Šilumos paskirstymo metodus reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės.
Dėl dujų kainų krizės augant sąskaitoms už šildymą AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau - VŠT) sulaukia susirūpinusių gyventojų klausimų dėl priskaityto didesnio šilumos kiekio pastato bendroms reikmėms. Klientai skundžiasi ir dėl nešylančių arba pernelyg šylančių radiatorių.
Kaip šilumos energiją vartoti efektyviai ir ką daryti, kad namuose būtų šilta? Atsakymai slypi šilumos punktuose ir neretai klaidinguose gyventojų įsitikinimuose.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalimi, parengė ir patvirtino nutarimus:
- „Dėl Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodo Nr. 1 patvirtinimo“
- „Dėl Šilumos, kai butuose ir (ar) kitose patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodo Nr. 2 patvirtinimo“
- „Dėl Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 patvirtinimo“
- „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“
- „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“
- „Dėl Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 patvirtinimo“
- „Dėl Klaipėdos miesto I. Simonaitytės g. 27 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dvyniai“ vartotojų pasiūlyto šilumos paskirstymo metodo Nr."
Šilumos Paskirstymo Metodai
Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1
Kada taikomas šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 1?
Šildymo sezono metu - pagal vieną atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisą šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui paruošti (pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba normatyvus) ir karšto vandens temperatūrai (cirkuliacijai) palaikyti.
Šilumos, kai butuose / patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, metodas Nr. 2
Kada taikomas šilumos, kai butuose / patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, metodas Nr. 2?
Šilumos pagal buitinių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 3
Kada taikomas šilumos pagal buitinių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr. 3?
Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4
Kada taikomas šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4?
Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5
Kada taikomas šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5?
Buitiniai šilumos apskaitos prietaisai įrengti mažiau kaip 50 proc.
Šilumos paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6
Kada taikomas šilumos paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6?
Veikiantys šilumos dalikliai yra įrengti ant daugiau kaip 50 proc.
Atsisakyta metodo Nr.
Patvirtintas Šilumos Panevėžio miesto atvirojoje karšto vandens tiekimo sistemoje paskirstymo metodo Nr.
Butui ar kitai patalpai, kuriuose esantys karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie pastato karšto vandens tiekimo sistemos, priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu.
Nepaskirstytas karšto vandens kiekis - skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Sąskaitose atsiras papildoma eilutė „Butui priskirtas su nepaskirstytu karštu vandeniu šilumos kiekis“.
Vadovaujantis 2017 birželio 13 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03E-238 pakeistas Šilumos paskirstymo metodų ir jų rengimo bei taikymo taisyklių įsigaliojimo terminas. Nauji šilumos paskirstymo metodai bus pradėti taikyti nuo 2017 m.
Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.
Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parinks šilumos tiekėjas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vartotojams pristato žaismingą, įvairaus amžiaus vartotojams skirtą edukacinį filmuką apie šilumos paskirstymą daugiabučiame name.
Siekiant, kad vartotojams priskiriamas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) kuo labiau atitiktų faktines pastato šilumos sąnaudas cirkuliacijai bei butuose ir (ar) kitose patalpose įrengtų vonių šildytuvų galias, Metoduose reglamentuotos kelios šilumos kiekio cirkuliacijai nustatymo galimybės.
Tuo atveju, kai pastate įrengtas vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas, šildymo sezono metu cirkuliacijai nustatyti vietoje vidutinių energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvų naudojama vidutinė pastato cirkuliacinės sistemos galia, nustatyta nešildymo sezono metu skaičiavimo būdu.
Taip pat pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai gali būti nustatomas eksperimento būdu, atliekant faktinio šilumos kiekio matavimus. Numatyta pastate suvartoto šilumos kiekio cirkuliacijai vartotojams paskirstymo tvarka atsižvelgiant į butuose ar kitose patalpose įrengtų vonių šildytuvų projektines galias ir likusios (be vonių patalpų šildytuvų) cirkuliacinės sistemos dalies vamzdynų plotus.
Siekiant, kad šilumos paskirstymas pagal šilumos daliklių rodmenis taptų skaidresnis, paprastesnis ir suprantamesnis vartotojams, patobulintas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6, atsisakant perteklinių ir praktiškai neįgyvendinamų nuostatų.
Numatyta tolygaus šildymo sąlygą tikrinti vertinant ir koreguojant daliklių sąlyginių vienetų skaičių, tenkančių 1 m2 buto ar kitos patalpos naudingojo ploto ar 1 m3 tūrio.
