Kasmet Lietuvoje išsiskiria tūkstančiai porų. Paslaptis tame, kad nei viena iš besiskiriančių porų nenori skirtis, tačiau skiriasi. Nenori skirtis, bet skiriasi. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologines nuoskaudas dėl turto, jų poveikį santykiams ir būdus, kaip jas įveikti.
Nuoskaudos ir Santykiai: Giliau Pažvelgus
Žmonių tarpusavio santykiai yra svarbiausia gyvenimo problema. Jie gali praturtinti mūsų gyvenimą, dovanoti daug laimės ir atvirkščiai - atnešti daug skausmo, nusivylimo, nuoskaudos ar pykčio. Bendravimas tarp dviejų, savo gyvenimus nusprendusių sujungti žmonių nėra vien tik santarve ir harmonija paremti santykiai. Net tarp labai darniai sugyvenančių porų konfliktinės situacijos yra neišvengiamos.
Ir barniai kyla ne vien dėl to, kad santykiai be kivirčių praktiškai neįmanomi. Dar viena problema yra lyčių skirtumai. Taigi, tarpusavio bendravimas šeimoje, tai nesiekimas pakeisti savo partnerio asmenybę, jo savybes ar charakterį. Svarbu neužmiršti, kad vyrai ir moterys skiriasi daugeliu atžvilgiu. Jei tokio supratimo nestigtų daugeliui porų, jų meilė augtų, santykiai tobulėtų ir aistra neblėstų.
Lyčių Skirtumai Santykiuose
John Gray teigia, kad, kai klaidingai yra manoma, kad vyrai ir moterys vienodi, santykius veikia nerealios viltys. Moterys įsivaizduoja, kad vyrai elgsis taip, kaip elgiasi moterys, kai jos ką nors myli. Vyrai tikisi, kad moterys į juos reaguos taip, kaip daro įsimylėjęs vyras. Moterys iš dalies jaučiasi apviltos poros santykių. Vis dėlto reikia pasakyti, kad moterų lūkesčiai dažnai būna labiau išdidinti, nerealūs negu jų partnerių. Vyrai, priešingai, atrodo santuoka patenkinti. Anot porų terapeutų, pasitaiko retas vyras, kuris skųstųsi vedybiniais santykiais. Galbūt todėl, kad po stresų darbe, pavargę nuo profesinių varžybų vyrai trokšta pailsėti namuose su žmona.
Atliktų tyrimų duomenimis (Mičigano universitete) daugumai vyrų labai nesunku įtikti. Metams bėgant jie tampa dar „minkštesni“. Mičigano mokslininkai atskirai apklausė vyrus ir moteris jau nuėjusių vedybinių karų ir susitaikymo kelią, jie turėjo atsakyti, kiek paramos, pagarbos, palaikymo ir pasitikėjimo jie yra gavę ar davę. Vyro pasitenkinimo savo santuoka jausmas nepriklausė nuo to, kaip jis vertino savo santykius su žmona, teigia Mičigano universiteto psichologė L. Acitelli. Moterys pasitenkinimą ir savo asmeninę laimę sieja su santykiais su vyru kaip atramos jutimu. Kitaip tariant, ji laiminga, jei jaučia paremiantį ryšį. Praraja tarp lyčių tokia didelė, kad L. Kaip bebūtų vyrams, išlaikyti artimus ryšius - tai gyvenimo arba mirties klausimas. Tyrimai rodo, kad vedę vyrai yra daug sveikesni ir linksmesni nei negu vieniši vyriškosios vyties atstovai. Vyriausybės demografas Paul C. Be to, pagaliau vyrai vis labiau linksta prie pagarbos santuokos esmei.
Priešingai, moterys turi daugiau ryšių šalia santuokos negu vyrai. Paprastai vyrai linkę santuokoje užimti pasyvią, mažiau agresyvią poziciją negu moterys. Nors mieliau mėgsta, pavyzdžiui, pafantazuoti apie kitas moteris, bet niekada nepalieka savo žmonos. Apskritai yra manoma, kad nuo seno egzistuojantis lyčių priešiškumas iš tikrųjų tėra neteisingas lyčių supratimas.
Turtas ir Nuoskaudos Tradicinėje Šeimoje
Mūsų krašto žmonės per amžius buvo labai taikingi, bet gyvenant šeimoje, nuolat dirbant, vargstant, tekdavo ir susipykti. Žmonės sakydavo, kad susipykimo ar susibarimo yra sunku išvengti. Dažnai kartodavo atitinkamus priežodžius ir patarles: „Bitės gyvena meduje ir tai susipyksta“, arba „Šventieji dangui ir tai susipyksta, o iš vargo žmogaus nėra ko ir norėti“. Žmonės sakydavo: „ be pykčio ir gero darbo nepadirbsi“.
