Liga ar trauma gali netikėtai sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą, o nedarbingumo laikotarpiu svarbu žinoti, kokios finansinės pagalbos galite tikėtis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama nedarbingumo pašalpos mokėjimo tvarka Lietuvoje, aptariant kas turi teisę į šią išmoką, kaip apskaičiuojamas jos dydis, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra mokėjimo terminai.
Kas yra ligos išmoka ir kam ji priklauso
Ligos išmoka - tai valstybinio socialinio draudimo išmoka, kuri skiriama asmenims, laikinai netekusiems darbingumo dėl ligos ar traumos. Daugelis žmonių susiduria su situacija, kai liga ar nelaimingas atsitikimas verčia praleisti darbo dienas, todėl svarbu suprasti, kokios teisės ir galimybės atsiranda tokiu atveju.
Teisę gauti ligos išmoką turi visi asmenys, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir už juos yra mokami socialinio draudimo įmokos. Tai apima darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, individualios veiklos vykdytojus, ūkininkus, taip pat kai kurias kitas asmenis, kurie savarankiškai moka socialinio draudimo įmokas. Svarbu pažymėti, kad net ir tie, kurie dirba ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę, turi teisę į šią išmoką, jei už juos yra mokamos atitinkamos įmokos.
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos išmoka skiriama tik tuo atveju, kai nedarbingumas trunka ilgiau nei dvi kalendorines dienas. Pirmosios dvi nedarbingumo dienos yra vadinamos laukimo laikotarpiu, ir už jas išmoka nemokama. Tai reiškia, kad jei susirgote ir nedarbingumas tęsėsi tik vieną ar dvi dienas, ligos išmokos negausite. Tačiau jei liga tęsiasi ilgiau, nuo trečiosios dienos jau galite tikėtis kompensacijos.
Kaip apskaičiuojama ligos išmokos dydis
Ligos išmokos dydis nėra vienodas visiems - jis priklauso nuo kelių veiksnių. Pagrindinis veiksnys yra apdraustojo pajamos, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Skaičiuojant išmoką, imamas vidutinis draudžiamasis pajamas per pastaruosius tris mėnesius iki mėnesio, kurį prasidėjo nedarbingumas.
Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Konkrečiai kalbant, ligos išmoka sudaro 62,06 procento kompensuojamojo uždarbio. Šis procentas gali atrodyti sudėtingas, bet iš esmės tai reiškia, kad gausite šiek tiek daugiau nei pusę savo įprasto atlyginimo. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal specialią formulę, kuri įvertina jūsų pajamas per atitinkamą laikotarpį.
Pavyzdžiui, jei jūsų vidutinis mėnesinis atlyginimas per pastaruosius tris mėnesius buvo 1500 eurų, kompensuojamasis uždarbis bus apskaičiuojamas būtent iš šios sumos. Tuomet ligos išmoka per dieną bus apskaičiuojama padalijus mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį iš 30,42 (vidutinis dienų skaičius per mėnesį) ir padauginus iš 0,6206. Tokiu būdu galite orientuotis, kokio dydžio išmokos tikėtis.
Svarbu žinoti, kad egzistuoja maksimalus ligos išmokos dydis. Jis yra ribojamas maksimalaus kompensuojamojo uždarbio, kuris kasmet koreguojamas. Tai reiškia, kad net jei jūsų atlyginimas yra labai didelis, ligos išmoka neviršys nustatytos viršutinės ribos. Kita vertus, nustatyta ir minimali ligos išmoka, kuri garantuoja, kad net ir mažas pajamas gaunantys asmenys gaus bent minimalią kompensaciją.
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos. Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 77,58 proc.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Alzheimeris: kaip atskirti ankstyvuosius ligos požymius?
Nedarbingumo pažymėjimas ir jo reikšmė
Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti nedarbingumo pažymėjimą. Tai oficialus dokumentas, kurį išduoda gydytojas, patvirtinantis, kad asmuo dėl ligos ar traumos negali dirbti. Šiuolaikinėje sistemoje nedarbingumo pažymėjimai yra elektroniniai, todėl nereikia rūpintis popierinių dokumentų saugojimu ar persiuntimo procedūromis.
Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (ENP) yra įrašomas į specialią informacinę sistemą, ir jūsų darbdavys automatiškai gauna informaciją apie jūsų nedarbingumą. Tai labai supaprastina procesą - jums nereikia nešioti jokių dokumentų į darbą ar rūpintis jų perdavimu. Gydytojas, išrašęs nedarbingumo pažymėjimą, įveda visus reikalingus duomenis į sistemą, ir informacija tampa prieinama visiems suinteresuotiems subjektams.
