Vincas Kudirka - žymiausias XIX a. pabaigos lietuvių publicistas, "Varpo" steigėjas, leidėjas ir autorius, formavęs pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį. V. Kudirkos didelė įtaka atgyjančiai lietuvių tautai nesiriboja vien 19a.
1858 m. gruodžio 31 d. gimė Vincas Kudirka, o 1899 m. lapkričio 16 d. jis mirė. 1889 m. sausio mėn. pasirodė “Varpas”. Tad šiais metais galime švęsti tris svarbias sukaktis: 130 metų nuo V.
Gyvenimo Kelias ir Mokslai
V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio apskrityje, Paežerių kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje, kur pasižymėjo visokeriopais savo gabumais. 1871 m. baigęs pradžios mokyklą, įstojo į Marijampolės gimnaziją. Baigęs šešias klases, tėvo verčiamas V. Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją. Čia jis mokėsi du metus ir buvo pašalintas dėl "pašaukimo stokos".
Netekęs materialinės tėvo paramos, 1879 m. jis vėl tęsė mokslą Marijampolės gimnazijoje, remiamas Zapyškio klebono kun. Kolytos. 1881 m. V. Kudirka sidabro medaliu baigė gimnaziją, ir galėjo gauti Maskvos universitete stipendiją, tačiau jis be jokios piniginės paramos išvyko studijuoti į Varšuvos universitetą. Vienerius metus studijavo istorijos-filologijos fakultete, vėliau perėjo į medicinos fakultetą.
Tautinis Atsibudimas ir "Aušra"
Nors Varšuvoje V. Kudirka buvo stiprioje lenkų kultūrinėje įtakoje, tačiau nebuvo abejingas lietuviškiems reikalams. 1883 m. pasirodęs laikraštis "Aušra" paskatino V. Kudirką ne tik žengti kartu su tautiškai bei kultūriškai atbundančia Lietuva, bet ir stoti jos priešaky, jai vadovauti.
1885 m. "Aušroje" pasirodė pirmasis spausdintas V. Kudirkos kūrinys - pasakėčia "Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos". Tais pačiais metais dėl K. Markso "Kapitalo" perrašymo hektografavimui, V. Kudirka buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš universiteto. 1887 m. vėl grįžo į universitetą, kurį baigė 1889 m. 1888 m. jis įkūrė Varšuvos lietuvių studentų nelegalią draugiją "Lietuva".
Kaip jis pats vėliau kalbėjo, perskaitęs laikraščio pirmąjį numerį pasijuto lietuviu esąs. Štai kaip jis vėliau apibūdino savo išgyvenimus: „Tapau mat [nuo mažens] lenku ir iš karto ponu - tekau lenkiškai dvasiai. Pagedęs buvau, bet aš nekaltas, aš pats to nesupratau, kūdikiu dar būdamas, o tie, kurie suprato, manęs nepasergėjo, nepamokė <…>.”
Pirmasis lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m. „Aušroje” išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos. Už perrašytą socialistų literatūrą buvo įkalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto.
V. Kavolio nuomone, kalėjimas tapo savotiška provokacija, pažadinusia V. Kudirkos kovos dvasią. 1887 m. V. Kudirkai pavyko grįžti į universitetą.
"Varpas" ir Literatūrinė Veikla
1889 m. su draugais išleido „Varpo” žurnalo pirmąjį numerį. Jį redagavo laikydamas medicinos gydytojo baigiamuosius egzaminus: buvo redaktorius, korektorius, bendradarbis, administratorius. Tai buvo literatūros, politikos ir mokslo žurnalas, spausdinamas Tilžėje ir Ragainėje.
Nuo 1890 m. greta „Varpo” V. Kudirkos iniciatyva ėjo ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas”. 1890-1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose. Rašė literatūrinius kūrinius, rinko tautosaką, komponavo muzikines pjeses. Susirgęs džiova, 1894 m. pabaigoje išvyko į Jaltą (Krymą) gydytis, bet dėl lėšų stokos 1895 m. grįžo į Lietuvą.
Įsikūrė Naumiestyje, atsidėdamas tik literatūriniam darbui. Tais pačiais metais dėl lietuviškos veiklos buvo suimtas, bet greit paleistas. Sveikatai silpnėjant, 1895 m. išvyko į Sevastopolį. 1896 m. pavasarį grįžo atgal į Naumiestį. V. Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 6 d.
