Vandens temperatūra lauke maudynėms: kaip saugiai mėgautis vandens malonumais

Maudynių sezonas - puikus metas atsigaivinti ir pasimėgauti vandens pramogomis. Tačiau svarbu žinoti, kokia vandens temperatūra yra tinkamiausia maudynėms ir kaip tinkamai pasiruošti, kad išvengtumėte sveikatos problemų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens temperatūra Baltijos jūroje jau siekia 17, o kai kuriuose šalies ežeruose bei upėse - net 18 ar 19 laipsnių.

Pasiruošimas maudynių sezonui

Sveikatos mokyklos direktorius dr. Z. sako: „Nėra tokio paskelbto laiko, kaip, pavyzdžiui, padangų keitimas. Kai kurie žmonės maudosi visus metus. Kada maudytis priklauso nuo vandens ir oro temperatūros, organizmo užsigrūdinimo ir bendrai nuo žmogaus sveikatos būklės“.

Z. pastebi, kad žmonės, pripratę plaukioti baseinuose, kuriuose vandens temperatūra yra apie 28 laipsniai šilumos, galbūt tik gali Turkijoje ir kitose pietų jūrose maudytis. Pas mus žmonės pradeda maudytis Baltijos jūroje esant 14-16 laipsnių šilumai, nors oro temperatūra jau būna daug aukštesnė.

Kaip susipažinti su vandens telkiniu?

• Geriausia stengtis rinktis maudynėms tas vietas, kur yra įrengtas paplūdimys.
• Tokiose vietose būna nurodyta vandens temperatūra, yra gelbėtojų stotis.
• Niekada nerekomenduojama eiti maudytis vienam, nes nežinai, kas gali atsitikti, tad svarbu, kad kažkas galėtų tave pasaugoti.
• Padaręs klaidą atėjęs vienas, gali paklausti vietinių, kurie jau maudosi, galbūt jie dažnai čia tai daro, jie tau gali papasakoti apie telkinio dugną.
• Tad reikia viską išbandyti, niekada nešokti nuo lieptelio, lipti į vandenį nuo kranto.

Prieš lipant į vandenį

• Prieš lipant reikėtų padaryti apšilimą, lengvų tempimo pratimų, galima prasibėgti, pašokinėti.
• Yra žmonių, kurie maudosi ir žiemą, tai normalu, bet vasarą taip pat turi pripratinti kūną.
• Jau įlipęs į vandenį ir pajutęs, kad šalta, turi reaguoti į savo kūno signalus, stebėti, ar nekrečia drebulys, ar neprasidėjo širdies permušimai ir pan.

Kaip elgtis vandenyje?

Svarbiausia yra nepradėti panikuoti. Su vandeniu nereikia kovoti, nereikia daryti nereikalingų judesių. Su vandeniu reikia susidraugauti, nes, jei susidraugausi, jis visada tave laikys. Turi su juo elgtis švelniai, jis turi būti tavo draugas, neturi spardytis, tiesiog priimti tai ramiai ir vanduo tave iškels.

Pirmosios maudynės su vaikais

Pirmosios maudynės su vaikais gali kelti daug nerimo ir dar daugiau klausimų. Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė teigia: „Jei kūdikis yra visiškai sveikas, ežere jį galima maudyti maždaug nuo 6 mėnesių, kadangi tokio amžiaus mažylis jau pats tvirtai laiko galvą, o jo imuninė sistema būna stipresnė. Atkreipkite dėmesį į oro ir vandens temperatūrą: lauke turėtų būti bent 24-26 laipsniai šilumos, ežero vanduo - bent 22-24“.

Anot vaistininkės, svarbiausia - stebėti savo vaikus, nes kiekvienas jų labai skirtingai reaguoja į vandenį. Jeigu mažylis nuo pirmųjų dienų buvo grūdinamas pratinant jį prie kontrastingo vandens, pavyzdžiui, maudynes vonelėje užbaigiant apliejimu vėsaus vandens srove, ežero vanduo jo neturėtų išgąsdinti. „Darykite tai labai atsargiai, kad nesukeltumėte vaikui didesnio streso. Pirmos maudynės turėtų būti labai trumpos, vos 1-2 min., vėliau, po truputį, galima maudynes pratęsti iki 5-10 minučių. Taip pat labai svarbu apsaugoti kūdikio ausis, kad į jas nepatektų vandens. Patartina naudoti plaukimo kepurėles ar specialius ausų kištukus, o po maudynių - švelniai nušluostyti ausis išorėje, nenaudojant vatos pagaliukų“, - sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Vis dėlto, vaistininkė ragina nepamiršti, kad tokio amžiaus mažylių kūno termoreguliacija dar yra labai silpna, todėl jie tiek greitai sušąla, tiek sukaista. Dėl to visada būtina pasirūpinti ne tik SPF 50 apsauga nuo UV spindulių, bet ir priedanga nuo saulės bei vėjo, galvos dangalais, o karštomis dienomis maudytis rekomenduojama ryte, orui dar neįkaitus, arba vakare, po 17 val.