Nedarbingumo pažymėjime nurodoma nedarbingumo pradžia, numatoma pabaiga, nedarbingumo priežastis ir kita svarbi informacija. Gydytojas gali išrašyti nedarbingumo pažymėjimą iki 10 kalendorinių dienų. Jei liga tęsiasi ilgiau, reikia vėl apsilankyti pas gydytoją, kuris pratęs nedarbingumą arba nukreips pas gydytoją specialistą. Ilgalaikio nedarbingumo atveju sprendimą dėl nedarbingumo pratęsimo priima gydytojų konsultacinė komisija.
Kartais pasitaiko situacijų, kai žmonės nežino, ar tikrai reikia eiti pas gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Paprasta taisyklė - jei jaučiatės tikrai blogai ir negalite dirbti, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertins jūsų būklę ir nuspręs, ar nedarbingumas yra pagrįstas. Nereikėtų bandyti “išsiversti” dirbant sergant, nes tai gali ne tik pabloginti jūsų sveikatą, bet ir kelti riziką kitiems darbuotojams.
Ligos išmokos mokėjimo tvarka ir terminai
Ligos išmokos mokėjimo tvarka priklauso nuo to, kas yra jūsų darbdavys ir kaip organizuojamas išmokų administravimas. Lietuvoje ligos išmokas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), tačiau pats mokėjimo procesas turi savo niuansų.
Pirmosios dvi nedarbingumo dienos, kaip jau minėta, yra nemokamos - tai vadinamasis laukimo laikotarpis. Nuo trečiosios iki septintos nedarbingumo dienos (iš viso penkios dienos) ligos išmoką moka darbdavys. Tai reiškia, kad už šias dienas pinigus gausite kartu su savo įprastu atlyginimu, nes darbdavys įtraukia šią sumą į atlyginimo mokėjimą. Nuo aštuntos nedarbingumo dienos ligos išmoką jau moka Sodra, ir pinigai pervedami tiesiogiai į jūsų banko sąskaitą.
Šis padalijimas kartais kelia klausimų. Kodėl taip sudėtingai? Sistema sukurta taip, kad trumpalaikio nedarbingumo atveju administravimas būtų paprastesnis ir greitesnis - darbdavys gali iš karto įtraukti išmoką į atlyginimą. Ilgesnio nedarbingumo atveju, kai reikia kruopštesnio patikrinimo ir administravimo, šią funkciją perima Sodra.
Darbdavys privalo pateikti Sodrai informaciją apie išmokėtas ligos išmokas per penkias darbo dienas nuo mėnesio, kurį buvo išmokėtos ligos išmokos, pabaigos. Sodra, gavusi nedarbingumo pažymėjimo duomenis ir kitus reikalingus dokumentus, ligos išmoką turi išmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Praktiškai išmokos dažniausiai mokamos greičiau, bet tai yra oficialus terminas.
Jei nedarbingumas tęsiasi ilgą laiką, ligos išmoka mokama kas mėnesį. Sodra automatiškai skaičiuoja ir perveda pinigus, jums nereikia kaskart teikti naujų prašymų. Svarbu tik tai, kad nedarbingumo pažymėjimas būtų tinkamai pratęsiamas ir visa informacija būtų laiku įvesta į sistemą.
Specialūs atvejai ir išimtys
Yra keletas specifinių situacijų, kai ligos išmokos skaičiavimas ir mokėjimas skiriasi nuo standartinės tvarkos. Viena iš tokių situacijų yra nėštumas ir gimdymas. Nėštumo ir gimdymo atveju moterims skiriama nėštumo ir gimdymo išmoka, kuri yra didesnė nei įprasta ligos išmoka ir sudaro 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Be to, šiai išmokai netaikomas dviejų dienų laukimo laikotarpis.
Darbo nelaimės ar profesinės ligos atveju taisyklės taip pat skiriasi. Tokiu atveju ligos išmoka mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos (nėra laukimo laikotarpio) ir jos dydis yra didesnis - 100 procentų kompensuojamojo uždarbio. Tai logiškai pagrįsta, nes darbo nelaimė įvyko vykdant darbo pareigas, todėl darbuotojas neturėtų patirti finansinių nuostolių.
Jei susirgote būdami atostogose, situacija taip pat turi savo ypatumų. Jei susirgote kasmetinių atostogų metu ir turite nedarbingumo pažymėjimą, atostogos gali būti pratęstos atitinkamu nedarbingumo dienų skaičiumi arba perkeltos į kitą laiką. Tačiau ligos išmoka už šį laikotarpį nemokama - jūs gaunate atostogų pinigus. Ligos išmoka būtų mokama tik tuo atveju, jei atostogos būtų perkeltos ir nedarbingumas tęstųsi po atostogų pabaigos.
Dar viena svarbi išimtis - jei nedarbingumas atsirado dėl alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, ligos išmoka nemokama. Tai patvirtinama medicininiais tyrimais, ir tokiu atveju asmuo neturi teisės į kompensaciją. Panašiai, jei nedarbingumas atsirado dėl tyčinio susižalojimo, išmoka taip pat nebus mokama.
