Nekilnojamasis daiktas - tai sąvoka, apibrėžianti tam tikrą turto kategoriją, kurios esminė savybė yra nejudrumas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma nekilnojamuoju turtu, kaip jis vertinamas ir kokie mokesčiai jam taikomi Lietuvoje.
Vilniaus senamiesčio panorama
Nekilnojamojo Daikto Samprata
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas apibrėžia nekilnojamąjį daiktą kaip žemės sklypą ir su juo tvirtai susijusius daiktus, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Šis apibrėžimas apima ne tik pačią žemę, bet ir visus ant jos esančius statinius bei įrenginius, kurie yra neatskiriamai susiję su žeme. Tai gali būti pastatai, įvairūs įrenginiai ar kiti statiniai.
Nekilnojamojo daikto statusas suteikia jam tam tikrų teisinių ypatumų, susijusių su nuosavybės teisėmis, disponavimu ir apmokestinimu.
Nekilnojamojo Daikto Ypatybės
Nekilnojamieji daiktai pasižymi šiomis pagrindinėmis ypatybėmis:
- Nejudrumas: Tai pagrindinė nekilnojamojo daikto savybė, reiškianti, kad daiktas negali būti fiziškai perkeltas iš vienos vietos į kitą.
- Tvirtas ryšys su žeme: Nekilnojamieji daiktai yra neatskiriamai susiję su žeme, ant kurios jie yra pastatyti ar įrengti.
- Nuolatinumas: Nekilnojamieji daiktai paprastai yra sukuriami ilgalaikiam naudojimui ir yra skirti stovėti vietoje ilgą laiką.
- Registracija: Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra registruojamos valstybės registro institucijose, užtikrinant teisinį aiškumą ir apsaugą.
Šios ypatybės lemia specifinį teisinį režimą, taikomą nekilnojamajam turtui.
Nekilnojamojo Daikto Rūšys
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nekilnojamieji daiktai gali būti skirstomi į įvairias rūšis, atsižvelgiant į jų paskirtį ir pobūdį:
- Žemės sklypai: Tai apibrėžtos teritorijos, turinčios nustatytas ribas ir naudojamos žemės ūkio, statybos ar kitai veiklai.
- Pastatai: Tai statiniai, skirti gyvenimui, darbui ar kitoms reikmėms.
- Inžineriniai statiniai: Tai įvairūs įrenginiai, tokie kaip keliai, tiltai, komunikacijų tinklai ir pan.
- Butai ir kitos patalpos: Tai atskiros patalpos pastatuose, kurios gali būti naudojamos gyvenimui ar komercinei veiklai.
Šis skirstymas leidžia tiksliau apibrėžti teises ir pareigas, susijusias su konkrečiu nekilnojamojo turto objektu.
Vilniaus miesto planas
Nekilnojamojo Daikto Teisinė Reikšmė
Nekilnojamasis daiktas turi didelę teisinę reikšmę, nes jis yra svarbus turtas, kurio valdymas ir disponavimas yra griežtai reglamentuojamas įstatymais.
- Nuosavybės teisės: Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra ginamos įstatymų, o jų pažeidimas gali sukelti teisinius padarinius.
- Sandoriai: Sandoriai su nekilnojamuoju turtu, tokie kaip pirkimas-pardavimas, dovanojimas ar nuoma, turi būti sudaromi raštu ir registruojami valstybės registre.
- Apmokestinimas: Nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris yra svarbus savivaldybių biudžeto pajamų šaltinis.
Svarbu! Kaip apskaičiuoti tokio turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, jas deklaruoti ir sumokėti mokestį?
Statybos sąvokos
Norint teisingai suprasti statybos procesą reiktų atkreipti dėmesį ir į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) - teisingas statybos objekto suvokimas, t.y. reikia tiksliai suvokti kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras.
Kas yra Statinys, Pastatas ir Patalpa?
- Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
- Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
- Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
- Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.
Šios pagrindinės sąvokos leis teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį.
Remiantis statinių klasifikavimu (aprašyta Statybos techniniame reglamente) bei taip kaip jie skaidomi į rūšis, grupes ir pogrūpius galime nustatyti ar atitinkamas statybos specialistas ir įmonė turi teisę vykdyti numatomus statybos darbus bei turi atitinkamus Kvalifikacijos Atestatus.
Planuojant modulinio namo statybą, svarbu nustatyti, ar jis laikomas statiniu, ar priskiriamas prie kilnojamųjų daiktų. Nuo to priklauso, kokie reikalavimai jam bus taikomi.
