Lietuva, kaip ir bet kuri kita valstybė, susiduria su įvairiais nusikaltimais, įskaitant ir tuos, kurie susiję su nekilnojamuoju turtu. Šiame straipsnyje nagrinėjama sudėtinga situacija, susijusi su profesionaliais nekilnojamojo turto prievartautojais, remiantis interviu su Raimondu Baranausku, buvusiu bankininku, susijusiu su banko „Snoras“ istorija.
Interviu atskleidžia įvairius niuansus, pradedant nuo banko žlugimo aplinkybių iki dabartinių teisinių ginčų ir ekonominės situacijos.
R. Baranausko dabartinė situacija
Raimondas Baranauskas teigia, kad šiuo metu dirba finansinių konsultacijų srityje ir turi sutarčių dėl keleto projektų vystymo. Jis gali laisvai judėti Rusijos Federacijos ribose ir tvarkyti reikalus. R. Baranauskas pabrėžia, kad pasaulinė COVID-19 pandemija stipriai pakoregavo verslą, tačiau kartu išmokė dirbti nuotoliniu būdu. Maskvoje valdžia neblogai tvarkosi su pandemija, o ekonomikos vystymosi sumažėjimas nėra toks žymus.
R. Baranauskas neigia bet kokį rusų FSB agentų spaudimą ir teigia, kad jį puola ne rusai, o lietuviai. Jis mini tokias pavardes kaip Fryklis, Kuperis, Polikarpovna, teigdamas, kad tai yra Sorošo pasirinkti žmonės. R. Baranauskas teigia, kad jei turėtų pakankamai pinigų, perpirktų sorososus ir sukištų tikrus vagis už grotų.
Globalistams vietiniai šeimininkai nereikalingi. Jeigu bandai dirbti sau ar savo žmonėms, esi „diktatorius", kurį būtina nedelsiant sunaikinti. O jeigu su JAIS daliniesi, maždaug po lygiai, t.y. - viskas jiems, o sau - kas lieka, įskaitant „otkatus", dar galima išgyventi. Taip mes praradome pelningą Ignalinos atominę, „Mažeikių naftos" gamyklą, jūrų ir oro laivynus, nacionalinius bankus, žiniasklaidą... Ir kas manęs tik nebandė „praryti" - vokiečiai, suomiai, danai, švedai... Dosniausi buvo rusai - už 49 procentus „Respublikos" kompanijos (be turto!) man pasiūlė 200 milijonų litų.
Eilinį kartą buvau norvegų apipiltas purvu nuo galvos iki kojų, o sorososas Dainius Radzevičius, žurnalistų vadas, ilgai tuo mėgavosi, kol pagaliau nebuvo nuteistas pirmos pakopos teismo už šmeižtą. Mat pralaimėję Lietuvos rinką, norvegai paviešino „Wikileaks" medžiagą, kurioje buvo paskelbta JAV ambasados slapta pažyma į Vašingtoną, kur melagingai teigiama, kad „Respublika" reketavo „Phizer" farmacininkus ir „Mersedeso" atstovus Lietuvoje, nors viskas buvo priešingai: aš atsisakiau jų reklaminių pinigų, kuriais jie bandė užkimšti žurnalistams burnas, ir tai nesunku įrodyti, nes apie tai paskelbiau pirmame laikraščio puslapyje.
Su norvegais mūšį laimėjau ir, po mano advokato įsikišimo, jie buvo priversti per savo laikraštį manęs atsiprašyti. O kai norėjau į teismą paduoti JAV ambasadą, mano advokatui nurodė kreiptis kažkur į Nevados valstiją, kurioje esą JAV ambasada priregistruota... Kaip matai, Raimi, Vakarų kultūros nešėjų metodai yra labai bjaurūs ir žiaurūs.
