Smurto Formos: Kas Tai Ir Kaip Jas Atpažinti

Smurtas yra opi problema, kuri gali pasireikšti įvairiomis formomis. Jis apima ne tik fizinį poveikį, bet ir psichologinę, ekonominę bei seksualinę prievartą, taip pat nepriežiūrą. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu).

Šiame straipsnyje aptarsime įvairias smurto formas, jų požymius ir pasekmes, taip pat pateiksime informaciją apie tai, kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos.

Smurto Samprata ir Formos

Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.

Šios prievartos tikslas - įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• Fiziniu smurtu
• Psichologiniu smurtu
• Ekonominiu smurtu
• Seksualiniu smurtu
• Nepriežiūra

Fizinis Smurtas

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs:

• Mušimas, stumdymas, kratymas.
• Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
• Smaugimas, dusinimas.
• Kandžiojimas, spjaudymas.
• Izoliavimas, grasinimas ginklu.
• Deginimas, kankinimas ir kt.

Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę.

Psichologinis Smurtas

Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.

• Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
• Manipuliavimas ir kt.

Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis.

Ekonominis Smurtas

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

• Draudimas dirbti.
• Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
• Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
• Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.

Seksualinis Smurtas

Seksualinis smurtas yra plačiausiai vartojama sąvoka, seksualinio pobūdžio nusikaltimams apibūdinti. Jis apima seksualinį prievartavimą, seksualinę prievartą, išžaginimą, seksualinį priekabiavimą ir kt. Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti.

Seksualinio smurto veiksmai:

• Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
• Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
• Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Seksualinis smurtas gali būti skirstomas pagal:

• Nukentėjusio asmens amžių:
  • Seksualinis smurtas prieš suaugusius.
  • Seksualinis smurtas prieš vaikus.
• Smurtautojo/os ir nukentėjusio asmens santykį:
  • Seksualinis smurtas kai smurtautojas/a yra pažįstamas asmuo. Tai viena dažniausiai pasitaikančių seksualinio smurto formų. Yra kelios tokio smurto formos:
    • Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje - seksualinio pobūdžio veiksmai nesant informuoto asmens sutikimo kai smurtautojas/a ir nukentėjęs asmuo yra siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje reiškiasi vertimu santykiauti prieš asmens valią, nepriimtinų asmeniui daiktų naudojimu lytinio akto metu, vertimu stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime, vertimu daryti tai, kas nepriimtina lytinio akto metu, grasinimu palikti, jei nesutinki mylėtis ar kitaip intymiai bendrauti, melavimu, kad mylintis naudojamos apsaugos priemonės, atsisakymu turėti lytinių santykių siekiant kontroliuoti ir kt.
    • Seksualinis smurtas už artimos aplinkos ribų kai smurtautojas/a yra pažįstamas asmuo - seksualinio pobūdžio veiksmai nesant asmens informuoto sutikimo, kurios atlieka pažįstamas asmuo: draugas/ė, klasiokas/ė, kaimynas/ė, bendradarbis/ė, interneto draugas/ė, pedagogas/ė, dėstytojas/a, treneris/ė, kolega sportininkas/ė, dvasininkas/ė ar religinis lyderis/ė, gydytojas/a, pacientas/ė ir kt.
  • Seksualinis smurtas kai smurtautojas yra nepažįstamas asmuo - seksualinio pobūdžio veiksmai nesant informuoto asmens sutikimo kai smurtautojas/a ir nukentėjęs yra nepažįstami gali vykti gatvėje, darbo ar mokymosi aplinkoje, teikiant ar gaunant tam tikras paslaugas ir kt.
• Seksualinio smurto vietą:
  • Seksualinis smurtas elektroninėje erdvėje/kibernetinis seksualinis smurtas -seksualinis smurtas vykdomas pasitelkiant elektroninę komunikaciją ir internetą.
  • Seksualinis smurtas už elektroninės erdvės ribų - apima seksualinį prievartavimą, seksualinę prievartą, išžaginimą, seksualinį priekabiavimą ir kt.

