Vidines pertvaras galima įrengti tiek statant namą, tiek ir darant buto rekonstrukcijas. Įprasta, kad mūsų gyvenamąjį plotą dalija įvairios pertvaros - sienos, širmos ir pan. Pasitelkę fantaziją, keisdami pertvarų išsidėstymą, būstą galime paversti ne tik jaukiais namais, bet ir suteikti jam individualumo bei originalumo. Tačiau prieš atiduodant projektą statybininkams vertėtų jį suderinti su architektu, kad būtų išvengta apmaudžių klaidų.
Dažnai žmonės nejaučia patalpų erdvės ir vienai ar kitai patalpai palieka per mažai ploto. Vidines pertvaras galima montuoti iš įvairių medžiagų, tačiau individualių namų statyboje labiausiai paplitusios mūrinės, stiklinės ir karkasinės pertvaros.
Mūrinės pertvaros: medžiagos ir savybės
Mūrinės pertvaros ne tik tvirtos, bet ir atsparios gaisrui bei drėgmei, jos pasižymi gera garso izoliacija. Pagrindiniai šių pertvarų trūkumai - jos sunkios ir tinka ne visoms perdangoms, joms įrengti reikia daugiau rankų darbo.
Plytos ar blokeliai?
Plytas galima naudoti ir fasadui, ir konstrukcijai, kuomet iš blokelių sumūrytai sienai reikalinga išorės apdaila. Tiesa, gyvenamajame pastate, norint pasiekti geresnius šiluminius rodiklius, šis skirtumas nėra itin aktualus. Be to, techniškai iš kai kurių blokelių sukonstruotą sieną taip galima palikti be apdailos, tai daugiau estetinis pasirinkimas.
Plytos yra kompaktiškų išmatavimų, jas galima mūryti tiek skersai, tiek išilgai. Blokeliai savo konstrukcijoje turi specialias įlaidas, kurios lemia tai, kad sunaudojama mažiau skiedinio, mat jungiamos tik horizontalios siūlės, vertikaliai jie sujungiami įlaidomis. Taip pat dažnai minimas jų privalumas - lengvas apdirbimas.
Medžiagų pasirinkimas ir atsparumas gniuždymui
Prieš pradedant darbus reikėtų atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas. Kai kurių rūšių blokelius nurodoma klijuoti specialiais klijais, kitus galima mūrinti su paprastu mūro skiediniu.
Renkantis medžiagas sienoms reikėtų atsižvelgti ir į jų atsparumą gniuždymui. Sienos galės atlaikyti tuo didesnes apkrovas, kuo šis rodiklis yra aukštesnis. Aktualiausias šis rodiklis yra aukštesniems namams, nes konstrukcijos apkrovos apatinėms plytų ar blokelių eilėms gali būti pakankamai didelės, o žiemą prisideda ir sniego svoris.
Kita vertus, jei pertvara vidinė, neneša jokios apkrovos, ją galima daryti iš silpnesnės ir pigesnės medžiagos. Tad vieno namo statybai gali būti panaudoti net keli sprendimai.
Mūrijimo ypatumai
Mūrijimas plytomis ir blokeliais pernelyg nesiskiria, tačiau blokeliai turi privalumą - dėl jų konstrukcijoje esančių specialių įlaidų, nereikia mūryti vertikalių siūlių, užtenka juos sujungti. Tiesa, horizontaliai blokelius taip pat kaip ir plytas reikia tvirtinti skiediniu.
Nors medžiagų kaina yra panaši, mūryti blokeliais taip pat yra pigiau nei plytomis. Kai kuriais atvejais kubinio metro kaina gali skirtis maždaug 30-40%, įskaičiuojant būtent darbo kainą. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į tai, kad blokelių pasirinkimas yra pakankamai didelis, todėl būna ir tokių, kurie yra brangesni už plytas.
Medžiagų savybės
Tiek tradicinės keraminės plytos, tiek ir naujoviški keraminiai blokeliai yra atsparūs drėgmei ir temperatūrai, todėl mažai deformuojasi. Taip pat keramika yra ekologiška medžiaga, tokios plytos ir blokeliai itin atsparūs ugniai. Plytų sluoksnis gerai atrodo ir paliktas atviras, kai kai kurioms kitoms medžiagoms reikėtų įrengti apdailą. Keraminius blokelius lengviau apdirbti, nes jie paprastai būna tuštymėti. Tiesa, statytojus neretai atbaido jų kaina, be to, iš jų sumūrytose sienose problematiškesnis instaliacinių laidų tiesimas.
