Nostalgija sovietų laikams apima žmones, ypač gimusius praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečiais, kurie dažnai įsivaizduoja, kad tuomet būstai su dabartiniais patogumais, už kuriuos reikia sunkiai dirbti ir imti paskolas visam gyvenimui, buvo dalijami vos ne visiems ir už dyką. Tačiau ar tikrai taip buvo?
Sovietų Sąjungos atveju už „nemokamus“ butus, išsilavinimą ir sveikatos apsaugą mokėjo darbininkai ir kolūkių valstiečiai. Pažvelkime atidžiau į šį klausimą.
Sovietinės architektūros pavyzdys Vilniuje
Kaip veikė sistema?
Iš to, kas likdavo, sovietinė komunistinė valstybė ir suteikdavo „nemokamus“ butus, „nemokamą“ mediciną ir „nemokamą“ išsilavinimą. Tačiau yra keletas esminių dalykų, kuriuos reikia žinoti:
- Darbas už grašius: Darbuotojams už jų darbą buvo mokami grašiai, nuo kurių dar buvo atskaičiuojami mokesčiai.
- Nuosavybės nebuvimas: Valstybė tik leisdavo gyventi bute, apie jokią asmeninę nuosavybę kalbos nebuvo.
- Eilės: Norint gauti butą, tekdavo laukti eilėse 10-15 ar net 20 metų.
Kas gaudavo "nemokamus" butus?
„Kam dalindavo „nemokamus butus“? Tiems, kas nugarą laužė, kaip devintame pragaro rate, sunkiame, mažai apmokamame, nepopuliariame darbe, ir stovėdavo eilėse butui gauti - po 10-15 metų, - „kr.ru“ rašo Germanas Piatovas. - O ar buvo tokių, kurie gaudavo be eilės? Taip, tai partinė ir sovietinė nomenklatūra - šiandieninių aukštas pareigas užimančių valdininkų ir deputatų analogas“.
Būsto gavimo sąlygos
Tačiau į eilę butui gauti patekdavo ne visi, o tik tie, kurie įrodydavo, kad turi į tai teisę: žmogus turėjo būti registruotas gyvenvietėje ir jis turėjo gyventi būste su mažiau nei 3-9 kv. m. (įvairiuose Sovietų Sąjungos regionuose ir skirtingai laikotarpiais buvo skirtingai skaičiuojama) vienam žmogui gyvenamuoju plotu. Tai yra, jeigu viename 25 kv. m. kambarėlyje gyveno 4 asmenų šeima - jie į eilę ir nepatekdavo. Nebent pasinaudodavo „blatu“, tačiau tai yra jau kita istorija.
Jeigu patekdavote į eilę būstui gauti, bet belaukiant kažkas iš šeimos narių numirdavo ir jūsų „naudingas buto plotas vienam žmogui“ automatiškai išaugdavo, iš sąrašų jus galėjo lengvai išbraukti.
Eilės SSRS buvo kasdienybė
Korupcija ir kyšininkavimas
Maža to, ypač paskutinį Sovietų Sąjungos gyvavimo dešimtmetį, klestėjo korupcija ir partinių šulų savivalė. Butai eilėse dažnai būdavo dalijami už kyšius, taip apeinant sąžiningai eilėse stovinčiuosius.
Patiems partijos nomenklatūrininkams, žymesniems mokslininkams (ypač tiems, kurie dirbo karybos sferoje), kai kuriems menininkams, būdavo statomi namai su daugiau patogumų.
Standartizacija ir vienodumas
Apsisprendimo teisė dėl būsto ir jo interjero, kuri šiandien mums atrodo labiau duotybė nei dovana, Lietuvoje sovietinės okupacijos metais neegzistavo. Kaip vandens lašai panašūs namai, kuriuose vienodai išplanuoti butai, apstatyti identiškais baldais. Tavo butas - kaimyno buto kopija. O kaimyno butas beveik toks pats kaip Antano, kuris gyvena kitame rajono gale.
Vienas ryškiausių lūžių ne tik sovietinėje architektūroje, bet ir interjere įvyko po 1955 metais priimto SSKP CK ir SSRS MT nutarimo „Dėl projektavimo ir statybos nesaikingumų pašalinimo“. Jame buvo nurodoma, kad labiausiai nesaikingumus skatina individualūs pastatų projektai.
20 PATARIMŲ, NUOMOJANTIS BUTĄ / E-interjeras.lt - Evelina
Ar maistas buvo geresnis?
Iki šių dienų labai gajus mitas, kad sovietmečiu maistas buvo maistas, o ne kažkoks marmalas su E, kaip dabar. Pirmiausia - tuo metu nebuvo reikalavimo ženklinti pakuočių, nurodant tikslią sudėtį ir maistinę vertę. Be to, sovietmečiu laukai buvo tręšiami sveikatai itin pavojingais pesticidais, kurių kiekis maiste dabar yra griežtai ribojamas.
Pateikiame lentelę su kai kurių prekių kainų palyginimu:
| Prekė | 1985 m. (Vid. alga 160 rublių) | 2020 m. (Vid. alga 967 eur "į rankas") |
|---|---|---|
| Duona (kepalas) | 24 kp (1,45 eur) | 1.13 eur |
| Sviestas (1 kg) | 3,60 rub (21,75 eur) | 9,54 eur |
| Pienas (1 l) | 12 kp (0,72 eur) | 0,64 eur |
| Daktariška dešra (1 kg) | 2,20 rub (13,2 eur) | 1,38 eur |
| Bananai (1 kg) | 4 rub (24,17 eur) | 1,19 eur |
Dabar sunkiai galėtume įsivaizduoti, kad parduotuvėje nebūtų galima rasti bananų, apelsinų, citrinų, tirpios kavos, žirnelių, majonezo ar pipirų, o sovietmečiu dėl šių (ir daugelio kitų) dalykų buvo stovima eilėse net po kelias valandas.