Seksualinio smurto formos:

• Išžaginimas
• Seksualinė prievarta
• Privertimas lytiškai santykiauti
• Seksualinis smurtas prieš vaiką
• Seksualinis priekabiavimas
• Seksualinis smurtas naudojant išprievartavimo narkotikus
• Ekshibicionizmas
• Ekshibicionizmas elektroninėje erdvėje
• Moterų genitalijų žalojimas
• Seksualinis išnaudojimas
• Prekyba žmonėmis tikslu išnaudoti seksualiai
• Vuajerizmas

Nepriežiūra

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

• Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
• Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
• Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
• Socialinė - kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
• Psichologinė-emocinė - abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Smurto Ratas

Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja. Šis pasikartojančių veiksmų ciklas tęsis tol, kol moteris pasiryš nutraukti smurtinius santykius. Jei reikia palaikymo ir pagalbos tokiam žingsniui - kreipkis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

1. Įtampos augimas: Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau.
2. Smurto proveržis: Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis.
3. Medaus mėnuo: Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas - susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos.

Galios ir Kontrolės Ratas

Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.

Galios ir kontrolės rato viduje ratu išdėstytos aštuonios sisteminio smurto taktikos. Naudodamas vieną ar kelias jų, smurtautojas sistemingai stengiasi kontroliuoti partnerės mintis, įsitikinimus ir elgesį, siekia įbauginti.

Kai asmuo, patiriantis smurtą, bando priešintis kontrolei, smurtautojas griebiasi fizinės ar seksualinės prievartos, taip grąžindamas auką į „Galios ir kontrolės rato“ vidų.

Statistika ir Visuomenės Nuomonė Lietuvoje

Smurtas prieš moteris - viena iš smurto lyties pagrindu formų, apie kurią Lietuvos gyventojai turi paradoksalią nuomonę. 2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Matyti ir didelis atotrūkis tarp įtariamų smurtautojų - tais pačiais metais tokių moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.

Visgi, kitokios smurto formos, kaip matyti, buvo paminėtos kur kas rečiau. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą. Pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis susimąsto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, galima spėti, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę.

Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų. Dažniausiai tai - vidutinio amžiaus (45-54m.) vyrai.

Kalbant apie konkretesnes situacijas, aiškėja tendencija vienas situacijas laikyti rimtesniu smurtu nei kitas. Didžiuma gyventojų (93 proc.) sutinka, jog vyro trenkimas moteriai per veidą yra smurtas artimoje aplinkoje. Visgi, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas. Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau.

2017-ųjų vasarą darytos apklausos rezultatai parodė, kad ekonominės moters laisvės ribojimas buvo pateisinamas dar daugiau - draudimas moteriai dirbti smurtu nelaikomas 41 proc. Lietuvos gyventojų.

Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti kitą vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams.

Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad nukentėjusiai moteriai padėti reikia. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85 proc.) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti pareigūnus apie tokius atvejus.

Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95 proc.) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys - žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai.

Iš aptartų rezultatų matyti, jog Lietuvos gyventojai, kalbėdami apie smurtą prieš moteris, dažniausiai turi omenyje fizinį smurtą, kitos smurto atmainos - psichologinis, seksualinis smurtas - dažnai nepastebimos arba nelaikomos smurtu. Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro išlieka labiausiai pateisinama. Nors visuomenė sutartinai teigia, kad nukentėjusiai moteriai reikalinga pagalba, vis dėlto vyrauja nusistatymas, kad nukentėjusioji dėl to, kas jai nutiko, yra kalta pati - jai permetama atsakomybė dėl nesėkmingai susiklosčiusių santykių. Tuo pačiu galvojama, kad moteris yra pakankamai savarankiška palikti smurtautoją, jei tik iš tiesų to norėtų.

Tačiau dažnai pamirštama, kad moterys dėl to rizikuoja savo ar vaikų sveikata bei saugumu, neturi ekonominių resursų pradėti savarankišką gyvenimą. Dažna moteris net ir po skyrybų susiduria su partnerio persekiojimu.

2017 m. birželio mėn. reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko RAIT, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu.

Kaip Pasitikrinti, Ar Nesate Smurtiniuose Santykiuose

Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

Jei patiriate smurtą ar jo grėsmę, nedelsiant skambinkite 112:

Policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš jūsų gyvenamos aplinkos (nežiūrint to, kam priklauso būstas).

Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto atveju jums suteiksime telefonais +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

PASITIKRINKITE, AR NESATE ĮSTRIGUSI SMURTINIAME RYŠYJE, atsakydama į keletą čia pateiktų klausimų.

