Lietuva garsėja savo kaimo turizmo sodybomis, kuriose puoselėjamos senosios tradicijos, įskaitant ir bitininkystę. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną tokią sodybą - Liepinio, kurioje bitininkystė yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Taip pat aptarsime medaus gamybos ypatumus, kainas ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos bitininkai.
Medaus kainos ir bitininkų iššūkiai
Interneto platybėse gausu skelbimų apie parduodamą medų. Jo kainos labai skirtingos - 1,9 Eur/kg, 2 Eur/kg, 2,8 Eur/kg, 3 Eur/kg, 3,8 Eur/kg, 5 Eur/kg, iki 6 Eur/kg, bet ne didesnės. Pigiausias yra kibirais parduodamas medus. Brangesnis - supiltas į stiklinius ir plastikinius 0,5-1 l talpos indus.
Bitininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant medaus kainų svyravimus ir konkurenciją su pigiu importuotu medumi. „Nebuvo tokių sunkių metų, kaip praėjusieji ir šie. Šiemet medus ypač pigus. Seniau, iki 2020-ųjų, medų urmu supirkdavo po 3 Eur/kg ir daugiau. Lietuvoje atsirado daug bitininkų, todėl, susidarius medaus pertekliui, jis atpigo.", - teigė vienas Panevėžio r. bitininkas Jonas.
Anot jo, Panevėžio turguje už medų prašo 5 Eur/kg, bet niekas, kiek stebėjau, už tiek neperka. Didmiesčių turguje galbūt perka. Žinau, šiemetėje Kaziuko mugėje Vilniuje buvo medaus, kainuojančio 8 Eur/kg. Ir pirko. Dauguma bitininkų dejuoja, kad nėra kur dėti medaus.
Kaip sėkmingai realizuoti medų?
Renata Vilimienė iš Migonių k., Šimonių sen., Kupiškio r., teigė nesusidurianti su problemomis realizuodama medų. „Norint daryti verslą, reikia išsitirti rinką. Lietuviai perka akimis“, - ŪP užsiminė ji ir paaiškino, kas slypi po šia užuomina. Moteris su vyru laiko 20 bičių šeimų. Ji nemažą dalį medaus paverčia kalėdinėmis arba velykinėmis, kitokiomis dovanėlėmis. Antai prieš šv. Velykas medų, sumaišytą su liofilizuotais (šalčiu šaldytais) čiobreliais arba šaltalankiais, mėtomis, sukrėtė į kiaušinį primenančius stiklinius indus. Tada kiekvieną indą įdėjo į lininį maišelį, ant kurio pavaizduotas šventiškai nusiteikęs kiškis.
„Lininių maišelių atsisiunčiu iš Kinijos. Ten jie kainuoja 30 ct, o Lietuvoje - daugiau nei 1 Eur. Įdomių, gražių stiklainių atsivežu iš Nyderlandų. Lietuvoje jie labai brangūs. Jau pardavėme beveik visą medų. Jo 95 proc. buvo gražiai pateiktas - dailiai supakuotas. Likęs praėjusio sezono mūsų bityno medus, kurį pardavėme, buvo paprastas - įprastuose induose. Mūsų šūkis: „Ne kiekybė, o kokybė!“
Ji didžiumą medaus - paversto arba nepaversto dovanėlėmis - parduoda skelbdamasi socialinių tinklų grupėse anaiptol ne pusdykiai. ŪP pašnekovė teigė šiemet susidūrusi su faktu, kad lietuviškas medus buvo urmu superkamas po 1,50 Eur/kg. „Nesuprantu, kodėl bitininkai nevertina savo produkcijos, jei ją siūlo vos ne už dyką. Viskas brangsta, o medus - ne. Prasidėjus karui Ukrainoje, žymiai pabrango rėmeliai, kitas bitininkystės inventorius, taip pat tara. Pavyzdžiui, prieš karą stiklainių dangteliai kainavo 5 ct, pernai - 7 ct, dabar kainuoja 12 ct“, - ŪP atskleidė anonime pageidavusi likti Kauno r. bitininkė.
Žydi liepos. Pokalbis prie avilio.
Medaus įvairovė ir kokybė
Kauno r. bitininkė, prekiavusi medumi ir kitais bičių produktais Kauno ūkininkų turgelyje, tikino, kad pirkėjai nori geresnio medaus, surinkto ne sukultūrintoje, o natūralioje gamtoje - miške, pievose, liepose. Pernai pirmą kartą per 20 metų mūsų bitės iš miško, kur daug liepų, prinešė nemažai tamsaus nektaro. Tai liepų lipčiaus medus. Pernai medžiai itin gausiai skyrė lipčių.