„Snoro" banko nacionalizavimas ir teisiniai ginčai
R. Baranauskas teigia, kad šiuo metu daug dirba teisiniais klausimais su Investuotojų teisių apsaugos užsienio valstybėse fondu, kuris inicijavo arbitražą prieš Lietuvos Respubliką dėl neteisėto investicijų į „Snoro" banką nusavinimo. Jis teigia, kad duoda liudininko parodymus ir pagrindžia juos turimais dokumentais. R. Baranauskas pabrėžia, kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija, kuriai asmeniškai vadovavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas.
Prisiminkime AB banko „Snoras" nacionalizavimo, tiksliau, „užgrobimo", įvykių seką. Nenustatytam asmeniui nutekinus slaptą informaciją, 2011 m. lapkričio 15 d. laikraštyje „Lietuvos rytas" pasirodo straipsnis „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus" apie valstybės ketinimus išspręsti savo finansines problemas privačių bankų nacionalizavimo sąskaita. Jau kitą dieną (2011 m. lapkričio 16 d.) netikėtas išorinio „Snoro" valdymo įvedimas ir po dviejų valandų Vyriausybės priimtas sprendimas dėl banko nacionalizavimo. 2011 m. lapkričio 17 d. Išryškėja faktiškai tokia situacija: Už visų žaibiškų žingsnių, kuriuos vykdė Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Lietuvos Respublikos prezidentė nacionalizuodami „Snoro" banką, slypi gerai suplanuota sudėtinga operacija.
Turbūt mažai kas galėtų patikėti, kad šioje ekstremalioje ir stresinėje situacijoje Lietuvos bankas ir Vyriausybė sugebėjo veikti taip užtikrintai. O ir Vyriausybė fiziškai negalėjo paruošti Lietuvos bankininkystės įstatymų pataisų per vieną naktį. Nepaisant to, įvyko būtent taip. Lapkričio 15 dieną, visų įvykių išvakarėse, į Lietuvą jau atvyko 25 britų „konsultantų" komanda su Saimonu Frikliu priešakyje....
R. Baranauskas turėtų atsiprašyti visų, kurie patikėjo jam savo pinigus. Jei prarado banką su jų pinigais, vadinasi, buvo per silpnas ir nederėjo imtis tokios atsakingos veiklos, svetimus pinigus saugoti.
Taip, tada, dar lapkričio 14 d., išvykau į Kijevą darbo reikalais, tarnybinėn komandiruotėn. Banko pirmasis viceprezidentas irgi tuo metu buvo komandiruotėje Honkonge. Galvoju, kad, atakuoti ir užgrobti banką, specialiai buvo pasirinktas laikas, kai nebuvo banko vadovų. Niekas jau šiandien negali paneigti (tik prokurorai ir kitokie tyrėjai to kažkodėl nemato!), kad prieš „Snoro" banką buvo įvykdyta iš anksto suplanuota operacija ir kad šiai „Snoro" sunaikinimo operacijai asmeniškai vadovavo pats Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankų nacionalizavimas: chronologija
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 2011 m. lapkričio 15 d. | Laikraštyje „Lietuvos rytas" pasirodo straipsnis apie valstybės ketinimus nacionalizuoti privačius bankus. |
| 2011 m. lapkričio 16 d. | Netikėtas išorinio „Snoro" valdymo įvedimas ir Vyriausybės sprendimas dėl banko nacionalizavimo. |
| 2011 m. lapkričio 17 d. | Paaiškėja, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė veikė užtikrintai, vykdydami sudėtingą operaciją. |
Esmė ta, Raimi, kad visi masonai yra tarpusavyje susiję. Ne tik per Sorosą, kuris yra tik galingas įrankis jų rankose, bet ir per įvairius fondus, kurie 90 procentų pasaulio pinigų suka. SEB bankas kam priklauso? Įtakingai Valenbergų šeimai! O kokiam klubui priklauso ta šeima? Man tau pasakyti, ar nori, kad tik mane vieną užmuštų?.. Užtai gi. Dabar supranti kokiai galingai jėgai jūs su savo „Snoru" monopolizuoti Lietuvos rinką sutrukdėte? Juk jie per jus irgi buvo priversti indėlininkams ilgą laiką palūkanas mokėti, o kur tu matei tokį „švedą", kad ne tu jam, o jis tau sutiktų palūkanas mokėti, ar sutinki Raimi?..
