SGD terminalas "Independence" ne kartą viešai buvo vadinamas Lietuvos energetinės nepriklausomybės simboliu, dideliu bei reikšmingu modernios ir laisvos valstybės pasiekimu. Tačiau ar tokia nauda iš tiesų atperka kainą, kurią jau dešimtmetį mokama už terminalą ir kaip matome iš dabar paskelbtų įsipareigojimų, dar ilgai mokėsime ir toliau? Juk jau ne vienerius metus kalbama apie tai, kad "Independence" sandoris Lietuvai galėjo kainuoti žymiai pigiau, tačiau dėl neaiškių priežasčių buvo nueita brangiausiu keliu.
Šiame straipsnyje panagrinėsime SGD terminalo "Independence" kainą, naudą ir kontroversijas Lietuvoje. Aptarsime terminalo įsigijimo istoriją, finansinius aspektus ir poveikį energetinei nepriklausomybei.
Kas yra SGD terminalas "Independence"?
Tai specialus laivas su įrengtomis suskystintųjų gamtinių dujų talpyklomis ir dujinimo įrenginiu. Laivas-saugykla skirtas jūrų uoste priimti SGD iš jūrų laivų transporterių.
Šis plačiai aptarinėtas, lauktas ir kritikuotas SGD laivas prisišvartavo Klaipėdos uoste, prie Kiaulės Nugaros saloje įrengtų krantinių 2014 m. spalio 27 d. Jo pasitikti atvyko keli šimtai žmonių, dalis jų nešini Lietuvos vėliavomis, tautine simbolika.
Anksčiau teigta, kad Lietuvos SGD terminalas yra vienas iš efektyviausiai veikiančių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Vertinama, kad terminalo buvimas sukūrė didžiulę pridėtinę vertę tiek Lietuvos ekonomikai, tiek šalies verslams ir paprastiems dujų vartotojams. Be to, dabartiniame geopolitiniame kontekste, išskiriama ir laivo-saugyklos nauda atsisakant rusiškų dujų.
"Independence" įsigijimo kaina ir sąlygos
Šių metų pabaigoje suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugykla "Independence" taps Lietuvos nuosavybe. Teigiama, kad šio terminalo šaliai reikės bent iki 2040 m., o jo įsigijimas kainuos apie 140 mln. eurų, kuriuos sumokėti galima iki 2044 m. Teigiama, kad laivas bus perkamas su paskola iš Šiaurės investicijų banko.
Pasibaigus terminalo nuomos sutarčiai ir nusprendus jį įsigyti, buvo kalbama, kad saugyklos veiklos kaštai nemažės dėl "objektyvių" priežasčių - tris kartus didėjančių aplinkos taršos leidimų kainų, svyruojančių valiutų kursų ir dėl karo Ukrainoje išaugusių draudimo sąnaudų.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino, kad SGD išdujinimo tarifas, arba kintamoji išdujinimo kainos dalis, 2025 metams didės nuo 1,83 iki 1,84 eurų už megavatvalandę (MWh) be PVM. Pastovioji dalis, įskaičiuota į saugumo papildomą dedamąją prie perdavimo kainos, nuo 2024 metų sausio siekia 0 eurų už MWh. VERT 2025 metams taip pat nustatė 0,6 proc. nei šiemet didesnę "KN Energies" išdujinimo veiklos pajamų viršutinę ribą - ji sieks 59,6 mln., kai praėjusiais metais sudarė 59,2 mln. eurų.
SGD Terminalo "Independence" techniniai duomenys
Skaičiuojama, kad maksimalus SGD terminalo nominalus pajėgumas yra 33 teravatvalandės (TWh) per metus, palyginimui, „Amber Grid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 14,9 teravatvalandžių (TWh) dujų.
Nuo terminalo veiklos pradžios Klaipėdos uoste apsilankė 79 skirtingi SGD gabenantys laivai-dujovežiai. Daugiausiai dujų atgabenta iš Norvegijos ir JAV. Dujos atkeliavo ir iš egzotiškų Afrikos šalių: Trinidado ir Tobago, Nigerijos, Egipto, Pusiaujo Gvinėjos, Alžyro.
Terminalu naudojasi penkios valstybės - Lietuva, o taip pat ir kitos Baltijos jūros regiono šalys - Lenkija, Latvija, Norvegija ir Estija. Daugiau nei pusę pajamų SGD terminalas surenka iš užsienio klientų.
Finansinė nauda ir išlaidos
Kartu, "Independence" nauda Lietuvos ekonomikai ir dujų vartotojams esą siekia apie 160 mln. eurų per metus. Tačiau daugelis kritikų pastebi, kad nors SGD terminalo Lietuvai tikrai reikėjo, jį gaunant padarėme visus klaidingus ėjimus. Juk laivą nuomojome, o ne pirkome, tad milžiniškus pinigus leidome ištisą dešimtmetį. Be to, galėję sutaupyti ir SGD terminalą įsirengti drauge su kaimynėmis, viską panorome daryti sparčiau ir brangiau vieni.