Vyras ir žmona pykdavosi nedažnai ir trumpai. Priežodis sako: „Dieną su pagaliais, naktį po vienais kailiniais“. Susipykdavo dėl įvairių darbų, skirtingų pažiūrų, vaikų auklėjimo. Pyktis reikšdavosi barniais, t.y. priekaištais. Vyras supykęs būdavo kur kas piktesnis už žmoną. Moterys savo pyktį paprastai išreikšdavo tylėdamos. Taip pat greitai vaikščiodamos bei smarkiai trankydamos durimis, trankiai ant stalo dėdamos valgį. Pastebėta, kad moterys su vyrais pykdavosi trumpiau ir beveik visuomet pirmosios prakalbindavo vyrą.
Ilgiau pykdavo tos žmonos, į kurių ūkį vyras būdavo atėjęs užkuriomis, nes ji namuose jausdavosi didesnė turto savininkė negu vyras. Paprastai vyro ir žmonos pyktį nutraukdavo atėję kaimynai; nežinodami, kad jie pykstasi, pradėdavo abu kalbinti, šie pradėdavo kalbėtis ir tarpusavyje. Retai pasitaikydavo, kad vedusieji susipykę išsiskirtų. Jei taip atsitikdavo, išeidama žmona pasikviesdavo gimines ir su jais atsiimdavo savo turtą. Būdavo atvejų, kai išsiskyrusieji susitaikydavo ir vėl gyvendavo drauge. Bet tokia šeima būdavo pajuokiama, netekdavo pagarbos.
Šiuolaikinės Skyrybos: Atsakomybė ir Lūkesčiai
Šiuolaikinėje visuomenėje yra labai paplitusios sutuoktinių skyrybos. Lengviau įsileisti į šią psichologinę analizę galėtų padėti atsakymai į tokius klausimus: kodėl aš susituokiau? Kokią naudą gaunu iš santuokos?
Taigi, V. Atsakomybė visada yra asmeninė. Individualios neurozės neišsprendžiamos, suverčiant jas tam, kuris mylimas, kuris dalijasi su kitu asmeniniu gyvenimu. Nekaltinti kito. Apskritai pamažu pažįstant kitą pastebimi neatitikimai, trūkumai, netobulumai. Palengva tikrovė pakeičia sutuoktinio asmens idealizavimą ir taip atsiranda suvokimas, kad neįmanoma įgyvendinti to, apie ką buvo svajojama, lūkesčiai lieka nepatenkinti, kitas tampa tarsi visai ne tuo asmeniu, viskas griūva.
Aišku, kaltas yra partneris. Niekada netapti auka. Niekada neieškoti tobulumo. Žmogiškoms būtybėms, tobulumas neegzistuoja. Tai utopija, apgaulė. Pavyzdžiui, sutuoktinis negali norėti, kad kitas visada ir visur - darbe, namuose, lovoje, visuomenėje - būtų šaunus. Svarbu kalbėtis. Tyla arba pretenzijos, kad kitas suprastų savo partnerį be žodžių, niekada neišsprendė sutuoktinių problemų. Deja, dažnai kalbama daug, bet mažai pasakoma.
Anot, Valerio Albiseti, nėra galimybės ką nors pakeisti santuokoje, kur sekama paskui mitus. Taigi tikra fantazija yra giliai suprasti kitą, tikra vaizduotė yra ta, kuri diena po dienos kuria santuokinius ryšius, tikra realybė yra prieš jūsų akis. Apie sąmoningumą, apie meilę, apie santuoką nekalbama.
Klaidingi Įsitikinimai Santykiuose
- Noras surasti idealų partnerį. Gyvenimas ne tikrovėje veda į nuolatinius idealizavimus.
- Manymas, kad poros santykiai gali padaryti kitą visaverte asmenybe. Ši iliuzija taip pat remiasi įsitikinimu, kad partneris gali padaryti visaverte asmenybe savo mylimąjį, gali užpildyti tuštumas ar išgyventas neurozes.
- Manymas, kad visada reikia būti kartu. Remiasi nesugebėjimu suprasti fakto, kad niekas pasaulyje negalės visiškai su kitais susilieti.
- Manymas, kad geroje santuokoje negalima būti savimi. Nelemta iliuzija! Geroje santuokoje bendrais tampa didžioji dalis planų ir situacijų, tačiau taip pat turima galimybė realizuoti ir savo asmenybę bei planus.
- Manymas, kad santuokoje reikia keisti savo gyvenimo būdą. Neteisingas požiūris. Sutuoktiniams labai svarbu kalbėtis apie savo poreikius, reikalavimus, lūkesčius.
- Manymas, kad gerą santuoką galima sukurti be pastangų, be supratimo. Santuoka nėra galutinis tikslas, ji yra tik pradžia.
