Kompiuteriai yra sudėtingi prietaisai, kuriuose ne tik įmontuota įvairių kompanijų techninė įranga, bet taip pat veikia programinė įranga, sudaryta iš tūkstančių kodo eilučių, ir dar naudojamos kelios tvarkyklės. Darbe net ir sudėtingas kompiuterines problemas dažniausiai lengvai išspręs IT specialistai, tačiau yra daug kitų smulkių ir paprastų problemų, kurios nuolat kyla ne tik darbo, bet ir asmeniniame kompiuteryje. Gera žinia yra ta, kad daugelis kompiuterio problemų turi paprastus sprendimus.
Yra daug priežasčių, dėl kurių kompiuteris gali netikėtai išsijungti, arba iš viso neįsijungti. Nuo paprasčiausio netinkamai prijungto įkrovimo laido iki įvairiausių virusų veiklos. Dažniausiai šią problemą sukelia sutrikęs įkrovimas. Ne įsijungiant kompiuteriui, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar įkrovimo laidas iš abiejų galų yra tvirtai prijungtas. Tai yra tiek prie pačio kompiuterio, tiek ir prie veikiančios rozetės. Ar rozetė veikianti, galima lengvai patikrinti prie jos pabandžius prijungti kitą elektrinį prietaisą.
Jei yra akivaizdu, kad kompiuteriui pakanka elektros energijos (tai gali indikuoti degančios lemputės arba veikianti aušinimo sistema), tačiau jis vis tiek neįsijungia, tuomet galimos ekrano problemos. Ypač jei tai stacionarus kompiuteris, prijungtas prie išorinio monitoriaus. Tokiu atveju reikia patikrinti, ar monitorius tinkamai prijungtas prie kompiuterio, pabandyti jį išjungti ir vėl įjungti. Jei tai neveikia, pabandyti prijungti kitą monitorių. Nešiojamas kompiuteris gali būti miego režime ir nenorėti iš jo pabusti.
Pirmieji žingsniai, kai ekranas lieka juodas
Tikrai ne pati maloniausia akimirka - spaudai maitinimo mygtuką, o nešiojamas kompiuteris nė nemirksi. Nėra jokio gyvybės ženklo, ekranas juodas kaip naktis, ir tu jau pradedi galvoti apie visus neišsaugotus darbus ar svarbius failus. Bet sustok - dar ne laikas panikuoti.
Pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti bet kuris vartotojas - įsitikinti, kad problema tikrai yra ten, kur manote. Kartais tai, kas atrodo kaip rimta gedimas, gali būti paprasčiausias baterijos išsikrovimas arba atsipalaidavęs kabelis. Taip, skamba banaliai, bet praktika rodo, kad maždaug kas trečias „nešiojamas kompiuteris neįsijungia” atvejis išsisprendžia patikrinus elementarius dalykus.
Pirmiausia patikrinkite maitinimo adapterį. Ar jis tikrai įkištas į rozetę? Ar pati rozetė veikia? Pabandykite įjungti į ją kitą prietaisą - telefoną ar stalinę lempą. Pažiūrėkite, ar adapterio lemputė dega (jei tokia yra). Kartais problema slypi būtent čia - adapteris gali būti sugadęs, o jūs bandote įkrauti kompiuterį iš tuščios baterijos.
Jei turite nešiojamąjį kompiuterį, tai įjunkite jį pakrauti ir palaukite bent 30 minučių, tada bandykite vėl įjungti. Jei viską patikrinus kompiuteris vis tiek neįsijungia, tuomet gali būti, kad kompiuteris neįsijungia, nes paseno jo baterija arba kompiuteris turi rimtesnių gedimų. Tokiu atveju reikia kreiptis į kompiuterių taisyklą, kurie atliks diagnostiką ir suras problemą.
Kai baterija tampa pagrindiniu įtariamuoju
Jei įsitikinote, kad maitinimo šaltinis veikia, laikas pažvelgti į bateriją. Modernūs nešiojami kompiuteriai turi integruotas baterijas, bet principas išlieka tas pats - kartais jos tiesiog „užsiblokuoja” arba visiškai išsieikvoja.
