Atlikus net ir nedidelį tyrimą ir šiek tiek pasidomėjus internete, galima lengvai surasti informacijos apie tai kas yra internetinės svetainės talpinimas, dar kitaip vadinamas “hostingas”. Internete galite rasti pernelyg daug informacijos apie tai, kad yra svetainės talpinimas. Mes norime apibūdinti tai labai trumpai ir aiškiai. Paprasčiausiai, hostingas yra paslauga, kuri leidžia žmogui patalpinti savo svetainę internete. Tai lyg žemės sklypas, kuriame statysite savo namą. Kuomet žmonės nori surasti jūsų internetinę svetainę, jie rašo jūsų sukurtą pavadinimą ar domeną, kuris yra patalpintas tam tikrame serveryje.
Kitaip tariant, jeigu neturite sklypo - neturėsite ir namo. Bendradarbiauti su tinkamu svetainės talpinimo tiekėju yra daug svarbiau, nei jūs manote. Tai yra partnerystė. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ar svetainę kuriate patys. Pavyzdžiui, kai kurios svetainės kūrimo agentūros net siūlo šią paslaugą kartu su svetainės kūrimu. Šiais laikais yra daugybė skirtingų svetainių talpinimų paslaugų, skirtingų kainų ir skirtingų funkcijų.
Svetainės greitis ir jo svarba
Dauguma lankytojų tikisi, kad jūsų svetainėje atsidurs per apytiksliai dvi sekundes. Jeigu paspaudus mygtuką, jie užtrunka ilgiau - labai tikėtina, kad visai neapsilankys jūsų svetainėje. Taip pat, Google svetainės greitį naudoja kaip svetainės reitingo faktorių, taigi, lėtai besikraunanti internetinė svetainė tiesiog sumažins visą bendrą reitingą ir taip pat, nepritrauks naujų lankytojų. Be jokios abejonės, svetainės greitis priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau, hostingas - vienas iš pagrindinių.
Visi žino, kad vizualiai patrauklus interneto tinklalapis gali padėti pritraukti naujus lankytojus ir išlaikyti klientus. Tačiau ar žinote, kad „Google“ duomenimis, jei svetainė kraunasi 1-3 sekundes, yra 32 % tikimybė, jog ją vartotojas paliks (angl. bounces), lyginant su svetaine, kuri užsikraus greičiau nei per 1 sekundę? Jei tinklalapis kraunasi 5 sekundes ir ilgiau, ją paprasčiausiai anksčiau laiko palieka praktiškai visi lankytojai, o jūs tiesiog prarandate progą užmegzti ryšį su šiais potencialiais savo klientais.
Svetainės saugumas
Išlaikyti svetainės saugumą yra būtina. Ši taisyklė taip pat yra taikoma visiems svetainės talpinimo tiekėjams. Serveriai turi turėti SSL sertifikatą, tai leidžia užtikrinti saugumą duomenų bazėse, ypač jeigu renkate konfidencialią informaciją (banko kortelių duomenis, vardą/pavardę, el.pašto adresą, gyvenamosios vietos adresą). Taip pat, svetainės talpinimo kompanija turi pasirūpinti, kad visa ši informacija bus užšifruota, kuomet keliaus nuo serverio iki naudotojo naršyklės.
Techninė pagalba ir kainos
Jeigu esate informacinių technologijų žinovas, nesunkiai galite susitvarkyti, jeigu kažkas nutinka jūsų svetainei ar jos serveriui. Tačiau, dauguma atvejų, net jei ir žinote, tiesiog nesinori gaišti laiko tuomet, kai tai gali padaryti svetainės talpinimo tiekėjas. Jeigu renkatės patikimą svetainės talpinimo paslaugą, vienas iš patikimumo faktorių gali būti 24/7 pagalba. Svetainės talpinimo paslaugos kaina gali būti labai įvairi. Ji gali siekti nuo kelių eurų iki šimtų eurų per mėnesį. Taip pat, šį paslauga gali būti teikiama net ir nemokamai. Dažniausiai, jeigu gaunate nemokamą hostingą, tiekėjas norės reklamuotis jūsų svetainėje. Taip pat, labai pigi svetainės talpinimo paslauga reiškia, kad neturėsite daug funkcijų arba galbūt internetinės svetainės greitis nebus toks geras.
Kaip pasirinkti tinkamą hostingo tiekėją?