Londone bankrutavo du bankai; suimtas rusų verslininkas O kodėl man pasiūlei imti interviu, net nepasiteiravęs, ar moku? - Nesunku, bet nežinau, ar tu žinosi atsakymą. Bijau, kad neapsijuoktum. Lietuvoje jau seniai tapo norma visus klausimus iš anksto raštu suderinti, kitaip spaudos atstovai neprileidžia nei prie savivaldybės reikalų, nei prie Vyriausybės, nei prie ministrų.
Nuo to laiko, kai palikai Lietuvą, čia daug kas pasikeitė. Spaudos įstatymas praktikoje nebegalioja. Valdininkai kategoriškai atsisako tiesiogiai bendrauti su žurnalistas, jeigu jie bando aiškintis aferas, per nustatytą terminą net nesiteikia atsiųsti oficialių atsakymų, o jei kuris narsuolis korespondentas bando prie informacijos šaltinio brautis per jėgą, tokį valdžia perduoda savo parankiniams - Žurnalistų etikos inspektorei arba komisijai, kuri dažniausiai palaiko ne žurnalistus, kurių redakcijas paskelbia „neetiškomis" ir apkrauna milžiniškomis baudomis. Dėl to kai kas net bankrutuoja.
Priminsiu, kad „Respublikai" paskelbus, kokie kosminiai yra „Snoro" administratorių atlyginimai, mano įkurtas ir pagimdytas dienraštis virto... savaitraščiu.
Kriminaliniai tyrimai ir grėsmės
Straipsnyje taip pat minimi kriminaliniai tyrimai, susiję su neteisėtu informacijos rinkimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir pasikėsinimais nužudyti. Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti 6-iems Lietuvos bei Latvijos piliečiams. Jie kaltinami neteisėtu informacijos rinkimu, disponavimu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir suklastotais asmens dokumentais, pasikėsinimu visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės turtą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vieno kaltinamųjų E. M. nurodymu Latvijos pilietis R. R. galimai vykdė neteisėtą užsakovą dominančių asmenų bei jų šeimų sekimą. Nieko neįtariantys žmonės buvo slapta filmuojami, aiškinamasi jų dienotvarkė, judėjimo maršrutai. Kai kuriuos iš sektų asmenų buvo suplanuota nužudyti, sunkiai sužaloti ar sunaikinti jų turtą. 2017 metų lapkričio mėnesį buvo pasikėsinta visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės turtą - brangiakailių žvėrelių fermą, įsikūrusią Šiaulių rajone. Ji buvo padegta, tačiau gaisrą laiku pastebėjus ir užgesinus, daugiau nei 260 tūkst.
Šį ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nominuotas konkurse „Metų seklys“, atliko jungtinės kriminalistų pajėgos - Klaipėdos ir Šiaulių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Jungtiniai tyrėjų grupei vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Prokuroro A. Urbelio teigimu, tyrėjai atliko sudėtingą darbą tirdami kruopščiai parengtas ir kryptingai vykdytas nusikalstamas veikas. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą Lietuvos pareigūnams teko aktyviai bendradarbiauti su Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Baltarusijos teisėsaugininkais.
Pavyzdys iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį trims Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameros draugą reketavusiems asmenims. Visi trys, teismo nutartimi, ilgiems metams sugrąžinti į kalėjimą. Šiaulių apygardos teismo sprendimu, nusikaltimas, kurį įvykdė už anksčiau įvykdytus nusikaltimus Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalėjusi trijulė, pripažintas įvykdytu bendrininkų grupėje. Visi trys teisiamieji pripažinti kaltais.
