infuzijos ir atliktos trys injekcijos į veną. Testamentas notarų biure buvo pasirašytas 16 valandą 30 minučių. 17 valandą pacientui turėjo būti suleista viena iš trijų injekcijų. Tai buvo vaistai, skirti smegenų edemai gydyti.
Ekspertų nuomone, tikėtina, kad testamento pasirašymo momentu prieš tai sušvirkštos vaistų dozės poveikis galėjo būti jau minimalus arba jo išvis galėjo nebūti. Tad pacientas galėjo kentėti nuo smegenų edemos, o tai pasireiškia intensyviu galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, motoriniais, regos ir kalbos sutrikimais, haliucinaciniu sindromu. Užvirus kovai dėl šimtamilijoninio palikimo Lietuvos ir užsienio ekspertai tyrė ir paciento būklę likus dviem dienoms iki Kauno klinikose jam atliktos smegenų naviko šalinimo operacijos.
R.Karpavičius, jau būdamas Kauno klinikose, 2018 metų lapkričio 20-ąją galėjo būti įtikintas sudaryti generalinį įgaliojimą ir perleisti turto valdymą. Mirusio verslininko ligos istoriją ištyrę ekspertai pabrėžė, kad jį veikė pats agresyviausias piktybinis galvos smegenų navikas, taip pat vėžinė intoksikacija - organizmą nuodijo biologiškai aktyvios medžiagos, kurios susidaro vėžinio proceso metu. Šios medžiagos sukelia silpnumą, nervingumą, apetito stoką, nejudrumą, mieguistumą, nuovargį, karščiavimą, odos uždegimus, galvos skausmus ir mažakraujystę, dėl kurios smegenys blogiau aprūpinamos deguonimi. Išplitęs auglys apėmė abi kaktines galvos smegenų skiltis. Operacijos metu kairėje pusėje buvęs didesnis darinys buvo pašalintas.
Po operacijos auglys greitai augo, apėmė ir kitas smegenų sritis, atsakingas už nervinę veiklą. Neurochirurgas ekspertas iš Šveicarijos pabrėžė, kad kaktinės srities auglių simptomai pasireiškia nesugebėjimu naudotis anksčiau buvusiomis galimybėmis atlikti tam tikrus veiksmus, naudoti anksčiau įgytas žinias. Labai tikėtina, kad R.Karpavičius nuo 2018 metų lapkričio mėnesio iki 2019-ųjų rugpjūčio dėl abipusio didelės apimties galvos smegenų kaktinių sričių pažeidimo ir greitai plintančio agresyvaus auglio negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir teisinių pasekmių.
Po R.Karpavičiaus mirties, kuri jį ištiko 2019 metų rugpjūčio 9-ąją, našlė Aistė Karpavičienė viešai teigė, kad vėžys buvo suvaldytas. Tačiau įrašai paciento ligos istorijoje liudija ką kita. 2019 metų balandžio 5 dieną R.Karpavičių konsultavęs neurochirurgas patvirtino, kad vėžys progresuoja, navikas auga. Tą dieną pacientą buvo ištikęs priepuolis. Jis per apžiūrą nekalbėjo, tik linkteldavo galvą. Nuo 2019 metų birželio vidurio vėžys progresavo jau nevaldomas.
„Net ir nutrūkus notaro įgaliojimams, pavyzdžiui, notarui išėjus į pensiją, jo civilinė atsakomybė už praeityje atliktus notarinius veiksmus ir patvirtintus sandorius niekur neišnyksta. Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą vykdant notaro profesinę veiklą.
Vilniaus apygardos teismas pakartotinai išnagrinėjęs bylą gruodžio 12 dieną atmetė R. Karpio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 metų sausį priimtą sprendimą. Nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Galutinai užbaigus R. Karpavičiaus testamento bylą, tikėtina, bus atnaujintas jo pirmosios žmonos Audronės Karpavičienės ieškinio, kuriuo ji pretenduoja į pusę buvusio vyro turto, įskaitant „Karpio” akcijas”, nagrinėjimas. Šią bylą 1988 metais su vyru išsiskyrusi A. Karpavičienė inicijavo 2018 metais.
BNS žiniomis, apygardos teismo sprendimu R. Karpis turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas Aistei Karpavičienei, testamentą patvirtinusiai notarei Ramutei Valantiejienei, Liuksemburgo draudimo bendrovei „AIG Europe“ bei valstybei. Byla buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, todėl nei Vilniaus apygardos, nei pirmos instancijos teismų nutartys neskelbiamos.
