Panevėžio rytiniame miesto pakraštyje, prie buvusios „Ekrano“ gamyklos, tyvuliuoja marios. Ilgus metus neišnaudotas didžiausias vandens telkinys mieste šiandien yra vienas iš lankomiausių objektų Panevėžyje. Pakrantė atnaujinta ir pritaikyta miestiečių bei miesto svečių poilsiui bei pramogoms.
Ekrano marios
Užtvankos Statybos Istorija
Apie vandens paėmimą iš Nevėžio upės gamybiniams reikalams pradėta kalbėti jau 1964 m. Augant pramonei, didėjant miesto gyventojų skaičiui, Panevėžio miesto gyventojams pradėjo trūkti geriamo vandens. Panevėžio miesto gyventojai, fabrikai, gamyklos bei kiti vartotojai savo poreikiams vartojo geriamą vandenį iš vienintelės vandenvietės, kurios 24 gręžiniai davė 31 tūkstantį kubinių metrų vandens per parą. Iš šio kiekio fabrikų ir gamyklų poreikiams buvo sunaudojama apie 17 tūkstančių kubinių metrų per parą.
Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1964 m. gruodžio 31 d. potvarkiu Nr. 1855 įpareigojo Liaudies ūkio tarybą paruošti projektinę dokumentaciją Panevėžio miesto gamybiniam vandentiekiui. Šiaurės rytų užtvankos statybai buvo pasirinkta vieta ties „Ekrano“ gamykla, nes, atlikus statybos-montavimo darbus ir užtvenkus Nevėžio upę, vienas iš pagrindinių vandens resursų vartotojų turėjo būti „Ekrano“ gamykla. Statymo darbai pradėti 1975 m. pavasarį.
1973 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas įpareigojo visas įmones ir organizacijas (hidrologinė stotis, Karinis dalinys Nr. 18380, Panevėžio melioracijos statybos valdyba, gamybinės gazifikacijos valdyba, vandentiekio-kanalizacijos valdyba, Panevėžio ryšių mazgas, Ekrano gamykla ir kt.) iki 1975 m. iškelti iš užliejamos zonos visus jų žinioje esančius įrenginius, o projektuojamus, suprojektuotus naujai ar statomus projektuoti ir statyti suderinus su būsimo tvenkinio projektu. Buvo apsemti apie 42,75 hektarai Panevėžio vaismedžių medelyno Dembavoje žemių, 8,38 hektarai Panevėžio melioracijos statybos valdybos žemių, taip pat šios valdybos pionierių stovyklos sporto aikštelės, Karinio dalino Nr.
Užtvankos statyba
Užtvanką buvo numatyta užpildyti 1978 m., tačiau susidurta su nemažai problemų, trukdančių laiku užbaigti pramoninio vandentiekio tvenkinio ir jo įrenginių statybą. Pirmiausia, pavėluotai skirti žemės sklypai užtvankos statybai bei grunto karjerams, nelaiku nukelta „Ekrano“ gamyklos tvora, kuri trukdė tvenkinio šlaitų tvirtinimui. Dėl J. Biliūno gatvės tilto per užtvanką statybos dalinai buvo pakeista užtvankos konstrukcija ir pakoreguotas užtvankos projektas, praplečiant užtvanką tiek, kad būtų galima įrengti 15 metrų pločio važiuojamąją dalį su 3 metrų pločio šaligatviais iš abiejų pusių. Užtvankos darbai sustojo, nes nebuvo laiku pateikti brėžiniai. Taip pat paaiškėjo, kad žemės užtvankai grunto kiekiai padvigubėjo, o ištyrinėtų tam reikalui grunto karjerų ir Ministrų Tarybos išskirtų žemės sklypų karjerams nėra.
Išsprendus eilę problemų, užtvankos statybos baigtos 1980 m. Tvenkinys vandeniu buvo užpildomas tų pačių metų birželio-liepos mėnesiais. Dviejų milijonų kubinių metrų vandens sukaupimui reikėjo nuolat į tvenkinį leisti apie 1 kubinį metrą per sekundę vandens. 1980 m. liepos 21 d.
Tvenkinio paviršiaus plotas užima 84 hektarus, pačiame tvenkinyje susikaupę apie 2 milijonai kubinių metrų vandens, tvenkinio ilgis siekia 8 kilometrus, didžiausias plotis - 0,27 kilometrai, giliausia užtvankos vieta - 6,5 metrai. Statant tvenkinį, buvo paklota apie 6 tūkstančius kubinių metrų betono, 560 kubinių metrų surenkamo betono, sunaudota 423 tonos metalo, išvežta ir atvežta 570 tūkstančių kubinių metrų žemių, 10 tūkstančių kubinių metrų žvyro.