Tipiniai Vyrų Vaidmenys Šeimoje
Praktiškai bet kuris stipriosios lyties atstovas į klausimą: „Kas jums svarbiausia gyvenime?“ atsakys nesusimąstydamas: „Darbas ir šeima!“ Tik neskubėkite daryti skubotų išvadų, kad į pagrindines savo gyvenimo vertybes jie visada taip supratingai žiūri. Atrodytų, vyrų vaidmenys aiškūs - ištikimas sutuoktinis, rūpestingas tėvas, puikus specialistas, patikimas gyvenimo palydovas. Tačiau dažnai jų elgesys slepia daugybę įvairiausių niuansų. Ir ne visada išryškina gerąsias savybes. Atkreipkite dėmesį į tipiškus vyrų vaidmenis šeimoje. Daugelis iš jų jums pasirodys gerai pažįstami.
Tipiški Vyrų Vaidmenys:
- Maitintojas: Rūpinasi materialine šeimos gerove, dirba dieną ir naktį.
- Mamos Sūnelis: Įpratęs, kad gimdytojos žodžiai visada išsipildo, o mama yra Tikros Moters idealas.
- Namų Genijus: Erzinamas kasdienybės banalumo, tiki savo genialumu.
- Skandalistas: Naudojasi savo nebaudžiamumu, ant artimųjų „išsikrauna“ už nepasisekusią karjerą.
- Balastas: Visiškai nemoka bendrauti su žmonėmis, tik naudojasi tuo, ką sukuria kiti, ir griauna ne savo darbo rezultatus.
Skyrybos ir Vaikai
Šiuo metu aptariant visuomenės, o ypač šeimos keitimosi dėsningumus, neišvengiamai pastebima itin aukšta skyrybų tendencija. Nors šeimos skyrybas įprasta laikyti tik suaugusiųjų reikalu, kurio, anot jų, vaikai nesupranta, neabejotinai svarbu atsižvelgti ir į mažiausius šeimos narius, jų pozicijas skyrybų metu. Gyvendami toje pačioje socialinėje erdvėje, o ypatingai šeimoje visuomet esami neatsiejami nuo kitų šeimos narių.
Atsižvelgiant į sutuoktinių skyrybas ir jų poveikį vaikams, jos visad lydimos šeimos narių sutelktumo, emocinės paramos, saugumo, bendrų materialinių pajamų sumažėjimo, kas labai suardo vaiko vidinę pusiausvyrą. Tėvų skyrybos iškelia jautriausias šeimos puses (sutuoktinių klaidos, kaltinimai, nuoskaudos) ir turi ilgalaikes pasėkmes tolesniam visų šeimos narių prisitaikymui. Tuo tarpu vaikas turintis mažiausiai patyrimo, brandos tėvų skyrybas patiria sudėtingiausiai.
Vis dėlto nepaisant galimo ryškaus neigiamo tėvų skyrybų poveikio vaikui, jo tolimesnei adaptacijai, reikšminga atsižvelgti, ką vaikui tenka patirti gyvenant nuolat nesutariančių tėvų šeimoje. Labai dažnai konfliktai šeimoje (neišvengiami skyrybų metu) nurodomi kaip itin vaiko, paauglio prisitaikymą trikdantys veiksniai. Paprastai vaikai ar paaugliai įsiterpę į tėvų konfliktus gali sudaryti sąjungą su vienu iš jų prieš kitą tėvą, gali atstumti abu tėvus (itin žalinga vaikui) arba, kaip dažniausiai pasitaiko, tarpininkauti vyraujant nesantaikai tarp tėvų. Akivaizdu, jog kiekviena iš šių trijų pozicijų jauniausiam šeimos nariui yra per sunki.
Visos vaiko pozicijos tėvams konfliktuojant apima tokius neigiamus vaiko jausmus kaip kaltė, neapykanta, dvejojimas, baimė. Net vaikui nedalyvaujam tėvų konfliktuose ir tėvams stengiantis juos spręsti už “uždarų durų” klaidingai tikima, jog vaikas nežino apie nesutarimus šeimoje.
Tėvams sprendžiant, ar likti gyventi “dėl vaiko”, ar pasirinkti skyrybas, kartais antrasis variantas tampa pozityvesniu. Tačiau rūpinantis vaiku ir siekiant lengvesnių skyrybų pasėkmių jam, po skyrybų, kaip ir gyvenant santuokose tėvams svarbiausia toliau bendradarbiauti auklėjant vaiką. O vaikui priklausomai nuo jo brandumo tėveliai turi paaiškinti, kaip jų šeima gyvens toliau, suteikti galimybę vaikui pasisakyti.
Psichologės Sonatos Vizgaudienės patarimai:
- Santykius aiškintis nedalyvaujant vaikams.
- Nutariant, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas, sprendimas turėtų būti pagrįstas vadovaujantis aiškiu protu, o ne emocijomis.