Jei kils minčių ar pastebėjimų, kuriuos norėtumėte aptarti, skambinkite mums telefonu +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038

• Ar Jūs bijote savo partnerio?
• Ar Jums atrodo, kad ir ką besakytumėte ar bedarytumėte, vis tiek sukelsite jo agresiją? Ar Jūs jaučiatės tarsi nuolat vaikščiotumėte peilio ašmenimis?
• Ar Jūs nustojote matytis su savo artimaisiais ir draugais dėl savo partnerio draudimų?
• Ar Jūsų partneris jums draudžia (ar riboja galimybes) eiti į mokslo ar darbo įstaigą (-as)?
• Ar barnio metu jis grasina atimti turtą? Vaikus? Pakenkti jūsų reputacijai? Verslui? Kt?
• Ar jis Jus įžeidinėja ir žemina kritikuodamas vaikų ar kitų akivaizdoje?
• Ar Jūsų partneris primygtinai reikalauja visur eiti kartu su Jumis arba nuolat tikrina Jus, siųsdamas žinutes ar skambindamas?
• Ar Jūsų partneris kada nors tyčia gadino jums priklausantį daiktą(-us), ar grasino nuskriausti jūsų augintinį?
• Ar jūsų partneris jums trukdo/neleidžia laisvai disponuoti savo asmeninėmis pajamomis ir turtu? Šeimos pajamomis ir turtu?
• Ar jaučiatės saugi atsisakydama su juo mylėtis, jei to nenorite?
• Ar jis naudoja seksą tam, kad jus įskaudintų, “nubaustų”?

Jei atsakėte taip į kurį nors iš aukščiau pateiktų klausimų, tai reiškia, kad jūs patiriate smurtą šeimoje/artimuose santykiuose.

Įvertinkite šiuose santykiuose jums kylančią grėsmę. Kreipkitės pagalbos!

Jūsų Teisės Prasidėjus Ikiteisminiam Tyrimui Dėl Smurto Artimoje Aplinkoje

• Turite teisę reikalauti, kad smurtautojui būtų nurodyta išsikraustyti iš būsto ir nesiartinti prie jūsų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, t.y. Jumis, ir kartu gyvenančiais asmenims (pvz., vaikais), taip pat nesilankyti nurodytuose vietose, kuriose būna nukentėjusysis, t.y. Jūs, ar kartu gyvenantys asmenys (pvz., Jūsų vaikai), kol vyksta baudžiamoji byla;
• Neprivalote rašyti pareiškimo. Bet koks pareigūnų prašymas ar reikalavimas rašyti pareiškimą yra neteisėtas ir prieštarauja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui;
• Neprivalote dalyvauti akistatoje su įtariamuoju (smurtautoju);
• Turite teisę gauti informaciją apie ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nemokamą pagalbą Jūsų regiono Specializuotos pagalbos centre;
• Turite teisę teikti įrodymus. Buitiniai garso ar vaizdo įrašai, nuotraukos, kt. yra pripažįstami įrodymais ir jums reikalaujant turi būti prijungti prie bylos, taip pat įrodymais laikomi šeimos gydytojo anksčiau padaryti įrašai Jūsų ir Jūsų vaikų medicininėse kortelėse;
• Turite teisę apskųsti policijos pareigūnų, prokuroru ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, įskaitant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą;
• Turite teisę gauti nukreipimą nemokamai kūno sužalojimo ekspertizei (abdukcijai) atlikti. Nukreipimą išduoda policija;
• Turite teisę prašyti, kad visų kontaktų su teisėsaugos institucijomis metu Jus lydėtų asmuo, kuriuo Jūs pasitikite;
• Turite teisę turėti atstovą (advokatą, advokato padėjėją, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu - ir kitą aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti asmenį, kurį įgaliojate atstovauti Jūsų interesus);
• Turite teisę prašyti, kad Jūsų apklausa vyktų teisme, t.y.

Pagalbos Kontaktai

Jei Jūs ar Jūsų artimieji patiria smurtą, kreipkitės pagalbos:

• Skubios pagalbos tarnyba: 112
• Specializuotos pagalbos centrai: +370 699 86866, +370 671 80080, +370 675 30038 (darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.)

tags: #koks #gali #buti #smurtas