Vis dėlto žiniasklaida skelbė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 metų sausio 4 dieną nusprendė, kad testamentas, kuriuo R. Karpavičius visą savo turtą paliko antrai žmonai Aistei ir broliui Henrikui, o sūnų Roką paliko be nieko, yra teisėtas. R. Karpavičius su antrąja žmona susituokė likus penkiems mėnesiams iki jo mirties. Nauju testamentu turtą lygiomis dalimis verslininkas paliko naujajai žmonai ir broliui, skelbė portalas alfa.lt.
R. Karpio iniciatyva paskirta „Karpio“ vadovė Asta Daminaitė lapkritį teigė besitikinti, jog paaiškėjus, kam atitenka dauguma MPK akcijų, paveldėtojai galės lengviau susitarti dėl bendrovės ateities, jos valdymo bei įsipareigojimų bankui vykdymo. Pasak jos, Vilniaus apygardos teismo sprendimas leis paveldėtojams įregistruoti turtą ir priimti būtinus sprendimus dėl MPK ateities.
Šiuo metu teismuose vis dar vyksta ginčai dėl MPK valdymo - A. Daminaitei siekiant pakeisti įmonės valdybą bei vadovą, Vilniaus apygardos teismas lapkritį leido jos generaliniam direktoriui H. Karpavičiui bylinėtis dėl šio sprendimo. H. Karpavičius ir įmonės valdybos pirmininkė Aušra Mockuvienė ginčija „Karpio” sprendimą pakeisti nuostolingai dirbančios MPK valdybos narius. R. Karpavičius per bendrovę „Karpis“ valdė „Marijampolės pieno konservus“, „Rarkarpį“ Tenerifėje, Lukšių ir Širvintų pienines, „Ferogamą“, Ukrainos „Vitaut“.
Žiniasklaidos teigimu, R. Karpavičiaus palikimas buvo vertinamas daugiau nei 100 mln. eurų.
Po šio teismo sprendimo R. Karpavičiaus sūnus Rokas Karpis nebegali pretenduoti į milijoninį verslininko turtą. R. Karpis, nesutikęs su tėvo valia ir ginčijęs testamentą prašydamas jį pripažinti negaliojančiu, 2020 metais pateikė ieškinį teismui.
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimo. Teismas nutarė apeliacinį skundą atmesti ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimą nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Vilniaus apygardos teismas mėnesį svarstė, kam turi atitekti palikimas - kolegija lapkričio 13 d. apeliacine tvarka baigė nagrinėti ginčą dėl R. Karpavičiaus palikimo ir sprendė, kam turi atitekti 2019 m. mirusio verslininko turtas. Į ginčo sudėtį patenka ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ valdytojo UAB „Karpis“ akcijos.
R. Karpavičiui priklausė 100 proc. UAB „Karpis“ akcijų, o pastaroji įmonė valdo 90 proc. UAB „Marijampolės pieno konservai“ akcijų. Pastaruosius trejus metus įmonės „Marijampolės pieno konservai“ finansiniai rezultatai nuosekliai prastėjo - 2021 m. bendrovė patyrė 1,15 mln. eurų grynojo nuostolio, 2022 m. - 1,92 mln. eurų, o 2023 m. grynasis nuostolis dar beveik padvigubėjo ir pasiekė 3,85 mln. eurų. Įmonės pardavimo pajamos 2023 m., palyginti su 2022 m. taip pat krito kone dvigubai - nuo 151,4 mln. eurų iki 82,16 mln. eurų.
Primename, kad milijonieriaus pasirašytą testamentą buvo bandyta užginčyti, nes esą jis buvo sudarytas apgaulės būdu - dar 2019 m. kovo 5 d., kai dokumentas buvo patvirtintas Kaune pas notarą, R. Karpavičius sirgo sunkia liga - smegenų vėžiu. Tuo metu juo rūpinosi netrukus (kovo 28 d.) su juo susituokusi jo draugė A. Grybauskienė, po santuokos sudarymo pasirinkusi Karpavičienės pavardę.
Šaltinis: Delfi, Lietuvos rytas, BNS, Alfa.lt
tags: #karpaviciaus #turto #tastamentsas