Žemės ūkio Paskirties Žemės Reikalavimai Lietuvoje

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai.

Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla.

Išsiaiškinkime, kokie reikalavimai taikomi žemės ūkio paskirties sklypams ir kokios galimybės juose statyti.

Statybos Galimybės Žemės Ūkio Paskirties Sklype

2025 metais galiojančios taisyklės numato, kad žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamuosius ir ūkinio tipo pastatus, tačiau tam yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir apribojimai.

Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla.

Statiniai Žemės Ūkio Paskirties Sklype

• Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.
• Gyvenamieji pastatai - gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla. Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama.

Reikalavimai Gyvenamojo Namo Statybai

Vienas svarbiausių aspektų, leidžiančių statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, yra statinio dydis.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.

Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.

Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.

Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui.

Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.

Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje 2025 metais yra griežtai reglamentuojamas, tačiau teisinės galimybės leidžia statyti gyvenamuosius pastatus iki 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo, jei pastatas tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu.

Ūkininkams ir jų šeimos nariams šios taisyklės suteikia tam tikras lengvatas.

Žemės Paskirties Keitimas

Žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha., galima statyti tik su ūkininko pažymėjimu atliekant kaimo plėtros projektą.

Keisti žemės sklypo paskirtį galima tik tuomet, jeigu numatyta bendrajame miesto/rajono plane.

Jeigu sklypo padalinti nenorite - galima kreiptis į Savivaldybę su prašymu pakeisti paskirtį, prie prašymo reikia pateikti ir aprašymą/analizę kodėl paskirtis keičiama, kas bus daroma, aprašyti esamą situaciją ir pan.

Pakeitus žemės paskirtį į gyvenamąją, priklausomai nuo to, kokie yra savivaldybės bendrojo plano reikalavimai, gali būti reikalaujama rengti sklypo detalųjį planą (iki 2021-07-01 šio dalyko nebuvo).

Jei pakeisite žemės paskirtį į gyvenamąją, tuomet galima projektuoti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį ir pagalbinio ūkio pastatus.

• ŽUP -> tapti ūkininku -> parengti kaimo plėtros projektą -> projektuoti gyvenamąjį namą, gauti statybos leidimą.
• G -> keisti paskirtį (galimai rengti detalųjį planą) -> projektuoti vieno arba dviejų butų gyvenamąjį namą, gauti statybos leidimą.

Kaip užpildyti prašymą ŽPDRIS sistemoj, ar galima pakeisti žemės paskirtį?

Žemės Sklypo Padalijimas

Žemės sklypo padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

Ši procedūra gali būti aktuali įvairiose situacijose, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju ar planuojant statybas.

Svarbu žinoti, kaip šis procesas vyksta, kokie yra reikalavimai ir kokie galimi būdai.

Aptarsime žemės sklypo padalijimo procesą Lietuvoje, įskaitant reikalavimus minimaliam sklypo plotui, galimus padalijimo būdus, kainas ir kitus svarbius aspektus.

Kada Verta Apsvarstyti Sklypo Padalijimą?

Žemės sklypo padalijimas yra naudingas sprendimas, kai norite dalį savo turto atskirti ir parduoti, dovanoti ar kitaip panaudoti.

Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.

Sklypo Padalijimo Būdai

Yra keletas būdų, kaip galima padalinti žemės sklypą:

• Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas: Tai paprasčiausias būdas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Šis planas nurodo atskiras žemės sklypo naudojimosi dalis tarp bendrasavininkų, tačiau sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu. Susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
• Žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus: Šiuo atveju žemės sklypas padalinamas į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius.
• Žemės sklypo atidalijimas: Atidalijant, kaip ir padalijant, yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.

Dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.

Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu.

Kaip Pradėti Sklypo Padalijimo Procesą?

Norint pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą.
2. Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS).
3. Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas. Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus.
4. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo. Po to projektas teikiamas patikrinimui.
5. Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.

Minimalus Sklypo Plotas

Minimalus sklypo plotas priklauso nuo vietos savivaldybės nustatytų reikalavimų.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajone, vadovaujantis savivaldybės bendruoju planu, dalyti sklypą galima į min. 10 arų ploto.

Taip pat yra išimtis, jei sklype stovi gyv. namas, o sklypas priklauso bendrasavininkams, tuo pačiu giminėms, tada yra teorinė galimybė dalyti sklypą į mažesnius nei 10 arų sklypus.

Vilniaus m. sav. šiuo metu galima formuoti min. 4 arų gyv. paskirties sklypus, bet patvirtinus naująjį bendrąjį planą gali būti patvirtinti ir kitokie reglamentai.

Sklypo Padalijimo Kaina

Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų:

• Koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas.
• Koks numatomas planuojamos teritorijos plotas.
• Kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime.
• Kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota.

Detaliojo plano kaina gali siekti apie 2500 Lt. Padalijimo projektas gali kainuoti apie 1500 Lt. Tačiau šios kainos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir įmonės, atliekančios darbus.