Štai ką rekomenduoja daryti specialistai: atjunkite maitinimo adapterį, išimkite bateriją (jei tai įmanoma su jūsų modeliu), ir palaikykite nuspaudę maitinimo mygtuką apie 30-60 sekundžių. Tai padeda išleisti likusią elektros energiją ir iš naujo nustatyti aparatinės įrangos būseną. Skamba kaip burtai? Bet veikia dažniau, nei galėtumėte pagalvoti.
Po šios procedūros vėl prijunkite maitinimo adapterį (bateriją kol kas palikite nuimtą, jei tai įmanoma) ir pabandykite įjungti. Jei kompiuteris atsigauna - puiku, problema buvo laikinoje sistemos būsenoje. Dabar galite grąžinti bateriją į vietą.
Dar vienas dažnas scenarijus - baterija tiesiog mirė. Jei jūsų nešiojamam kompiuteriui jau keli metai, baterijos gyvavimo ciklas galėjo pasibaigti. Paprastai ličio jonų baterijos išlaiko apie 300-500 pilnų įkrovimo ciklų, po to jų talpa pradeda sparčiai mažėti. Tokiu atveju kompiuteris gali veikti tik prijungtas prie elektros, o baterija tampa bevertė.
Ekrano ir vaizdo problemos, kurios klaidina
Dabar pereikime prie klastingesnių situacijų. Kartais kompiuteris iš tikrųjų veikia, bet jūs to nematote. Girdite ventiliatoriaus ūžesį? Mirksi kokie nors indikatoriai? Tuomet problema gali būti ne pačiame kompiuteryje, o ekrane ar vaizdo išvedime.
Pabandykite prijungti išorinį monitorių. Jei turite HDMI kabelį ir televizorių ar kitą ekraną - puiki proga jį panaudoti. Prijunkite kompiuterį, įjunkite jį ir paspaudę Fn + F4 (arba kitą funkcijos klavišą su monitoriaus simboliu - skirtinguose modeliuose skiriasi) perjunkite vaizdo išvedimą. Jei išoriniame ekrane matote vaizdą, vadinasi problema slypi jūsų nešiojamo kompiuterio ekrane arba vaizdo kabelyje.
Dar vienas triukas - šviestuvo testas. Įjunkite kompiuterį tamsoje ir pakreipkite ekraną įvairiais kampais, pasvieskite į jį žibintuvėliu ar telefonu. Kartais matosi labai blausus vaizdas - tai reiškia, kad problema su ekrano apšvietimu (backlight). Tokiais atvejais sistema veikia normaliai, bet ekranas tiesiog neapšviečiamas.
Jeigu girdite, kad kompiuteris įsijungė, aušintuvai ūžia ir dega lemputės ant kompiuterio, bet ekranas vis tiek juodas, tai pirmiausia, jei naudojate atskirą monitorių, patikrinkite jo sujungimus ir ar monitorius yra įjungtas. Jei monitoriaus lemputės įsijungia arba jūs turite nešiojamąjį kompiuterį, o įjungus matote tik juodą ekraną, tikriausiai kažkas nutiko su kompiuterio aparatine įranga.
Aparatinės įrangos atstatymas ir diagnostika
Jei paprastieji metodai nepadėjo, laikas gilintis. Daugelis nešiojamų kompiuterių turi specialų aparatinės įrangos atstatymo režimą. Pavyzdžiui, HP kompiuteriuose tai vadinama „Hard Reset”, Lenovo - „Emergency Reset Hole”, o kai kuriuose modeliuose tai maža skylutė, kurią reikia paspausti sąvaržėle.
Paieškokite savo modelio instrukcijoje arba internete, kaip atlikti aparatinės įrangos atstatymą. Paprastai tai apima tokius žingsnius:
- Atjunkite visus išorinius įrenginius (USB atmintines, peles, klaviatūras)
- Išimkite bateriją ir atjunkite maitinimo adapterį
- Suraskite atstatymo skylutę arba laikykite maitinimo mygtuką 30 sekundžių
- Prijunkite tik maitinimo adapterį
- Bandykite įjungti
Šis procesas iš naujo nustato BIOS nustatymus ir gali išspręsti problemas, atsiradusias dėl neteisingų konfigūracijų ar programinės įrangos konfliktų.
BIOS ir programinės įrangos klaidos
Kartais kompiuteris bando įsijungti, bet sustoja BIOS stadijoje arba rodo keistus pranešimus. Tai gali būti susijęs su BIOS nustatymais ar sugedimu. Jei matote bent kokį nors pranešimą ekrane - tai jau gera žinia, nes galite bandyti spręsti problemą.