Kitaip tariant, jeigu tik ruošiatės kurti savo internetinę svetainę, kokia bus jos auditorija? Jeigu taikinys bus tik Lietuva ir jos auditorija, jums puikiai tiks Serveriai.lt tiekėjas, kuris tapo net hostingo paslaugų lyderis Lietuvoje. Jeigu kuriate tarptautinę svetainę, rinkitės Hostinger svetainės talpinimą.
Ar turėsite pasirašyti terminuotą sutartį? Jeigu taip, kokios yra sutarties sąlygos? Kokią pagalbą siūlote? Visuomet yra tikimybė, kad jūsų svetainei gali kažkas nutikti, ir tas kažkas gali būti būtent dėl serverių klaidos. Kokio tipo apsauga bus suteikta kartu su hostingo planu? Ar dažnai atliekate atsargines kopijas? Būna ir atvejų, kuomet dingsta jūsų svetainės duomenys. Nesmagu, kuomet tiek daug dirbate ir viskas dingsta vos per kelias sekundes, tiesa? Ar ateityje bus galima atnaujinti hostingo planą?
Nebent esate įsitikinę, jog jūsų svetainės lankytojų srautas išliks toks pats, galite praleisti šį klausimą. Bet daugeliui atvejų, jūsų svetainė arba auga, arba lankytojų mažėja. Atitinkamai nuo šios informacijos, būtų patogu, jeigu galėtumėte pakeisti savo svetainės talpinimo paslaugą. Dabar jau žinote bent šiek tiek apie svetainės talpinimo paslaugą ir kam ji yra reikalinga. Labai svarbu pasirinkti patikimą hostingo tiekėją tam, kad užtikrintumėte sklandų, greitą ir gerą svetainės veikimą. Svarbu ir žinoti, kad atsitikus bet kokia bėdai ir esant svetainės nesklandumams, hostingo tiekėjas gali visada jums padėti.
Lietuvos hostingo tiekėjų tyrimas
Apie tai mažai kas susimąsto, dar mažiau kas žino tikrą situaciją Lietuvoje. Štai dėl to ir atlikome išsamų populiariausių lietuviškų hostingo paslaugų tiekėjų tyrimą tam, kad išsiaiškintume, kaip greitai jie veikia. Rezultatai daugelį nustebins - skirtumų tikrai yra, o ypač tais atvejais, kai kuriate ne lietuvišką, o tarptautinį projektą.
Kaip statistinis klientas renkasi hostingo tiekėją? Manome, kad dažniausiai pirmieji žingsniai daromi tiesiog „Google“ paieškoje. Išsirinkus hostingo tiekėjus, sekantis žingsnis - pasirinkti siūlomą planą. Jų daugybė, todėl kad būtų vienodi atrankos kriterijai, buvo nuspręsta rinktis pigiausią. Pigiausių planų kaina mėnesiui paprastai svyruoja maždaug 1-3 eurų ribose, tačiau objektyviai sulyginti kainas sudėtinga - kiekvienas hostingo tiekėjas siūlo kintančią paslaugų kainodarą priklausomai nuo pasirinkto mokėjimo periodo.
Trumpai tariant, paslaugas perkant ilgesniam laikotarpiui paprastai būna pritaikomos papildomos nuolaidos, nemokamai suteikiamos kitos papildomos paslaugos. Sekantis žingsnis - svetainė, kuri talpinama pas kiekvieną hostingo tiekėją. Buvo nuspręsta rinktis kiek galima paprastesnę svetainę, nes būtent tokias paprastai naudoja statistinis hostingo naudotojas.
Atkreipiame dėmesį, jog visuose bandomuose hostinguose buvo patalpintas lygiai toks pats nesudėtingas „WordPress“ turinio sistemos pagrindu veikiantis puslapis. Tuo pačiu, iš kiekvieno hostingo paslaugų tiekėjo įsigijome ir puslapiui skirtus domenus. Smalsumo vedami taip pat nusprendėme pasiaiškinti, ką hostingui suteiktas IP adresas gali atskleisti apie tiekėjo nuomojamų IP adresų kilmę.