Galios žaidimas: Lietuvos siekis energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, reporteris
Skaičiuojama, kad po laivo-saugyklos perėmimo, terminalo išlaikymo sąnaudos bus maždaug trečdaliu mažesnės, nei pratęsus nuomą ankstesnės sutarties sąlygomis. Taigi, laivo-saugyklos eksploatacijos kaštus sudarys fiksuota ir kintama dalys.
Maždaug trečdalį sumos, 4,85 mln. eurų per metus, sudarys fiksuotoji dalis: mokestis operatoriui už laivo priežiūrą, įgulos atlygis bei išlaikymo kaštai, neskaitant Lietuvoje taikomų mokesčių. Kintami kaštai, kaip ir iki šiol, priklausys nuo laivo-saugyklos remonto poreikių, išdujinimo apimčių bei su jomis tiesiogiai susijusių apyvartinių taršos leidimų kainos ir kitų dedamųjų.
Lietuvos SGD terminalo "Independence" nuomos kaštai
Jeigu Estija ir Suomija už nuomojamo terminalo nuomą kasmet gali pakloti per 10 mln. eurų, Lietuva už savąjį "Independence" terminalą moka daugiau ne 50 mln.
Palyginimui, šiuo metu Lietuva per metus už nuomą moka 56 mln. eurų per metus, o po 2024-ųjų nuomos kaina siektų 25-35 mln. eurų.
Alternatyvūs sprendimai ir kritika
Tačiau Lietuva galėjo pasukti visai kitu keliu. Juk 2022 m. pasirodė žinia, kad Estija ir Suomija planuoja kartu nuomotis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų terminalą. Šioms šalims terminalo nuoma kainuos 10 mln. eurų per metus, o kitos plaukiojančio terminalo nuomos išlaidos, kaip planuojama, bus pasidalijamos remiantis šalių dujų suvartojimo apimtimis: Suomija per metus suvartoja apie 23 TWh dujų, o Estija - maždaug 5 TWh.
Kodėl panašiai kooperuotis negalėjo ir Lietuva ir Latvija ar net visos trys Baltijos šalys drauge su ta pačia Suomija? Vis tik, Lietuva savąjį SGD terminalą nuomotis nusprendė pati, savo lėšomis, visiškai nesitardama su kaimynais ir neprašydama ES paramos.
Tai mūsų šaliai kainavo ir toliau kainuos itin brangiai.
Tarptautinė konsultacijų bendrovė "Poyry Management Consulting" atliko nepriklausomą kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo. Ekspertų teigimu, išpirkdama terminalą Lietuva įgyja galimybę lanksčiai reaguoti į netikėtai pasikeitusias aplinkybes, pavyzdžiui, gamtinių dujų vartojimo pokyčius. Nuomos sutartis tokio lankstumo nesuteiktų.
Trys alternatyvos dėl "Independence" naudojimo
Užsienio ekspertų parengtoje SGD importo į Lietuvą perspektyvų studijoje nagrinėtos trys alternatyvos, kaip geriausia naudoti Klaipėdos (SGD) terminalo laivą-saugyklą "Independence":
- 2024 metais jį išpirkti
- Nuomoti dar 10 metų
- Nuomoti dar 20 metų
Pernai gruodį tos pačios konsultacijų bendrovės "Poyry Management Consulting" parengta pirminė analizė dėl SGD laivo perspektyvų parodė, jog Lietuvai laivo reikės ir po 2024 metų, kai baigsis jo nuomos sutartis su Norvegijos "Hoegh LNG".
Ž.Vaičiūnas: tai ne tikslas, o priemonė
"Tiek pati studija, tiek ir terminalas nėra tikslai patys savaime - jie yra priemonės siekiant konkurencingos dujų kainos tiek mums, tiek regione", - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot jo, Lietuva iki terminalo atsiradimo už dujas mokėjo aukščiausią kainą už gamtines dujas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Po SGD terminalo atsiradimo kainos konvergavo ir susilygino su rinkos kainomis.
"Šiuo metu turime situaciją, kuomet terminalas atlieką efektyvų kainos spaudimo instrumento vaidmenį. Kasmet turime akivaizdžią naudą apie 140 mln. eurų, kurie duodami mūsų valstybei būtent dėl šio terminalo egzistavimo", - sako ministras. Jis vertina, kad Lietuva kasmet dėl terminalo galėtų gauti 20-60 mln. eurų naudą.
"Terminalas ne tik sukūrė naudas, bet tos naudos bus ir artimiausio bei vidutinio laikotarpio perspektyvoje", - sako Ž.Vaičiūnas. Jis akcentavo, kad ieškoma būdų mažinti terminalo išlaikymo kaštus artimiausiu metu.
Pasak Ž.Vaičiūno, nors gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje mažėjo, tačiau šiuo metu jis stabilizuojasi. Prognozuojama, kad Lietuvai ateityje per metus reikės 20-21 teravatvalandės gamtinių dujų energijos, kiek mažiau, nei šiuo metu esančios 22-23 TWh.
tags: #nuoma #uz #suskystintu #duju #terminala