Kaip kreiptis dėl ligos išmokos
Daugelis žmonių klausia, ką reikia daryti, kad gautų ligos išmoką. Gera žinia ta, kad procesas yra gana automatizuotas ir nereikalauja daug pastangų iš jūsų pusės. Pagrindinis dalykas - laiku kreiptis į gydytoją ir gauti nedarbingumo pažymėjimą.
Kai gydytojas išrašo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, informacija automatiškai patenka į sistemą. Jūsų darbdavys gauna pranešimą apie jūsų nedarbingumą ir gali matyti visą reikalingą informaciją. Jums nereikia nieko papildomai pranešti ar teikti - sistema veikia automatiškai. Tačiau vis tiek yra gera praktika informuoti darbdavį apie savo nedarbingumą telefonu ar elektroniniu paštu, ypač jei negalite atvykti į darbą.
Darbdavys, gavęs informaciją apie jūsų nedarbingumą, apskaičiuoja ir išmoka ligos išmoką už pirmas penkias nedarbingumo dienas (nuo trečios iki septintos dienos). Tai įtraukiama į jūsų įprastą atlyginimą. Už likusias nedarbingumo dienas išmoką skaičiuoja ir moka Sodra. Jums nereikia teikti jokių papildomų prašymų - Sodra automatiškai gauna informaciją iš elektroninio nedarbingumo pažymėjimo sistemos ir atlieka visus reikalingus skaičiavimus.
Jei esate individualios veiklos vykdytojas ar kitas savarankiškai dirbantis asmuo, procesas šiek tiek skiriasi. Tokiu atveju ligos išmoką nuo pirmos nedarbingumo dienos (po laukimo laikotarpio) moka Sodra. Jums gali tekti pateikti papildomos informacijos apie savo pajamas, jei tai dar nėra užregistruota sistemoje. Tačiau ir šiuo atveju didžioji dalis proceso yra automatizuota.
Svarbu žinoti, kad teisė į ligos išmoką sensta po 3 metų nuo nedarbingumo pabaigos. Tai reiškia, kad jei dėl kokių nors priežasčių negavote ligos išmokos laiku, vis tiek galite kreiptis dėl jos per šį laikotarpį. Tačiau geriausia tai padaryti kuo greičiau, kad išvengtumėte nereikalingų komplikacijų.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Nors ligos išmokos sistema yra gana aiški, žmonės kartais daro klaidų, kurios gali uždelsti išmokų gavimą ar sumažinti jų dydį. Viena dažniausių klaidų - nevykimas pas gydytoją laiku. Kai kurie žmonės bando “išsiversti” namuose, o pas gydytoją kreipiasi tik po kelių dienų. Problema ta, kad nedarbingumo pažymėjimas paprastai išduodamas nuo apsilankymo pas gydytoją dienos, o ne nuo faktinės ligos pradžios. Todėl jei susirgote pirmadienį, o pas gydytoją nuėjote tik ketvirtadienį, galite prarasti kelias nedarbingumo dienas.
Tiesa, gydytojas gali išrašyti nedarbingumo pažymėjimą ir atgaline data, bet tik tuo atveju, jei tam yra pagrįstų priežasčių ir medicininių įrodymų. Pavyzdžiui, jei buvote iškvietę greitąją pagalbą arba buvote hospitalizuoti. Todėl geriausia praktika - kreiptis į gydytoją iš karto, kai suprantate, kad negalite dirbti dėl ligos.
Kita dažna klaida - netinkamas elgesys nedarbingumo laikotarpiu. Nedarbingumo pažymėjimas reiškia, kad jūs esate nedarbingas dėl ligos ir turite gydytis bei ilsėtis. Jei per nedarbingumo laikotarpį būsite pastebėti dirbant (ypač jei dirbate kitą darbą) ar užsiimant veikla, kuri nesuderinama su jūsų sveikatos būkle, galite netekti teisės į ligos išmoką. Sodra turi teisę tikrinti, ar asmuo tinkamai laikosi nedarbingumo režimo.
Dar viena problema, su kuria susiduria žmonės - neaktualūs kontaktiniai duomenys. Jei jūsų banko sąskaitos numeris, adresas ar kiti kontaktiniai duomenys pasikeitė, būtinai atnaujinkite juos Sodros sistemoje. Priešingu atveju ligos išmoka gali būti pervesta į seną sąskaitą arba jūs negausite svarbių pranešimų.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės nesupranta, kad ligos išmoka yra apmokestinama pajamų mokesčiu. Kai kurie tikisi gauti visą apskaičiuotą sumą, bet iš tikrųjų nuo ligos išmokos išskaitomas 20 procentų pajamų mokestis (jei neturite teisės į lengvatas). Tai nėra klaida ar problema - tiesiog taip veikia sistema, ir svarbu tai žinoti, kad nebūtų nusivylimo.