Pagal IP adresą galima sužinoti autonominės sistemos numerį ASN. Šis numeris parodo, kas yra tikrasis išskirto IP adresų ruožo savininkas. Pavyzdžiui, tiek „serveriai.lt“, tiek „us.lt“ IP adresų savininkas yra Vilniuje įsikūręs „RackRay“ duomenų centras. Su kuo glaudų ryšį turi „vhost.lt“ bei „hostex.lt“ irgi matosi labai aiškiai. Trumpai tariant, ASN informacija nurodo tik išskirto IP adresų ruožo savininką (administratorių). Kadangi Lietuvos rinkoje dažnu atveju IP adresų savininkai yra duomenų centrai, gali susidaryti įspūdis, jog būtent tuose duomenų centruose hostingo tiekėjas talpina ir jūsų paslaugas.
Būtent pagal šiuos parametrus interneto puslapių našumą vertina didžioji dalis specializuotų stebėsenos įrankių. Analogišku principu stebimų interneto svetainių užsikrovimo greitį vertina ir „Site24x7“ įrankis, kuris ir buvo naudojamas šio tyrimo metu. Svarbu atsižvelgti į tai, kad visi tokio tipo įrankiai matavimams fiksuoti naudoja serverius, pakankamai nutolusios nuo Lietuvos. Rezultatų trūkumas iš Lietuvos buvo kompensuotas naudojantis privačiame Linux serveryje įdiegto „httpstat“ įrankio pagalba.
Surinkta hostingo spartos rezultatų analizė iš skirtingų šalių labai naudinga, nes leidžia geriau suprasti situaciją apie Lietuvoje talpinamo tinklalapio prieinamumą tarptautiniame kontekste. Tinklalapio DNS vardo keitimas į IP adresą yra privalomas žingsnis, kuris padeda išsiaiškinti, kokiame serveryje internete yra patalpintas tinklalapis.
Kadangi domenai buvo perkami tiesiogiai iš hostingo tiekėjų, tai reiškia, jog visais atvejais domenai pagal nutylėjimą naudojo tiekėjo prižiūrimus vardų serverius NS. Bandymų metu daugiau ar mažiau lygiaverčius rezultatus pavyko fiksuoti naudojant bet kuriame hostinge įsigytą domeną. DNS atsako laikas, lyginant geriausią ir blogiausią rezultatą, skyrėsi ne daugiau nei 7 milisekundėmis. Tokie rezultatai yra visiškai priimtini ir pilnai toleruojami.
Kur kas didesnius DNS atsako laiko skirtumus galima stebėti tuomet, kai Lietuvoje talpinamus interneto tinklalapius bandoma pasiekti iš kitų užsienio valstybių. Šiandien į silpniausiai atrodančių trejetuką pagal DNS atsako laiką tarptautiniame kontekste pakliūva „hostingas.in“, „hostinger.lt“ ir „hostex.lt“. Jeigu prastus rezultatus Jungtinėje Karalystėje iš dalies dar galima pateisinti, tai itin didelis atsako laikas Vokietijoje rodo, kad prie šio klausimo tiekėjams dar reikėtų padirbėti. Juk Vokietiją talpinimo paslaugų versle galima laikyti bene pagrindiniu ir svarbiausiu PoP tašku (angl.
Atitinkamai DNS atsako laiko lyderiais Lietuvoje bent jau šiandien tenka laikyti „serveriai.lt“, „nonamehosts.lt“ ir „ovh.lt“ - jų kiekvieno bendras rezultatų vidurkis neviršijo 70 ms. Praktika rodo, kad hostingo tiekėjų siūlomi DNS serveriai niekada nėra geriausias pasirinkimas. Tarptautinei auditorijai skirti tinklalapiai kur kas geresnį DNS atsako laiką turės, pavyzdžiui, naudojant „Cloudflare“ DNS serverius. Susijungimas su interneto tinklalapį talpinančiu serveriu yra pradedamas vykdyti iš karto vos tik gaunamas atsakymas iš DNS serverio. Jeigu tinklalapį bandoma pasiekti iš Lietuvos, susijungimo laikas su nutolusiu serveriu daugeliu atveju yra įvykdomas per 4-8 ms.
Išskirtinį atvejį galima stebėti tik tuomet, jeigu interneto tinklalapis yra patalpintas pas „ovh.lt“ hostingo paslaugų tiekėją. Didžiausia tikimybė, jog „ovh.lt“ atveju atsirandantis vėlinimas labiausiai yra veikiamas dėl kur kas didesnio atstumo tarp kliento ir serverio. Tą iš dalies buvo galima pasakyti anksčiau iš jau aptartos ASN informacijos, tačiau vedami smalsumo taip pat patikrinome BGP maršrutizavimo informaciją.