Teismas 22 metų Airidą Antanaitį, subendrinus bausmę su neatlikta bausme už anksčiau įvykdytą nusikaltimą, nuteistas kalėti septynerius metus ir du mėnesius. Šiuo metu už užstatą laisvas A. Antanaitis, teismo sprendimu, bus suimtas įsigaliojus nuosprendžiui. 30-metis klaipėdiškis Darius Milkintas, bausmę, ją subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo anksčiau skirta, nuteistas kalėti šešerius metus ir dešimt mėnesių. Griežčiausią Šiaulių apygardos teismo sprendimą išgirdo 29-erių šiaulietis Žilvinas Marčiulionis. Teisėjų kolegija, bausmę už turto prievartavimą bendrininkų grupėje, subendrino su bausme už anksčiau įvykdytą žmogžudystę ir skyrė kaltinamajam kalėti septyniolika metų.
Visi trys nuteistieji solidariai turės atlyginti nukentėjusiajam žalą - 472,5 lito turtinę ir dešimt tūkstančių litų neturtinę.
Teisminėje medžiagoje nurodyta, kad 2004 metų rugsėjo mėnesį vienoje kameroje Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalėję A. Antanaitis, D. Milkintas ir Ž. Marčiulionis ėmę reketuoti kameros draugą. Trijulė reikalavusi, kad vyras, jei jis nori pasilikti su jais vienoje kameroje, privalo susimokėti penkis tūkstančius litų. Jei kalinamasis atsisakytų sumokėti duoklę vyrai grasino su juo susidoroti, be to, jis esą būtų išprievartautas oraliniu būdu, išmestas iš kameros į „gaidyną“, tai yra į kalinimo įstaigoje esančią žemiausią kalinių kastą, kur būtų seksualiai žeminamas.
Reketuojamasis pinigus sumokėjo.
Teisminėje medžiagoje nurodyta, kad piniginę duoklę kartu kalintiems suimtiesiems sumokėjęs vyras buvo reketuojamas ir toliau - iš jo reikalauta pinigų įvairiomis sumomis, drabužių. Iš kardomojo trijulė nuolatos tyčiojosi, grasino, vertė patarnauti kitiems kaliniams, girdė įvairias nenustatytos kilmės tabletes, nurodydami kad tai yra narkotinės medžiagos. Vyras buvo nuolatos mušamas.
2004 metų spalio mėnesį trijulė ėmė reikalauti tą patį kardomąjį padaryti jiems šventę jo įkėlimo į kamerą proga - pervesti į banko atsiskaitomąją sąskaitą 250 litų. Jei pinigų nesumokės, nurodę turto prievartautojai, vyras bus stipriai sumuštas. Pinigus kameros draugų reketuotas vyras sumokėjo.
Tą patį spalio mėnesį turto prievartautojai ėmė reketuoti kitą nukentėjusįjį. Visi trys kaliniai pareikalavo jį iš kur nors gauti magnetolą. Vyras buvo nuolatos mušamas, terorizuojamas, jam buvo be paliovos grasinama. Prievartaujamo vyro giminaičiai reikalaujamą magnetolą nupirko ir atnešė į izoliatorių.
Tuo pačiu metu, 2004-ųjų spalį, A. Antanaitis, D. Milkintas ir Ž. Marčiulionis terorizavo ir dar vieną suimtąjį. Vyras būdavo mušamas, jam grasinama.
Kalinys kalėjime. Šaltinis: savivalda.lt
Mokslo ir studijų vaidmuo
Straipsnyje taip pat užsimenama apie mokslo ir studijų vaidmenį kuriant ir stiprinant lietuvių tautos nepriklausomą valstybingumą. Dr. Algimantas Liekis teigia, kad ypač didelis pavojus iškyla technikos studijų ir mokslo institucijoms, kad jose bus rengiami tik tarptautinių monopolijų kompiuteriams „priedai“ - abejingi savo Tautai ir Valstybei, jos kalbai ir kultūrai specialistai.
Lietuvių Tauta, nepriklausoma Lietuva, Tiesa, Teisingumas - tai tie matai, kuriais turėtų būti įvertinamos tiek praeities, tiek dabarties ir Lietuvos studijų, mokslo institucijos.
Apsauga nuo sukčių. Šaltinis: zinoti.lt
tags: #nekilnojimo #turto #prievartautojai