Vyresni vaikai

Dažnu atveju, kuo vaikas tampa vyresnis, tuo labiau jam patinka maudynės. Vaistininkė pasakoja, kad nuo vienerių metų vaikams jau galima leisti pabraidyti vandens telkinyje 5-10 min., jei labai nori - įlįsti į vandenį ir šiek tiek giliau, tačiau viso kūno ilgai laikyti vandenyje nerekomenduojama.

„Jeigu mažylis neturi gretutinių ligų ir nėra linkęs į anginą, galite leisti jam maudytis kiek ilgiau. Tačiau svarbu nepamiršti, jog vaikai dažnai bando savo ribas, todėl yra keletas aiškių išorinių požymių, kad jau pakanka ir laikas maudynes nutraukti. Pavyzdžiui, patamsėjusios, melsvą atspalvį įgavusios lūpos ar nagai, pašiurpusi oda, lengvas drebulys, dantų kalenimas, vaikas tampa lėtesnis, vangesnis“, - pastebi vaistininkė.

Kada maudynių geriau vengti?

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad kartais tėveliai, norėdami apsaugoti savo vaikus nuo galimų alerginių reakcijų, gamtos vandens telkiniuose esančių mikroorganizmų ar kitų galimai nesaugių maudynių atributų, bijo juos leisti maudytis.

Tačiau gera žinia ta, kad sveika žmogaus, net ir mažo vaiko, oda, be įbrėžimų, alergijų ar atopinio dermatito, geba pati save apsaugoti. „Vengti maudynių reikėtų po stiprių liūčių, matant daug nuosėdų ar purvo, ypač stovinčiame vandenyje, taip pat tais atvejais, kai vanduo „žydi“. Tokiu atveju vandens telkinyje susidaro didelis kiekis mikroskopinių dumblių ar melsvadumblių, kurie greitai dauginasi, tad kontaktiniu dermatitu susirgti gali tiek vaikai, tiek suaugę“, - sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Vaistininkė tėveliams su mažais vaikais rekomenduoja rinktis žinomus paplūdimius, kuriuose reguliariai tikrinama vandens kokybė.

Vaikų odos priežiūra po maudynių

J. Aganauskaitė-Žukaitė ragina nepamiršti po maudynių pasirūpinti mažylių oda: nuprausti, patepti kremu ir, jei dar planuojama būti gryname ore, patepti SPF priemone.

„Rekomenduočiau rinktis natūralius, dermatologiškai patikrintus prausiklius kūdikiams ir vaikams, kurie nuplauna druską, dumblių likučius, bakterijas, chloro likučius po baseino, bet nepažeidžia odos barjero. Jautresnę odą turintiems mažyliams tiktų švelnūs prausikliai su cukraus tensidais, skvalanu ar vitaminu E, šlapalu, prebiotikais. Išsausėjusią ar sudirgusią odelę reikėtų tepti kūdikių ar vaikų kremu su lipidais, pantenoliu, alaviju ar taukmedžiu, kurie padės nuraminti odą ir sustiprinti jos barjerą”, - pataria J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Vaistininkė primena, kad reikėtų vengti suaugusiųjų muilo ar dušo gelių - jie per stiprūs vaikų odai. Taip pat atkreipti dėmesį, kad prausiklių bei kremų kūdikiams ar mažiems vaikams sudėtyje nebūtų alkoholio, silikono ar dažiklių.

Dažniausios sveikatos problemos po maudynių

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pastebi, kad po karštų savaitgalių dažniausiai pacientai skundžiasi peršalimo simptomais, ausies užgulimu, perštinčia oda, bėrimais, šlapimo takų problemomis ar virškinimo sutrikimais gurkštelėjus vandens besimaudant (ypač, jeigu plaukiojama neaiškiuose vandens telkiniuose).

Peršalimas

Vienas dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų po maudynių, vaistininkės teigimu, peršalimas neretai užklumpa dėl temperatūrų kontrastų. Jei lauke šilta, o vanduo šaltas - organizmas patiria stresą. Svarbu saugoti ir vaikus, mat, dažnai jie ypač mėgsta maudytis ir nors jų lūpos būna jau pamėlusios, o galūnės šaltos, iš vandens lipti atsisako. Tad geriausia, jei maudynių laiką kontroliuotų tėvai.

Vykstant namo, rekomenduojama tinkamai reguliuoti ir automobilio temperatūrą - kondicionieriaus pūtimo srovė neturėtų būti nukreipta į veidą ar krūtinę, o temperatūra neturėtų kontrastingai skirtis nuo lauko temperatūros. Jei vasarinio peršalimo išvengti nepavyko, tačiau įsivertinus simptomus žmogus nusprendė gydytis namuose vaistininkė akcentuoja, kad vasarinio peršalimo simptomai gydomi kaip ir įprasta - simptomus mažinančiais vaistais. „Esant slogai, temperatūrai, galvos skausmui tiktų paracetamolio preparatai. Jei vargina tik sloga, tiktų vietinio poveikio nosies purškalai“, - pataria A. Krušnienė.