Šviesusis medus - pievų, tamsusis - liepų lipčiaus. Rapsų medus dabar superkamas po 1,6-1,70 Eur/kg, grikių - po 1,90 Eur/kg. Lietuvoje daugiausia yra rapsų medaus. Jį, kaip ir kitą medų, sunku išvežti svetur, nes Ukrainoje vyksta karas. Iki jo nebuvo problemos išvežti. Be to, kitos šalys, prasidėjus šiam karui, įsigyja pigesnio medaus iš Kinijos ir Ukrainos. Ir kai kurie Lietuvos piliečiai jo įsigyja bei parduoda kaip lietuvišką.
Vitas Daniliauskas iš Antkalniškių kaimo, Plokščių sen., Šakių r., pasakoja, kad pirmojo sukimo medus - atsineštinis. Jis yra iš nektaro, kurį bitės surinko iš įvairių pavasarį žydinčių augalų, daugiausia - iš žieminių rapsų. Todėl baltas, nekvepia. Kai žydėjo obelys, vyšnios, turbūt bitės iš jų žiedų nepaėmė nektaro, nes buvo per šalta. Alkanos bitės iki žydinčių rapsų, kitų augalų įveiktų net 3-5 kilometrus.
Antrojo sukimo medus kvepėjo! Mat nektaras rinktas iš pievų žolelių ir liepų. Avilyje laiku pakeitus motinėlę, bitės mažiau spiečia arba visai nespiečia. Todėl prineša daugiau medaus.
Kaunietė Ona Bloznelienė, 40 bičių šeimų laikanti šalia miško esančioje gimtojoje sodyboje Pratkūnų kaime, Kruonio sen., Kaišiadorių r., teigia, kad pavasarinis medus dažniausiai būna šviesus. Jis ne veltui labai vertinamas: jame vitaminų daugiau nei vėlesnio medunešio meduje. Saulė stipriausia pavasarį, todėl ir pavasarinis medus geriausias. Kai žydi liepos ir grikiai, šių augalų mišinio medus taip pat būna labai geras.
Antanas Kruopys iš Nerimdaičių kaimo, Nevarėnų sen., Telšių r., sako, kad pirmojo sukimo medus - daugiausia iš kiaulpienių, kitų pievos augalų. Antrojo sukimo medaus yra daugiau nei pirmojo. Jis labai gražus - rausvas: daugiausia surinktas iš aviečių žiedų nektaro. Aviliai stovi miške ir šalia jo, aplink plyti nedirbama žemė. Nemažai žmonių prašo lipčiaus medaus. Viena sveikuolė iš Gargždų tikino, kad jis vertingiausias.
Gražvydas Rakauskas iš Raudondvario, Kauno r., šešiose vietose laikantis 150 avilių, už pusę litro rapsų medaus prašo 4 Eur, tokį pat kiekį liepų bei pievų žiedų nektaro mišinio medaus - už 5 Eur, kilogramą ne rapsų medaus - už 7 Eur. Kilogramas medaus telpa į trijų ketvirčių - 750 ml - talpos stiklainį. „Vien liepinio ar vien kito augalo medaus nebūna“, - ŪP tvirtina G. Rakauskas. Jis patenkintas šiųmečiu medunešiu.
Donatas Lučunas iš Kalnaberžės, Surviliškio sen., Kėdainių r., aiškina, kad kai oro temperatūra žemesnė nei 15 °C, augalai neskiria nektaro. Šių metų pavasarinį medų buvo sunku išsukti, nes dėl sausros jo drėgmė buvo 14-15 proc. Kai ne per sausa, medaus drėgmė būna 17-18 proc. Šie metai gali būti lipčiaus medaus. Mat miškas ūžia nuo bičių dūzgimo. Šįmet lenkai suka labai tamsų - lipčiaus - medų.
Medaus rūšys ir jų ypatybės
Štai lentelė, kurioje apibendrinamos skirtingų medaus rūšių ypatybės:
| Medaus rūšis | Spalva | Aromatas | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Rapsų medus | Baltas | Be ryškaus kvapo | Surinktas iš žieminių rapsų nektaro |
| Pievų medus | Šviesus | Žolelių | Surinktas iš įvairių pievų žolelių nektaro |
| Liepų medus | Tamsus | Liepų žiedų | Surinktas iš liepų žiedų nektaro |
| Lipčiaus medus | Labai tamsus | Specifinis | Surinktas iš medžių lipčiaus |
| Aviečių medus | Rausvas | Aviečių žiedų | Surinktas iš aviečių žiedų nektaro |
Išvados
Liepinio kaimo turizmo sodyba ir kitos panašios vietos Lietuvoje ne tik puoselėja bitininkystės tradicijas, bet ir prisideda prie kokybiško lietuviško medaus gamybos. Nors bitininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, kūrybiškumas ir dėmesys kokybei leidžia jiems sėkmingai realizuoti savo produkciją ir džiuginti pirkėjus natūraliu ir skaniu medumi.