Statinio apibrėžimas
Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Ši apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
- Objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės.
- Turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje.
- Sukurtas atliekant statybos darbus.
Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
Statybą reglamentuojantys teisės aktai reikalavimų (taisyklių) kilnojamiesiems daiktams pastatyti (laikyti) nenustato.
Tačiau net ir laikant žemės sklype kilnojamuosius daiktus, turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, jei jos nustatytos teisės aktuose ir saugomų teritorijų ar kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, jei kilnojamieji daiktai atgabenami į šias teritorijas.
Taip pat tuo atveju, jei modulinio namelio (kilnojamojo daikto) pastatymui reikia įrengti statiniams priskirtinus inžinerinius statinius (pvz., aikšteles, inžinerinius tinklus), tai jie turi būti statomi laikantis tokiems statiniams nustatytų teisės aktų reikalavimų (pvz., dėl statybą leidžiančio dokumento privalomumo, atstumų iki sklypo ribų ir kt.).
Kada moduliniam namui taikomi statinio reikalavimai?
Kai modulinis namas (kilnojamasis daiktas) statybos vietoje, atliekant statybos darbus pertvarkomas į laikančiąsias konstrukcijas turintį nekilnojamąjį daiktą, kurio kaip visumos (kartu su visomis įrengtomis ar sumontuotomis konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir pan.) nebegalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, tai toks objektas laikytinas statiniu ir jam taikomi statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai yra, nustatoma statinio kategorija, rengiamas projektas, gaunamas statybos leidimas (kai jis privalomas), laikomasi norminių atstumų ir pan.
Laikinasis statinys
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinasis statinys - statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.
Laikinąjį statinį nuo nelaikinojo skiria tik laikinajam statiniui nustatytas naudojimo terminas, kuriam suėjus toks statinys turi būti nugriautas, tačiau laikinųjų statinių statybai taikomi tokie patys reikalavimai dėl projekto ir statybos leidimo privalomumo, atstumų iki sklypo ribų ir pan. kaip ir nelaikinųjų. Laikinojo statinio naudojimo terminą nustato jo statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija.
Apibendrinimas
Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant, ar objektas laikytinas statiniu, turi būti vertinama, ar jis atitinka visus tris statinio požymius: yra nekilnojamasis daiktas; turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos ar jų dalis sumontuotos statybos vietoje; jos sumontuotos atliekant statybos darbus.
Svarbu žinoti:
- Kilnojamasis daiktas - modulinis namas nelaikomas statiniu ir jam netaikomi statiniams nustatyti reikalavimai, tačiau visada privaloma laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, jei jos nustatytos teisės aktuose ir saugomų teritorijų ar kultūros paveldo apsaugos ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų.
- Modulinis namas, kuris statybos vietoje, atliekant statybos darbus yra pertvarkytas į laikančiąsias konstrukcijas turintį nekilnojamąjį daiktą, kurio kaip visumos nebegalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, laikomas statiniu ir jam taikomi visi statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Nekilnojamojo turto vertinimas
Nekilnojamajam turtui taikoma specialaus vertinimo procedūra. Nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas rinkos vertės pagrindu siekiant sužinoti rinkos kainą, už kurią nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną.
Taip pat jis gali būti vertinamas remiantis žinybiniais instituciniais (ne rinkos) metodais, pavyzdžiui, vertė nustatinėjama atliekant buhalterinę apskaitą, kadastrinį vertinimą, deklaruojant ar apmokestinant turtą ir kita.
Nekilnojamojo turto vertė nustatoma taikant šiuos metodus:
- Lyginamosios (pardavimo kainos analogų)
- Atkuriamosios (išlaidų, būtinų atkurti nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimas)
- Naudojimo pajamų (vertė nustatoma kapitalizuojant iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas)
- Ypatingosios (taikomas unikalioms meno ar istorijos vertybėms) vertės metodą.
Nekilnojamasis turtas dažniausiai vertinamas, kai jis parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas, apdraudžiamas, apmokestinamas, įkeičiamas, išnuomojamas, pripažįstamas bešeimininkiu ir kita.
Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas remiantis sutartimis ar įmonės (įstaigos, organizacijos), kurios vidaus reikmėms ir tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turto vertinimas, pavedimu.
Turto vertinimo subjektai
Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2012) turto vertinimo subjektais laikomi užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos.
Užsakovai gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, norintys žinoti nekilnojamojo turto vertę.
Nekilnojamojo turto vertintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą (kvalifikacijos atestatą) ir besiverčiantis nekilnojamojo turto vertinimo veikla.