Mėšlungis

Didelis oro ir vandens temperatūros skirtumas gali sukelti ne tik peršalimo simptomus, bet ir mėšlungį. Labiausiai pasisaugoti reikėtų tiems, kurių organizme sutrikusi elektrolitų pusiausvyra - trūksta magnio, kalio, kalcio. Karštuoju sezonu svarbu vartoti pakankamai skysčių, nepiktnaudžiauti kofeinu ar alkoholiniais gėrimais.

Šlapimo pūslės uždegimas

Kitas, neretai moteris ir vaikus užklumpantis, su maudynėmis susijęs sutrikimas - šlapimo pūslės uždegimas, kuris paūmėja dėl šalto vandens, sėdėjimo ant šalto paviršiaus. Šį negalavimą dažnai sukelia įvairios bakterijos, tad kuo daugiau žmonių maudosi ir kuo vanduo nešvaresnis, tuo didesnė tikimybė po savaitgalio linksmybių susidurti su nemaloniais pojūčiais. Išsimaudžius reikėtų apsiprausti, o jei tokios galimybės nėra - apsivalyti drėgnomis servetėlėmis ir persirengti sausais drabužiais.

Ausų problemos

Po savaitgalio pramogų kurortuose ar sodybose pacientai skundžiasi ir ausų problemomis. Maudynių metu į ausis gali patekti vandens, jos užsikemša. Vaistininkė ramina, tokie pojūčiai normalūs - tai natūrali reakcija, kai ausyje esanti siera išbrinksta ir saugo vidinę ausį nuo išorinių aplinkos dirgiklių. Vis dėlto, po maudynių ausis reikėtų gerai išsivalyti, nes drėgna ir šilta terpė yra ypač palanki bakterijoms daugintis, kurios gali sukelti ausies uždegimą.

Alerginės reakcijos ir bėrimai

Kai vanduo sušyla mikroorganizmų jame padaugėja, jie gali sukelti alergines reakcijas, bėrimus. Tad, renkantis maudynių vietą verta pasitikrinti, kokia yra vandens kokybė, nesimaudyti neaiškiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai poilsiautojų pamėgtose vietose, telkinių vanduo nuolat tikrinamas, o duomenys skelbiami viešai. Tiesa, kai kurie pramogautojai mėgsta mažiau žinomas vietas, dėl mažesnio žmonių srauto, tad jei vandens kokybė nežinoma, vaistininkė rekomenduoja, bent vizualiai įvertinti ar vanduo nežydi ir yra švarus.

„Išsimaudžius geriausia persilieti švariu dušo vandeniu ir gerai nusišluostyti, o jei alerginės reakcijos išvengti nepavyko rekomenduotina vartoti priešalerginius preparatus, išbertas vietas tepti niežulį mažinančiais geliais“, - paaiškina A. Krušnienė.

Atsargumas pramogaujant vandenyje

Šiltuoju laikotarpiu daugelis renkasi aktyvų laisvalaikį, mėgaujasi vandens pramogomis - čiuožinėja vandenlentėmis, plaukioja baidarėmis, irklentėmis, maudosi su pripučiamais čiužiniais, šokinėja nuo lieptelio. Nors tai ypač smagūs vasaros užsiėmimai, tačiau svarbu įsivertinti riziką.

Nardant ar šokinėjant nuo lieptelių, slystelėjus ar užkliuvus galima grįžti namo su nubrozdinta oda ar kraujosruvomis. „Pasitaiko ir liūdnesnių atvejų, kai žmonės susižeidžia rimčiau, traumuoja stuburą ar galvą“, - perspėja vaistininkė. Pasak jos, prieš taip pramogaujant svarbu įvertinti, ar žinomas vandens telkinys, jo dugnas, ar pakankamai gilu šokti į jį, ar nėra stiprių srovių, akmenų, reikėtų pagalvoti apie savo fizines galimybes ir elgtis atsakingai. Svarbu stebėti ir vaikus, kurie yra vikrūs ir smalsūs, nepalikti jų be priežiūros. Pramogaujant prie vandens telkinių nereikėtų piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, neblaiviems atsisakyti maudynių vandens telkiniuose.

Svarbu: Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.

„Vis dėlto nepaisant grėsmių, maudynės yra puiki, aktyvi laiko praleidimo forma, kai kūnas ne tik dirba, bet ir atsipalaiduoja, o poilsiautojai gauna ne tik saulės ir vandens, bet ir pozityvių emocijų, kurios teigiamai veikia savijautą“, - sako vaistininkė.

tags: #kokia #turi #buti #vandens #temperatura #lauje