Bandykite patekti į BIOS meniu. Paprastai tam reikia spausti F2, Delete, F10 arba kitą klavišą iš karto įjungus kompiuterį (konkretus klavišas priklauso nuo gamintojo). Jei pavyksta patekti į BIOS, pabandykite atkurti gamyklinius nustatymus - paprastai tai vadinama „Load Default Settings” arba „Reset to Default”.
Jei BIOS visai neatsidaro arba matote pranešimus apie BIOS klaidą, gali reikėti BIOS atnaujinimo arba atkūrimo. Tai jau sudėtingesnė procedūra, kuriai dažniausiai reikia specialių žinių. Kai kurie gamintojai siūlo BIOS atkūrimo funkcijas per USB atmintinę, bet tai priklauso nuo konkretaus modelio.
Vidinės aparatinės įrangos problemos
Dabar palieskime jautresnes temas. Jei niekas iš aukščiau išvardintų metodų nepadėjo, problema gali būti vidinėje aparatinėje įrangoje. Dažniausiai tai būna:
- RAM atmintis - jei atmintinės modulis atsipalaidavo arba sugedo, kompiuteris gali neįsijungti arba pyptelėti kelis kartus (BIOS klaidos kodai). Jei jaučiatės pakankamai drąsiai, galite atidaryti kompiuterio dugną ir patikrinti RAM modulius. Išimkite juos, švelniai nuvalykite kontaktus trintuku ir įdėkite atgal. Kartais tai padeda.
- Kietasis diskas - sugadęs kietasis diskas retai visiškai užkerta kelią kompiuterio įsijungimui, bet gali sukelti, kad sistema užstringa įkrovos metu. Jei matote gamintojo logotipą, bet toliau nieko nevyksta - problema gali būti čia.
- Pagrindinė plokštė - tai blogiausias scenarijus. Jei pagrindinė plokštė sugedo (dėl perkaitimo, skysčio patekimo ar kitų priežasčių), kompiuteris tiesiog neįsijungs. Tokiu atveju paprastai reikia profesionalaus remonto arba net naujo kompiuterio.
Jei kompiuteris nebeįsijungia po to, kai jį išmontavote, įsitikinkite, kad visos dalys yra teisingai surinktos, prijungtos ir gerai pritvirtintos savo vietoje.
Kada kreiptis į specialistus
Yra situacijų, kai savarankiškai spręsti problemą tiesiog neapsimoka arba net pavojinga. Jei jūsų kompiuteris dar yra garantijoje - nedvejodami kreipkitės į gamintojo serviso centrą. Bandymas pačiam atidaryti kompiuterį dažniausiai panaikina garantiją.
Taip pat specialistų pagalbos reikėtų ieškoti, jei:
- Kompiuteris buvo užlietas skysčiu
- Jis nukrito arba buvo mechaniškai pažeistas
- Jaučiate degėsių kvapą arba matote dūmų
- Išbandėte visus metodus, bet niekas nepadėjo
- Nejaučiate pasitikėjimo ardyti kompiuterį patys
Geras servisas pirmiausia atliks diagnostiką - tai paprastai kainuoja 15-30 eurų ir padeda tiksliai nustatyti problemą. Tada galėsite nuspręsti, ar verta taisyti, ar gal laikas ieškoti naujo kompiuterio.
Kalbant apie kainas - ekrano keitimas paprastai kainuoja 100-300 eurų, baterijos keitimas 50-150 eurų, o pagrindinės plokštės remontas gali siekti 200-500 eurų. Todėl kartais ekonomiškai tiesiog neapsimoka taisyti seno kompiuterio.