Veiksmai Prieš Pradedant Sklypo Padalijimą

Prieš pradedant žemės sklypo padalijimo procesą, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:

• Pasikonsultuokite su specialistais: prieš pradedant, vertinga pasitarti su projektuotoju ar toks projektas apskritai įmanomas, kokie kiti niuansai gali iškilti.
• Gaukite leidimus: užpildykite prašymą žpdris sistemoje ir gaukite leidimą sklypo padalijimui (formavimo ir pertvarkymo projektui). Reikės el. parašo arba el. bankininkystės.
• Pasirašykite sutartį su projektuotoju. Jis turėtų tinkamai pakonsultuoti, parinkti ir suderinti sprendinius po padalijimo.

Pagrindiniai Žingsniai Sklypo Padalijimui

• Leidimas vykdyti sklypo padalijimo projektą (formavimo ir pertvarkymo projektą): žpdris sistemoje pildomas prašymas dėl formavimo pertvarkymo projekto rengimo. Reikės prisijungti el. parašu arba su el. bankininkyste.
• Geodezinių matavimų planas: reikalingi kadastriniai matavimai LKS-94 sistemoje. Sklypo ribos ir plotas turi būti tikslūs.
• Topografinis planas: Urbanizuotoje teritorijoje daugeliu atveju reikės topografinio plano.

Žemės Ūkio Paskirties Žemės Įsigijimo Ribojimai

Pagal įstatymą, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys/1 ha).

Sutikimas Įsigyti Žemės Ūkio Paskirties Žemę

Asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą.

Ribojimai Žemės Ūkio Paskirties Žemei Pirkti

Ribojimai žemės ūkio paskirties žemei pirkti pirmą kartą įvesti 2003 m. Pagal tuo metu įsigaliojusį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą fiziniai ir juridiniai asmenys galėjo įsigyti tiek žemės, kad bendras vienam asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip:

• 300 ha fiziniam asmeniui, įregistravusiam ūkininko ūkį arba turinčiam kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą,
• 2000 ha žemės ūkio bendrovei ir 1000 ha kooperatyvui (kooperatinei bendrovei) ar kitam juridiniam asmeniui, kuris verčiasi žemės ūkio veikla.

Naujajame Įstatyme Numatyta Griežta Žemės Įsigijimo Kontrolė

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kuriame greta kitų funkcijų Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) numatyta pareiga kontroliuoti įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotą.

Nuo šių metų pradžios patvirtinta nauja sutikimų (vietoj buvusių išduodamų leidimų) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarka. Ji paskelbta NŽT interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Įvertinę pateiktus dokumentus ir patikrinę valstybės įmonių registruose esančius duomenis apie asmenis ir susijusius asmenis (jų turimą žemę arba akcijas, esančias juridiniuose asmenyse), NŽT teritoriniai skyriai sutikimus išduoda pagal žemės ploto buvimo vietą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo.

Asmenys, pageidaujantys gauti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, prie dokumentų prideda ir nustatytos formos žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, jų abiejų tėvai ir sutuoktinių nepilnamečiai vaikai (arba sutuoktinių tėvų anūkai).

Susijusių fizinių asmenų grupė prasiplėtė, nes susijusiais asmenimis dabar laikomi ir sutuoktinių tėvai (įtėviai), ko anksčiau nebuvo.

Dabar apskaičiuojant įstatyme nustatytą maksimalų leistiną valdyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotą - 500 ha - sumuojamas sutuoktinių, abiejų sutuoktinių tėvų (įtėvių) ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų (įvaikių) turimas žemės plotas.

Susijusiais asmenimis laikomi ir juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 proc. akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 proc. kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

Ploto ribojimas netaikomas tada, kai žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys/1 ha).

Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutinius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijantį 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal žemės verčių zonų žemėlapius.

Žinotina tai, kad pagal įstatymą kvalifikacinių reikalavimų (turėti atitinkamą išsilavinimą ir kt.) fiziniams ar juridiniams asmenims įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę nėra, nebent asmuo norėtų pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant parduodamą privačią žemę.

Įstatyme apibrėžtos 4 grupės, kai asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise.

Visa informacija apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant pirmumo teisę turintys asmenys gali įsigyti parduodamą žemę, skelbiama NŽT interneto tinklalapyje.

Kontrolė Tik Stiprės

Netrukus Žemės ūkio ministerija planuoja sustiprinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrolę - NŽT suteikti įgaliojimus patikrinti dar iki 2018 m. sausio 1 d. sudarytus žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius.

Iki šiol už tai būdavo atsakingi notarai, tvirtindavę žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

Tikriausiai tik tada, kad bus už žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių priežiūrą oficialiai atsakinga institucija, visuomenėje nebesklis gandai apie esą neskaidriai, pažeidžiant teisės normas sudarytus žemės perleidimo sandorius.

Apžvelgus visus šiuos faktus, akivaizdu, kad valstybė visą laiką nuosekliai eina žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo stiprinimo ir saugiklių didinimo keliu.

tags: #kokie #reikalavimai #turint #zemes #ukio #paskirties