Ką daryti, jei kyla problemų su ligos išmoka
Kartais atsitinka situacijų, kai ligos išmoka nemokama, mokama pavėluotai ar apskaičiuojama neteisingai. Tokiu atveju svarbu žinoti, kaip veikti ir kur kreiptis pagalbos.
Pirmas žingsnis - pasitikrinti informaciją Sodros savitarnos sistemoje. Ten galite matyti visus savo nedarbingumo pažymėjimus, apskaičiuotas ir išmokėtas ligos išmokas, taip pat kitus svarbius duomenis. Dažnai problemos kyla dėl to, kad trūksta kokių nors duomenų arba informacija nebuvo laiku perduota. Savitarnos sistemoje galite pamatyti, kokio etapo yra jūsų išmokos administravimas.
Jei pastebite, kad kažkas negerai - pavyzdžiui, išmoka neapskaičiuota arba jos dydis atrodo neteisingas - kreipkitės į Sodrą. Tai galite padaryti telefonu, elektroniniu paštu ar apsilankę Sodros skyriuje. Sodros darbuotojai patikrina jūsų atvejį ir paaiškina situaciją. Dažniausiai problemos išsprendžiamos greitai, ypač jei tai buvo techninė klaida ar trūkstami duomenys.
Jei nesutinkate su Sodros sprendimu dėl ligos išmokos, turite teisę jį apskųsti. Pirmiausia galite pateikti prašymą Sodrai persvarstyti sprendimą. Jei ir po to situacija neišsisprendžia jūsų naudai, galite kreiptis į teismą. Tačiau prieš tai verta pasikonsultuoti su teisininku ar socialinių išmokų specialistu, kad įvertintumėte savo galimybes.
Dar viena situacija, su kuria galite susidurti - darbdavys nemoka ligos išmokos už pirmas penkias dienas arba moka neteisingą sumą. Tokiu atveju pirmiausia kalbėkitės su darbdaviu ir išsiaiškinkite situaciją. Galbūt tai buvo paprasta klaida, kurią galima greitai ištaisyti. Jei darbdavys atsisako mokėti arba nemoka laiku, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri prižiūri darbo teisės laikymąsi.
Praktiniai patarimai ir svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti
Apibendrinant visą informaciją apie ligos išmoką, verta išskirti svarbiausius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas dirbantis žmogus. Ligos išmoka yra svarbi socialinė garantija, kuri padeda išlaikyti finansinį stabilumą susirgus ar susižeidus. Nors sistema gali atrodyti sudėtinga, iš tikrųjų ji veikia gana sklandžiai, jei žinote pagrindines taisykles.
Svarbiausia - laiku kreiptis į gydytoją ir gauti nedarbingumo pažymėjimą. Elektroninė sistema labai supaprastina procesą, todėl jums nereikia rūpintis dokumentų nešiojimu ar perdavimu. Tiesiog įsitikinkite, kad jūsų kontaktiniai duomenys yra aktualūs ir teisingi.
Atminkite, kad pirmosios dvi nedarbingumo dienos yra nemokamos, nuo trečios iki septintos dienos moka darbdavys, o nuo aštuntos - Sodra. Ligos išmoka sudaro apie 62 procentus jūsų įprasto atlyginimo, nuo jos išskaitomas pajamų mokestis. Jei nedarbingumas atsirado dėl darbo nelaimės, išmoka yra didesnė ir mokama nuo pirmos dienos.
Nedarbingumo laikotarpiu laikykitės gydytojo rekomendacijų ir gydykitės. Neverta rizikuoti savo sveikata bandant grįžti į darbą per anksti. Be to, netinkamas elgesys nedarbingumo laikotarpiu gali lemti teisės į išmoką praradimą.
Jei kyla problemų ar klausimų, nedelsdami kreipkitės į Sodrą ar savo darbdavį. Kuo greičiau išsiaiškinta problema, tuo greičiau ji išsprendžiama. Naudokitės Sodros savitarnos sistema - ten rasite daug naudingos informacijos apie savo išmokas ir draudimą.
Galiausiai, svarbu suprasti, kad ligos išmoka nėra privilegija, o teisė, už kurią buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Todėl nesivaržykite ja pasinaudoti, kai tikrai sergate ir negalite dirbti. Sistema sukurta tam, kad apsaugotų žmones sunkiu laikotarpiu ir padėtų išlaikyti finansinį stabilumą.
Nedarbo išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
- Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos
- Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo išmokos dydis
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR.
Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
SVARBU: Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Pagalba žmonėms su negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Ši informacija yra bendrojo pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Dėl konkretaus teisinio vertinimo bei atsakymo rekomenduojama kreiptis į specialistus.