Kalbant apie Vincą Kudirką, bus pravartu mesti žvilgsnį į jo laikų Marijampolės gimnaziją. 1863-čiaisiais Lietuvos sukilimo metais prieš rusus buvo įsteigta Marijampolėje keturklasė lenkiška mokykla. 1867 metais ji buvo pertvarkyta į rusišką septynių klasių gimnaziją, bet vis dėlto joje tebeviešpatavo lenkiška dvasia. Šioje gimnazijoje mokėsi ir Vincas Kudirka, Suvalkijos pasiturinčio ūkininko sūnus.
Sakoma, kad iš tėvo jis buvo paveldėjęs tvirtą būdą ir atkaklumą, o iš motinos - palinkimą į meną. Šioje gimnazijoje buvo norima surusinti lietuvius jaunuolius, bet vis dėlto buvo ir lietuvių kalbos pamokos. Jas lankė ir Vincas Kudirka, tačiau jį labiau traukė lenkų kalba, kuria skaitė lenkų klasikus ir jais žavėdavosi. Lietuviškai kalbėti vengė, kad nepaaiškėtų, jog jis kaimiečio sūnus.
Vinco Kudirkos Kūryba:
- Satyriniai apsakymai: "Viršininkai", "Vilkai", "Lietuvos tilto atsiminimai", "Cenzūros klausimas"
- Poezijos rinkinys: "Laisvos valandos"
- Lietuvių liaudies dainų rinkinys: "Kanklės"
Toje jo “tautiškoje giesmėje”, kuri vėliau yra tapusi Lietuvos himnu, yra išreikšta visa Kudirkos pasaulėžiūra ir jo “Varpo” turinys. Čia nuolat kartojosi Lietuvos himno žodžiai ir mintys, buvo rašoma, kad mūsų tautiečiai būtų dori, veiklūs, kad dirbtų mūsų tautos naudai ir žmonių gerovei. Jis ragina žmones šviestis ir tą šviesą bei tiesą skleisti savo aplinkoje.
Turbūt visi sutiks, kad Kudirkos ir “Varpo” nuopelnai Lietuvai ir jos nepriklausomybei buvo milžiniški. Ir dabar mes siekiame Lietuvos nepriklausomybės. Džiaugiamės, kad Lietuvoje jau papūtė jos laisvei palankesni vėjai, bet kova toli gražu dar nelaimėta. Ir mes išeivijoje, ir mūsų broliai bei sesės Lietuvoje turėtų užsidegti ta “Varpo” dvasia, jo skelbtomis idėjomis ir vieningai siekti bendro tikslo.
Įamžinimas
Nuo giesmės parašymo iki jos oficialaus pripažinimo valstybės himnu - netrumpas kelias. Platesnio skambesio ir viešo pripažinimo giesmė susilaukė 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime - choras publikai reikalaujant ją sugiedojo net tris kartus. 1917 m. himnas sugiedotas Vilniaus konferencijoje, kurioje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, 1918 m.
1999 m. lapkričio 16 d., minint V. Kudirkos 100-ųjų mirties metinių sukaktį, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų parke atidengtas V. Kudirkos atminimui skirtas koplytstulpis (tautodail. 2007 m. liepos 6 d. Vilniaus Savivaldybės aikštėje įmūrytas paminklo Lietuvos himnui ir jo autoriui V. Kudirkai atminti kertinis akmuo [15]. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimu Savivaldybės aikštė pervadinta Vinco Kudirkos aikšte [12]. 2008 m., minint V. Kudirkos 150-ųjų gimimo metinių jubiliejų, aikštėje buvo pastatyta „Tautiškos giesmės“ varpinė.
2009 m. liepos 5 d. iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos himnui ir jo kūrėjui [2]. Skulptoriaus Arūno Sakalausko ir architekto Ričardo Krištapavičiaus sukurta kompozicija įspūdinga: ant 12 metrų skersmens postamento iš raudonojo granito - beveik 13 metrų aukščio stilizuota varpinė; ant vienos plokštės išgraviruoti Lietuvos himno žodžiai, kuriuos iš apačios apšviečia žalia lazerio šviesa; prieš varpinę - V. Kudirkos statula. Iš bronzos išlietos skulptūros aukštis - 3,7 metro. Aplink dalį visos kompozicijos − srovena vanduo [16].
Vilniaus Naujamiesčio seniūnijoje V. Kudirkos vardu pavadinta gatvė [1]. 2007 m. spalio 3 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu buvusiai Vilniaus Savivaldybės aikštei suteiktas V. V. Nuo 2000 m. 2004 m. išleista išsami Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos sudaryta literatūros rodyklė „Vincas Kudirka“, apimanti laikotarpį nuo 1884 m. iki 1999 m.
Vinco Kudirkos Įamžinimo Vietos:
- Vinco Kudirkos aikštė Vilniuje
- Paminklas Kudirkos Naumiestyje
- Muziejaus ekspozicija Paežeriuose