Duomenys apie Ekrano marias
| Parametras | Reikšmė |
|---|---|
| Paviršiaus plotas | 84 hektarai |
| Vandens tūris | 2 milijonai kubinių metrų |
| Ilgis | 8 kilometrai |
| Didžiausias plotis | 0,27 kilometrai |
| Giliausia vieta | 6,5 metrai |
Ekrano Marių Šiaurinės Pakrantės Įsigijimas
Panevėžio miesto savivaldybė pirks žemės sklypą šiaurinėje „Ekrano“ marių pusėje bendruomenės reikmėms. Politikai pritarė, kad už daugiau kaip 2,2 ha privačios nuosavybės teise valdomą Elektronikos g. 2 teritoriją miestas sumokėtų 68 200 Eur. Šis privačiam asmeniui priklausantis žemės sklypas yra pamėgta panevėžiečių maudynių vieta. Panevėžio miesto Taryba pritarė, kad reikia pirkti iš privačių asmenų daugiau nei 2 hektarus šiaurinės „Ekrano“ marių pakrantės ir ten įrengti paplūdimį. Šiam tikslui pasiekti Savivaldybė ketina įsigyti žemės sklypą, todėl Panevėžio miesto taryba spalio 29 dieną pritarė, kad 2,2240 ha žemės sklypas būtų nupirktas.
„Miesto taryba tik pritarė žemės sklypo pirkimo procedūrai. Toliau seka kiti darbai. Turime įvertinti žemės sklypą. Tą padarys nepriklausomi vertintojai. Po to - derybos su žemės savininku, o paskui vėl teks teikti dokumentus Tarybai, kad pritartų galutiniam žemės pirkimui“, - teigė V. Baublienė ir sakė, kad žemės sklypas neturėtų kainuoti daug - apie 70 tūkst.
„Ekrano“ marių šiaurinė pakrantė prieš daugiau nei dešimtmetį buvo tapusi savotišku kovos tarp gyventojų ir valstybės simboliu. Dar 2005 m. Panevėžio savivaldybė buvo sukrutusi įteisinti čia poilsio zonos teritoriją, kuri taip susiformavo dar sovietmečiu. Į teismą kreipėsi panevėžietis, reikalaujantis šioje vietoje jam sugrąžinti dar prieš karą tėvams priklausiusią žemę. Vienas teismas buvo palankus Savivaldybei, pasisakęs, kad rekreacinė teritorija negali būti grąžinama natūra. Tačiau bylai pasiekus Aukščiausiąjį administracinį teismą pergalę šventė pretendavusieji į sklypą vaizdingoje teritorijoje.
Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad privatūs asmenys gali atkurti nuosavybės teises į teritoriją, kuri buvo nacionalizuota ir vėliau tapusi visuomenės poreikio zona. Ši panevėžiečio pergalė prieš valdininkus buvo išties unikali. Dėl to, kad paplūdimys perėjo į privačias rankas, Savivaldybė buvo nusiteikusi net Naujųjų Vasiukų projektui. Tai yra nepaisant, kad pietinėje marių pusėje gilu ir prateka pagrindinė srovė, planavo į ją perkelti maudynių mėgėjus.
Ekrano marių pakrantė
Darbai ir Investicijos
Šiuo metu darbai vyksta kitoje „Ekrano“ marių pusėje - ji pritaikoma miesto bendruomenės laisvalaikio reikmėms. Įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio, iškylų, sporto, vaikų žaidimų, automobilių, šunų dresavimo ir treniruočių aikštelės, apšvietimas, mažoji architektūra, tvarkomi želdiniai. Čia atsiras įvairių tiltų, apžvalgos zonų, valčių/mažų laivelių nuleidimo į vandenį vieta, prieplauka ir kt. Darbus planuojama baigti 2020 m.
Milijonines lėšas į „Ekrano“ marių buvusios apleistos pietinės pakrantės sutvarkymą investavusi Panevėžio savivaldybė dar iki šių metų pabaigos nusiteikusi iš privačių rankų išpirkti ir kitame krante, buvusios gamyklos pašonėje, esantį paplūdimį. Tam iš biudžeto siūloma atseikėti 70 tūkst. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, nuo seno panevėžiečių lankomam paplūdimiui tapus Savivaldybės nuosavybe, būtų ieškoma investicijų jam išvystyti.
T. Jukna tvirtina, kad civilizuotai sutvarkyti miesto paplūdimį - sena iniciatyva. Dar dėliodama URBAN projektų viziją, Savivaldybė, pasak direktoriaus, dėl jo išpirkimo kalbėjosi su sklypo savininkais. „Tuomet dar nebuvo sutvarkyta paveldėjimo nuosavybė, o dabar, vos prieš porą savaičių, tie reikalai išspręsti ir kalba dėl pardavimo atnaujinta“, - aiškino T. Direktorius svarsto, kad Savivaldybė yra veikiausiai vienintelė potenciali pirkėja.
„Galimybės, kad sklypą norėtų pirkti privatus investuotojas, neatmetu, bet iki šiol jis nebuvo niekam parduotas, nors tokių minčių irgi girdėjome. Ten statyba nėra galima, todėl verslui sklypas ne itin patrauklus, kad investuotų. Paplūdimiui jis tinkamas, bet iš to verslo nepadarysi. Nors miesto biudžete siūloma jau dabar numatyti lėšų 2,224 ha teritorijai, nuo J.
tags: #parduodamas #sklypas #prie #ekrano #mariu