Čia norisi pridėti ir tai, kad hostingo tiekėjas talpindamas skirtingus tinklalapius atitinkamai gali naudotis daugiau nei vieno duomenų centro paslaugomis. „ovh.lt“ atveju Lietuvos vartotojai susijungimo su serveriu metu praranda apie 30 milisekundžių. Visa tai puikiai paaiškina, kodėl dažnai hostingą rekomenduoja rinktis kiek galima arčiau savo tiesioginių lankytojų.
Kaip matyti, tarptautiniame kontekste susijungimas su hostingu, patalpintu Lietuvos duomenų centre, nėra toks geras kaip norėtųsi (rezultatai išrikiuoti nuo geriausio iki prasčiausio pagal tiekėjų rezultatų vidurkius). Visiškai priešingus rezultatus galima stebėti nagrinėjant tik „ovh.lt“ atvejį, kai tinklalapis yra talpinamas Prancūzijoje. Jeigu likusieji hostingo tiekėjai pasirodo gerai Vokietijoje, tai situacija Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje nėra tokia gera.
TTFB - tai rodiklis, dėl kurio verda nuolatinės diskusijos, tačiau vieno atsakymo nėra. „Cloudflare“ tvirtina, jog šiuo rodikliu nesunku manipuliuoti. Po šio pareiškimo internete kilo daug diskusijų, pasigirdo tvirtinimų, kad TTFB netgi galimai lemia tinklalapių pozicijas paieškos sistemose. Anksčiau aptarti rodikliai taip pat prisideda prie bendro uždelsimo belaukiant pirmojo baito.
Kaip jau buvo galima suprasti, kuo toliau klientas yra nuo serverio fiziškai, tuo didesnius vėlinimus jis patiria. Išaugusį TTFB laiką dar gali paveikti hostingo serverio resursų trūkumas, netinkama web serverio konfigūracija. Galima manyti, kad pas hostingo tiekėjus patalpintus tinklalapius bandant pasiekti iš Lietuvos didelių vėlinimų patirti tikrai neįmanoma. Tyrimo metu naudotas interneto tinklalapis buvo identiškas, tad jeigu ir galėjo paveikti TTFB, tai tik vienodu dydžiu.
Šiuo atveju itin ryškiai išsiskiria „hostinger.lt“ - Lietuvoje pirmojo baito tenka laukti vos 9 milisekundes. Hostingo tiekėjo puslapyje minima unikali kelių lygmenų kešavimo sistema, kuri greičiausiai ir padeda pasiekti šį rezultatą. Labai gerus rezultatus demonstruoja ir „nonamehosts.lt“ bei „serveriai.lt“, o ties 100 ms balansuoja ir „ovh.lt“. Silpnesnius rezultatus pagal pirmąjį parsiųstą baitą Lietuvoje demonstruoja „wordorado.lt“, po jo seka „hostex.lt“.
Tarptautiniame kontekste „hostinger.lt“ vis tiek išlieka absoliučiu lyderiu, tačiau ant kulnų jam jau lipa „nonamehosts.lt“ bei „ovh.lt“. Kaip matyti, šią ribą šiuo metu itin stipriai peržengia bent trys Lietuvoje esantys hostingo tiekėjai. Turbūt nebus neigiančių, jog laukti pirmojo baito maždaug apie 2 sekundes skamba tikrai nemaloniai.
Pateikiant interneto tinklalapį vartotojui yra vertinamas ir paskutinio parsiųsto baito rodiklis. Vis dėlto, TTLB yra žymiai mažiau aptarinėjamas nei TTFB. Čia, kaip ir TTFB atveju, didžiausią įtaką turi atstumas iki atsakančio serverio. Kuo jis didesnis, tuo labiau didėja vėlinimas, o didėjant vėlinimui atitinkamai yra veikiamas ir paties ryšio kanalo pralaidumas.
Ribotas ryšio kanalo pralaidumas taip pat gali pasireikšti dėl paties atsakančio serverio apkrautumo, blogos jo konfigūracijos ar tiesiog esančių papildomų apribojimų loginiame tinklo lygmenyje. Kaip ir buvo galima tikėtis, pilnas interneto tinklalapio parsiuntimas Lietuvoje tikrai telpa į priimtinas normas. Šiuo atveju kiek prasčiau nei kiti pasirodė „hostingas.in“, tačiau atsižvelgus į bendrą TTFB rezultatų išsibarstymą Lietuvoje, vos 200 milisekundžių viršijantis TTLB laikas neatrodo toks jau blogas rezultatas.