Silikatinės plytos ir blokeliai
Kita tradiciškai šalyje paplitusi sienų mūrijimo medžiaga - silikatinės plytos. Jų pagrindinis bruožas yra ekonomiškumas - jos gana pigios. Taip pat ši medžiaga nedegi, atspari šalčiui ir gali pasiekti didelį stiprį gniuždant, mažas įmirkio savybes, sienas lengva inkaruoti. Plytas galima naudoti tiek laikančiųjų konstrukcijų statybai, tiek apdailai. Tiesa, fasadas iš silikatinių plytų šiais laikais nėra pats geidžiamiausias pasirinkimas estetiškai, nors techniškai tame kaip ir nėra nieko blogo.
Iš tos pačios medžiagos gaminami silikatiniai blokeliai pasižymi beveik identiškomis savybėmis, tačiau estetiškai atviras sluoksnis atrodo dar blogiau, todėl apdailos svarba dar didesnė. Kiti medžiagos trūkumai - prasta šiluminė varža ir jų svoris.
Akytojo betono blokeliai
Ieškant šiuolaikinių sprendimų, nemažai statytojų pasirenka akytojo betono blokelius (dar klasifikuojamus kaip dujų silikato blokeliai). Šio tipo blokeliai gana gerai praleidžia vandens garus, tad ir išorinis sluoksnis turėtų būti laidus garams bei nepraleisti lietaus vandens. Jų kaina nedidelė,santykinai gera šiluminė varža, taip pat tokius blokelius lengviau apdoroti. Tačiau tokių blokelių trūkumai yra geras vandens įgėrimas ir lėtas džiuvimas. Įrengiant vienasluoksnes sienas, mūrijant patartina siūles daryti kuo mažesnes arba blokus klijuoti.
Keramzitiniai blokeliai
Keramzitiniai (keramzitbetonio) blokeliai pasižymi pluoštu teigiamų savybių: lengvi, su jais nesunku dirbti net ir neprofesionalams, atsparūs drėgmei ir šalčiui. Nesunku inkaruoti ar vedžioti instaliacinius laidus. Šiuos blokelius yra lengviau apdirbti nei keraminius, be to tikslūs parametrai reiškia mažesnius standartinių blokelių nuokrypius. Iš keramzito blokelių sumūrytos sienos vėliau nereikia gruntuoti. Iš keramzito blokelių statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai. Blokeliai paprastai klojami dviem eilėmis, viduje paliekant trečdalio blokelio pločio tarpą. Vis dėlto šie keramzito blokelių kainos ir šiluminės varžos santykis įvardijamas kaip pagrindinis jų trūkumas.
Gipso blokeliai
Tose namo vietose, kuriose nereikalingos dideles apkrovas atlaikančiose medžiagos, tarkime, statant pertvaras, galima naudoti gipso blokelius. Jie pasižymi atsparumu ugniai, geromis garso izoliacinėmis savybėmis, juos lengva pjaustyti, tačiau jos mažiau atsparios apkrovoms.
Gipskartonio pertvarų montavimas
Mūrijimo patarimai
Labai svarbu atsižvelgti į sienos aukštį. Mūrijant pirmą aukštą nuo žemės ir pasiekus tam tikrą eilę, dirbti tampa ne taip patogu, sulėtėja darbo sparta. Pastebėta, kad aukščių skirtumas turėtų būti nuo 0,6 m iki 1,2 - taip pasiekiamas didžiausias darbo našumas. Efektyvumui užtikrinti įrengiami reikalingo aukščio pastoliai.
Mūrijant ar montuojant blokelius, reikėtų siekti, kad kiekviena mūrijama plyta perdengtų eilėje prieš tai atsiradusias „siūles“, t. y. viršutinė plyta tam tikra dalimi dengtų bent dvi plytas apačioje. Sudėjus pirmą eilę, konstrukciją reikėtų armuoti - dedamas armavimo tinklelis, kurio akutės yra 5 cm x 5 cm. Vėliau tokiu pat būdu armuojama kas keturias, kas aštuonias eiles ar kitais projekte numatytais dydžiais.
Blokeliai armuojami dažniau, nes jų „surišimas“ gali būti ne toks stiprus. Tarkime, plytas galima „rišti“ įvairia kryptimi, ką tik labai retai galima daryti su blokeliais dėl jų išmatavimų. Bent jau keramzitinius blokelius armuoti reikia kas tris-keturias eiles.
Pabaigus darbus, mūrą reikėtų uždengti plėvele, kad nesikauptų drėgmė. Mūrijant žiemą naudojamas specialus šalčiui atsparus skiedinys su cheminiais priedais, kuris neleidžia sušalti besikaupiančiam vandeniui.
Garso izoliacija
Jeigu norite geresnės garso izoliacijos tarp kambarių, turėtumėte pertvaras mūryti iš sunkios medžiagos. Garsą sulaiko masė. Labai gerai tam tinka kad ir silikatinės plytos arba iš tokios pat masės pagaminti tik didesni 12 cm pločio blokeliai ARKO. Blokeliai 1 m2 kainuos apie 32 Lt/m2, klijai apie 2 Lt/m2. Šiuo atveju, nebus problemų kabinant spinteles ar kitus sunkius daiktus, įstatant, duris ir kt. Gipsas visa laiką bus silpnesnė ir prasčiau garsą izoliuojanti medžiaga. Tokio pat storio gipsinei pertvarai įrengti medžiagos mažiau nekainuos.