Nekilnojamąjį turtą vertinanti įmonė, išskyrus vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotą instituciją, privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.
Nekilnojamojo turto vertintojų ir nekilnojamąjį turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas.
Nekilnojamasis turtas vertinamas remiantis vyriausybės 2012 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir 2005 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (nauja redakcija 2011).
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą (1996, nauja redakcija 2001) nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras, pavaldus Teisingumo ministerijai.
Registrų centras registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamojo turto, nuosavybės ir ktitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, taip pat įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis, organizuoja ir atlieka statinių kadastrinius matavimus, formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką, atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą, registruoja juridinius asmenis, teikia duomenis apie juos valstybės institucijoms ir kitiems vartotojams, atlieka įvairius topografinius darbus ir geodezines kontrolines nuotraukas, registruoja gyvenamąsias vietoves ir gatves, tvarko žemės ir miško naudojimo registrą, rengia dokumentus, teikia konsultacijas nekilnojamojo turto klausimais ir kita.
Nekilnojamojo turto apmokestinimas Lietuvoje
Lietuvoje nekilnojamasis turtas apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris yra reglamentuotas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (2005).
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto apmokestinimą, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.
Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).
Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
Pajamų mokesčio lengvatos
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas buvo įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Pajamų mokesčio taip pat nereikia mokėti, jeigu:
- Parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.
- Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.
Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimas
Nekilnojamojo turto apmokestinamosios pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.).
Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU; 2022 m. - 180 492 Eur) sumos.
Turto įsigijimo kaina - tai pinigų suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo arba kapitalinio remonto išlaidos.
Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos.
Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas arba buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos, pagrįstos tas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, priskiriamos turto įsigijimo kainai.
Jeigu parduodamas ne individualios veiklos turtas (ar jo dalis) kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui ir jo įsigijimo kaina buvo atskaitoma iš individualios veiklos pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias tokio turto pardavimo pajamas, šio turto įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta turto įsigijimo kainos dalimi. Ši taisyklė taikoma ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymui.
Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis 2022 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu.
Pavyzdžiai
1 pavyzdys
2015 m. gyventojas įsigijo žemės sklypą. 2022 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.
2 pavyzdys
Gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2022 m. pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina - 120000 Eur.
3 pavyzdys
Tarkime, kad gyventojas individualiai veiklai priskyrė ir joje naudojo 90 proc. jam priklausančių ne gyvenamosios paskirties patalpų, kurias jis įsigijo už 150 000 Eur, t. y. šių patalpų nusidėvėjimą skaičiavo nuo 135 000 Eur sumos (150 000 x 0,9). Per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį (2 m.) buvo apskaičiuota 27 000 Eur šių patalpų nusidėvėjimo suma ir priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Gyventojas parduoda šias patalpas už 140 000 Eur jų neišlaikęs nuosavybėje 10 metų.
Gyventojo apmokestinamosios nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pardavimo pajamos sudaro 17 000 Eur (140 000 - (150 000 - 27 000)). Skirtumas tarp pardavimo ir apskaičiuotos įsigijimo kainos apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.
4 pavyzdys
Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad individualioje veikloje (100 proc.) buvo naudojamas veiklą vykdančiam gyventojui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ne gyvenamosios paskirties pastatas, kurio įsigijimo kaina 180 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį (3 m.) nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas nuo visos turto įsigijimo kainos (180 000 Eur). Kadangi buvo duotas gyventojo sutuoktinės sutikimas šį pastatą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Atitinkamai priskaičiuota 54 000 Eur nusidėvėjimo suma buvo priskirta gyventojo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Pastatas parduodamas už 160 000 Eur neišlaikius nuosavybėje 10 metų. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėta 1 500 Eur suma.
Visos, pardavus pastatą, gautos pajamos yra priskiriamos šį turtą individualioje veikloje naudojusio sutuoktinio pajamoms. Gyventojas pastatą pardavė vykdydamas veiklą, tačiau šios pajamos priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo apmokestinamosioms nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pajamoms. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, tokio daikto įsigijimo kainą sumažinus iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio daikto įsigijimo kainos dalimi, t. y. 160 000 - (180 000 - 54 000 + 1 500). 32 500 Eur apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.
Deklaravimas
Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2022 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2023 m. gegužės 2 d., pateikdamas pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą.
Daiktinės teisės samprata
tags: #nekilnojamuju #pagal #prigimti #daiktu #pardavimo #ir