O tarptautiniame kontekste vyrauja kur kas įdomesnės tendencijos. Čia labai gerus rezultatus demonstruoja tie hostingo tiekėjai, kurių infrastruktūra yra talpinama „RackRay“, „Cherry Servers“, „Baltnetos“, „HOSTLINE“ bei „OVH“ duomenų centruose.
Tai, kad kelių hostingų tiekėjų rezultatai tarptautiniame kontekste yra tokie blogi, greičiausiai lemia įvairios priežastys, tačiau kai kurias iš jų galima ir nuspėti. Pavyzdžiui, problemos gali slėptis paties hostingo tiekėjo serveriuose, galbūt jų ribotame ryšio kanalo pralaidume. Pavyzdžiui, „wordorado.lt“, kuris nekaip pasirodė perduodant pirmąjį baitą, perduodant paskutinį baitą jau atrodo geriau nei „hostex.lt“.
Trumpai tariant, užklausas siunčiant iš Lietuvos, praktiškai visi hostingo tiekėjai po atlikto sujungimo ir perduoto pirmojo baito likusius baitus sugeba perduoti tiesiog akimirksniu. Iš aukščiau aptartų rezultatų jau buvo galima spėti susidaryti įspūdį apie potencialius hostingo paslaugų lyderius. Lietuvoje rezultatai daugiau ar mažiau džiugino visais atvejais. Visi hostingo tiekėjai puikiai pasirodė tiek pagal DNS atsako laiką, tiek atliekant patį sujungimą su serveriu. Reikšmingesnius skirtumus buvo galima stebėti tik priimant pirmąjį bei paskutinį baitą.
Žinoma, būtina atsižvelgti į tai, kad šių bandymų metu patalpintas „WordPress“ tinklalapis buvo itin paprastas. Sudėtingesnio interneto tinklalapio parsiuntimas užtruktų ilgiau, todėl bendrai sugaištas laikas atitinkamai taip pat taptų didesnis.
O vertinant Lietuvos hostingo tiekėjų galimybes tarptautiniame kontekste (pagal surinktų rezultatų vidurkius), galima išskirti keturis pagrindinius lyderius - tai „hostinger.lt“, „nonamehosts.lt“, „ovh.lt“ bei „serveriai.lt“. Šie hostingo tiekėjai interneto tinklalapį perduoti vartotojui tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, geba lygiai taip pat gerai, kaip visi likusieji tiekėjai tik Lietuvoje, t. y.
Kaip patikrinti svetainės saugumą?
Internete naršome beveik kasdien - apsiperkame elektroninėse parduotuvėse, bendraujame ir ieškome informacijos. Nors virtualioje erdvėje egzistuoja daugiau nei 1,6 mlrd. įvairiausios paskirties svetainių, ne visos iš jų yra saugios ir patikimos, todėl vartotojams būtina žinoti, kaip jas atskirti. Štai keletas patarimų, kaip atpažinti nesaugią svetainę:
- Klaidingas URL adresas. Vienas iš pagrindinių netikros svetainės požymių - neteisingai parašytas URL adresas.
- Nėra užrakintos spynelės simbolio. Jei URL adreso juostos viršutinėje kairėje pusėje matote raudonos spalvos trikampį su šauktuku ir šalia esantį užrašą „Not secure“ (liet. „Nesaugus“), tai ženklas, kad naršote nesaugioje svetainėje.
- Trūksta duomenų apie svetainės savininką. Saugioje internetinėje svetainėje visuomet galite rasti išsamią informaciją apie jos savininką - paprastai tokie duomenys yra pateikiami kontaktų skiltyje.
- Nerandate informacijos apie svetainėje taikomą privatumo politiką. Asmens duomenų privatumo politika reikalauja, kad svetainės savininkai lankytojams pateiktų išsamią informaciją apie asmens duomenų apskaitą - kaip šie duomenys yra renkami, naudojami ir apsaugomi.
- Nėra svetainės apsaugos ženklų ar autorystės nuorodos. Įprastai saugių internetinių puslapių apačioje yra pateikiami įvairūs apsaugos ženklai arba nurodoma, kam priklauso svetainės autorystės teisės.
tags: #kokiame #serveryje #patalpintas #tinklalapis