Toliau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios kompiuterio problemos, galimos jų atsiradimo priežastys, bei kai kurie sprendimų variantai:
| Problema | Galimos priežastys | Sprendimo variantai |
|---|---|---|
| Kompiuteris neįsijungia | Netinkamai prijungtas įkrovimo laidas, išsikrovusi baterija, maitinimo šaltinio gedimas | Patikrinti įkrovimo laidą, prijungti prie veikiančios rozetės, įkrauti bateriją, kreiptis į specialistus |
| Juodas ekranas | Monitoriaus prijungimo problemos, vaizdo plokštės gedimas, pasenusios tvarkyklės | Patikrinti monitoriaus prijungimą, prijungti kitą monitorių, atnaujinti vaizdo plokštės tvarkykles, kreiptis į specialistus |
| Lėtas veikimas | Perkrauta sistema, programos naudoja per daug resursų, virusai, fragmentuotas kietasis diskas | Uždaryti nereikalingas programas, patikrinti „Užduočių tvarkyklę“, atlikti virusų skenavimą, defragmentuoti kietąjį diską, padidinti RAM |
| Keisti garsai | Triukšmingas ventiliatorius, standžiojo disko gedimas | Pakeisti ventiliatorių, sukurti atsargines failų kopijas, kreiptis į specialistus |
| Mėlynasis ekranas (mirties ekranas) | Kritinė klaida, kurios sistema negali apdoroti | Paleisti kompiuterį iš naujo, atlikti virusų skenavimą, įdiegti patikimą antivirusinę programinę įrangą |
| Automatinis perkrovimas | Techninis arba sistemos gedimas, kenkėjiškų programų veikla, pasenusios tvarkyklės | Atnaujinti tvarkykles, patikrinti sistemą dėl virusų, kreiptis į specialistus |
| Lėtas internetas | Vidinės problemos (interneto įrenginys), išorinės problemos (interneto paslaugų teikėjas), programinės įrangos atnaujinimai | Išjungti ir vėl įjungti modemą, patikrinti ar kiti procesai nenaudoja interneto, kreiptis į interneto paslaugų teikėją |
Kaip išvengti tokių situacijų ateityje
Geriau išvengti problemos nei ją spręsti, tiesa? Nors ne visada įmanoma apsisaugoti nuo techninių gedimų, yra keletas dalykų, kurie gali žymiai pratęsti jūsų nešiojamo kompiuterio gyvenimą.
Pirma, rūpinkitės baterija. Nebūtina laukti, kol ji visiškai išsikraus - modernios baterijos geriau jaučiasi, kai jos įkrovimas svyruoja tarp 20% ir 80%. Jei ilgą laiką naudojate kompiuterį prijungtą prie elektros, kai kurie gamintojai rekomenduoja išimti bateriją (jei tai įmanoma) arba naudoti specialias programas, kurios riboja maksimalų įkrovimą.
Antra, venkite perkaitimo. Ventiliacijos angos turi būti švarios - dulkės yra didžiausias kompiuterių priešas. Kas pusmetį ar metai verta išvalyti ventiliatorių ir aušinimo sistemą. Niekada nedėkite kompiuterio ant minkštų paviršių (lovos, pagalvės), nes tai blokuoja oro srautą.
Trečia, būkite atsargūs su skysčiais. Aišku, visi tai žino, bet praktika rodo, kad kavos puodelis šalia kompiuterio - viena dažniausių gedimų priežasčių. Jei vis dėlto nutiko nelaimė ir užpylėte kompiuterį, nedelsiant išjunkite jį, atjunkite nuo elektros, išimkite bateriją ir apverskite, kad skystis išbėgtų. Tada kuo greičiau nešite į servisą.
Ketvirta, reguliariai darakite atsargines kopijas. Nors tai tiesiogiai nesusiję su kompiuterio įsijungimu, bet kai jis sugenda, jūs būsite dėkingi sau už išsaugotus duomenis. Naudokite debesų saugyklas, išorinius diskus ar bent jau USB atmintines svarbiems failams.
Ir pagaliau - būkite budrūs. Jei kompiuteris pradeda keistai elgtis (netikėtai išsijunginėja, lėtėja, perkaista, skleidžia keistus garsus), tai gali būti artėjančio gedimo ženklai. Geriau pasitikrinti iš anksto nei laukti, kol viskas visiškai sustoja.
Taigi, kai jūsų nešiojamas kompiuteris atsisakė bendradarbiauti, nebūtina iš karto skambinti laidojimo tarnybai. Dažnai problema išsprendžiama paprastais metodais - baterijos atstatymu, aparatinės įrangos perkrovimu ar ekrano patikrinimais. Svarbiausia išlaikyti šaltą galvą, sistemingai išbandyti įvairius sprendimus ir žinoti, kada sustoti ir kreiptis į profesionalus. Ir nepamirškite - kompiuteriai, kaip ir mes, kartais tiesiog turi blogą dieną.
📍 Apsilankykite: P. Lukšio g. ✉️ El.