- Nemanipliuoti vaikų jausmais.
- Teisingiausias sprendimas - vaikas lieka su tuo iš tėvų, su kuriuo pats nori gyventi, su kuriuo jaučia didesnį emocinį ryšį.
Pinigai ir Gausa: Pasąmoninis Finansinis Termostatas
Atsiranda finansinės “lubos” iki kurių kylama dirbant daug ir sunkiai. Dažnai net ir sunkus darbas nepadeda peržengti savo finansinių ribų. Dažnai užstringa finansiniai srautai, nors atrodo elgiamės tinkamai. Sunku pasiekti finansinę gausą. Nuo mūsų santykio su pinigais, priklauso, kaip save vertiname veikloje ar darbe.
Jei pinigai pas Jus neužsibūna - problema ne pajamose. Jūs darote viską, ką reikia. Nuolat tobulėjate, tačiau viduje - jausmas, kad stovite vietoje arba judate per lėtai, lyginant su tuo, kiek energijos atiduodate, lyg atsimuštumėte į nematomas stiklines lubas, kurių niekaip nepavyksta pramušti. Gausa ateina ne tuomet, kai pradedate bėgti greičiau ar dirbti sunkiau.
Jūsų pajamos auga, bet mėnesio gale sąskaitoje - vis tiek apskritas nulis. Kad ir kiek stengtumėtės, niekaip negalite perlipti užburtos sumos (2000€, 3000€ ar 5000€). Jūs giliai viduje tikite, kad „pinigai uždirbami tik sunkiu darbu“. Net jei turite pinigų, Jus nuolat lydi nerimas, kad jie dings. Jaučiatės nepatogiai įvardindami savo paslaugų kainą.
Problema ne Jūsų darbe ir ne ekonomikoje. Dar viena biudžeto programėlė Jūsų neišgelbės. Tikroji priežastis slypi giliau. Tai Jūsų PASĄMONINIS FINANSINIS TERMOSTATAS. Bet jei uždirbate daugiau - Jūsų pasąmonė įjungia „vėsinimą“. Šias programas („Aš neverta“, „Turtingi yra vagys“, „Reikia taupyti juodai dienai“) Jūs perėmėte iš tėvų ar praeities patirčių.
Požymiai, Kad Turite Problemų Su Finansais:
- Jūsų piniginė - tarsi „Kiauras Kibiras“. Nors pajamos auga, pinigai neužsibūna.
- Atsimušėte į „Finansines Lubas“. Kad ir kiek stengtumėtės, Jūsų pajamos įstrigo ties užburta riba.
- Sukatės „Žiurkių Rate“ ir jaučiate perdegimą. Tikite, kad pinigai ateina tik per sunkų darbą.
- Jus kankina „Emocinis Pirkimas“. Stresą ar liūdesį malšinate pirkiniais, kurių Jums nereikia.
- Jaučiatės „Apsišaukėliu“ ir bijote prašyti pinigų. Esate puiki(-us) specialistė(-is), bet dirbate pusvelčiui.
- Kartojate tėvų finansinį likimą. Pagaunate save sakančią(-į): „Mes negalime sau to leisti“.
- Jaučiate nuolatinį nerimą dėl ateities. Net turėdami pinigų negalite atsipalaiduoti.
- Esate finansiškai priklausomi. Neturite „savo“ pinigų ir esate priklausomi nuo partnerio ar tėvų.
- Jūsų verslas - kaip „Amerikietiški kalneliai“. Vieną mėnesį uždirbate daug, kitą - sėdite minuse.
- Jums gaila leisti pinigus SAU. Viską atiduodate vaikams ir namams, o save pastatote į paskutinę vietą.
Jei norite keisti savo finansinę situaciją, pirmiausia reikia keisti savo pasąmonines programas. Jūs uždirbate daugiau ne todėl, kad dirbate 16 val. per parą, aukodami savo sveikatą, o todėl, kad Jūsų vidinė savivertė pagaliau leidžia Jums priimti didelius pinigus be kaltės jausmo. Jūsų balsas nedreba įvardijant kainą. Jūs nebesiteisinate, kodėl Jūsų paslaugos kainuoja tiek, kiek kainuoja. Jūsų sąskaitoje yra solidus „Saugumo Rezervas“, kuris leidžia Jums bet kada išeiti iš nemėgstamo darbo, keisti kryptį ar tiesiog pailsėti.
Svarbu: Ne rinka. Ne krizė. Ne „blogi klientai“.
Šis straipsnis yra skirtas informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikomas profesionalia konsultacija. Jei susiduriate su sunkumais santykiuose ar finansinėmis problemomis, kreipkitės į specialistą.
Nustok save žeminti santykiuose ❤️ ❤️ ❤️
tags: #psichplogija #nuoskaudoms #del #turto