Alternatyvūs sprendimai: sausa statyba
Abu šie variantai yra galimi ir plačiai naudojami. Sausos statybos konstrukcijos turi tam tikrų pranašumų ir jų yra tikrai nemažai:
- Lengvesnės;
- Užima mažiau patalpų ploto;
- Montavimas nereikalauja šlapių procesų, t.y. į pastatą pakliūna mažiau statybinės drėgmės;
- Pasižymi geromis garso izoliacijos savybėmis;
- Pasižymi geromis gaisrinės saugos savybėmis;
Projektuojant ar montuojant gipskartonio konstrukcijas reikėtų kreiptis į tos srities specialistus, nes daugelis paplitusių mitų kyla iš to, kad paimami iš gyvenimo ne patys geriausi, o dažnai ir visiškai klaidingi sprendimai, kurių profesionalūs ir patyrę architektai ar montuotojai nepadarytų. Pavyzdžiui, norint užtikrinti gerą garso izoliacijos lygį nereikėtų rinktis pačią paprasčiausią sistemą su 50 mm pločio profiliais ir vienu paprasto gipso sluoksniu. Aišku, kad tokia pertvara nepasižymės geromis savybėmis. Tačiau pasirinkus min. 75 ar 100 mm profilius ir sumontavus du sluoksnius mėlyno Knauf Blue gipskartonio gausime visiškai kito lygmens garso izoliaciją, gaisrinę saugą ir atsparumą kitiems poveikiams.
Daiktų kabinimas taip pat yra uždavinys, kuris turi savo sprendimus. Priklausomai nuo to ką turime pakabinti yra pasirenkamos atitinkami tvirtinimo į gipskartonio konstrukciją elementai. Savaime suprantama, kad įkalus vinį kažko daugiau ant jos nepakabinsime.
Ypač išskirtiniais atvejais, kai turime gipskartonio konstrukciją užkrauti ypač didelėmis apkrovomis, pvz. santechninės kriauklės, pakabinami klozetai, labai sunkios spintelės, gali tekti pačioje pertvaros konstrukcijoje sumontuoti papildomą konstrukciją, taip vadinamus traversus, kurie atskirai ir atlaiko tokiuus krūvius. Beje daugelyje šiuolaikinių blokelių sienų (pvz. keramikos, akytbetonio, keramzitbetonio) kyla dar didesnės tokios problemos nes tokios palengvinto tipo mūro medžiagos apkrovas laiko neypač gerai, tam tikslui reikia specialių tvirtinimo elementų.
Norėčiau akcentuoto, kad pagal panaudojimo sritį, pagal uždavinius keliamus tai konstrukcijai ir pagal atitinkamus norus turi būti pasirenkama konkreti sausos statybos sistema, t.y. negalima sakyti, kad sausa statyba yra kažkas tokio abstraktaus ir primytivaus. Yra sukurta, išbandyta ir sėkmingai montuojama galybė įvairių konstrukcijų, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl teisingam pasirinkimui ir reikėtų kreiptis į profesionalius ir patyrusius specialistus.
Gyvenamąjį būstą žmonės ne tik labai saugo, bet ir nori paversti ypatingu, nestandartiniu. Jie ieško naujų planavimo idėjų ir laužo nusistovėjusias normas. Ypač dažnai atsisakoma tradicinės virtuvę nuo svetainės skiriančios pertvaros. Toks sprendimas, mano manymu, tinka tik visiškai neruošiantiems maisto žmonėms. Norint praplėsti vonios kambario erdvę, atsisakoma vidinės pertvaros tarp vonios ir tualeto.
Tradicinėje japonų architektūroje naudojamos slenkančios vidinės pertvaros „fusuma”, leidžiančios lengvai sujungti ir išardyti įvairias namo dalis. Panašūs sprendimai atsiranda ir Vakarų architektūroje. Kai kuriuose užsienio dizainerių projektuose beveik atsisakoma stacionarių pertvarų. Grindyse ar lubose įtaisyti bėgeliai leidžia dieną butą paversti svetaine, valgomuoju ar darbui skirta zona. Slankiojančių pertvarų idėja rado savo vietą ir Lietuvoje, tačiau kol kas tai dažniau biuruose ar sporto klubuose pritaikomas sprendimas. Šios pertvaros patrauklios mobilumu, tačiau neturi geros garso izoliacijos bei sandarumo. Tiesa, yra specialios akustinės slankiojančios pertvaros, kurios užtikrina ir garso izoliaciją.
Grįžimas prie standartizuotų butų nėra blogas. Standartizuotų butų praktika vyrauja ir Vakarų Europoje.