Rengiant Metodus buvo įvertintos pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Metodai buvo paskelbti nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr. Nr.
Šilumos Kiekio Nustatymas su Nepaskirstytu Karštu Vandeniu
Butui ar kitai patalpai, kuriuose esantys karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie pastato karšto vandens tiekimo sistemos, priskiriamas šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu. Šis šilumos kiekis skaičiuojamas, nepriskiriant jo prie šilumos kiekio šildymui šildymo sezono metu ar prie šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti nešildymo sezono metu.
Skaičiuojamas šilumos kiekis su nepaskirsytu karštu vandeniu t.y.:
1 pavyzdys. - kur 51 kWh/m3 -šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, nustatomos vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika, patvirtinta Komisijos 2010 m liepos 27 d. nutarimu Nr.
2 pavyzdys. - kur 51 kWh/m3 -šilumos sąnaudos geriamojo vandens vienam kubiniam metrui pašildyti, nustatomos vadovaujantis Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekio nustatymo pagal normas, kai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso nėra arba jis sugedęs, metodika, patvirtinta Komisijos 2010 m liepos 27 d. nutarimu Nr. Gaunasi neigiamas rezultatas.
Netolygus Šilumos Paskirstymas ir Jo Priežastys
Vis dar dažnai pasitaikanti problema - netolygus šilumos paskirstymas butuose. Kitaip tariant, vienuose butuose gyventojai dūsta nuo karščio ir priversti net žiemą laikyti atidarytus langus, o kiti to paties namo gyventojai skundžiasi vos šiltais radiatoriais, todėl net ir mokėdami dideles sąskaitas už šildymą yra priversti šalti.
Šioje vietoje vertėtų prisiminti, kad VŠT kaip šilumos tiekėjas visiems namams šilumą tiekia vienodai, tačiau nemaža dalis problemų slypi šilumos punkte, namo vidaus šildymo sistemoje ir jų priežiūroje.
Šąlančių ar perkaitintų butų problemą lemia nesubalansuota daugiabučio namo šildymo sistema. Pasitaiko atvejų, kad sistema išsibalansuoja ir dėl gyventojų savavališkai atliktų remonto darbų. Jeigu viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais ar didesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta projekte, tai tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos.
„Pasenusios, išsibalansavusios sistemos nebegali paskirstyti šilumos srauto taip, kad visi butai būtų šildomi vienodai. Tai stipriai didina šilumos energijos sąnaudas ir mažina šių sistemų teikiamą komfortą. Vos išgirdę apie šias problemas gyventojams primename apie namų administratorių pareigas.
Šiuo atveju namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo nustatyti tinkamą cirkuliacinio siurblio greitį ir šildymo sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio karšto vandens kiekį. Ekspertas primena, kad taupyti padeda ir tinkamai šilumos punkte parinktas ir nustatytas vidaus sistemų darbo grafikas. Jo pagalba galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra. Taip galima sutaupyti iki 10 proc.
Vidaus šildymo sistemų balansavimas ir šilumos punktų tinkamas darbo režimų nustatymas yra vienas iš tų darbų, kuriuos privalo atlikti namo prižiūrėtojas. Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju ar namą administruojančia įmone ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų. Verta prisiminti, kad šilumos punkto tinkamas sureguliavimas turi tiesioginę įtaką efektyviam šilumos vartojimui ir gyvenimo komfortui.
„Išvykdami atostogų ar dėl kitų priežasčių gyventojai radiatorius užsuka arba palieka ant minimalaus režimo ilgesniam laikui. Vis dėlto net ir tokiu atveju bute temperatūra paprastai išlieka artima norminei, t. y. 18-22 °C. Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į nešildomą butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Prisiminkime elementarius fizikos dėsnius - šiluma juda ten, kur šalčiau, todėl butas šildomas šalia esančių kaimynų sąskaita“, - sako VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar minimaliai šildomas butas suvartojo energijos gretimų butų ir patalpų sąskaita.
Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t. y. Pavyzdžiui, kai pagal buto (patalpos) šilumos skaitiklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms sudaro 40 % (taikomas tolygaus šildymo koeficientas - 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti. Šis dydis skaičiuojamas visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui pagal butų šilumos skaitiklių rodmenis padauginant iš tokio buto (patalpos) ploto.
„Girdime ir apie gyventojų nesutarimus dėl radiatorių bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui, laiptinėse. Užsukti radiatorių laiptinėse taip pat nereikėtų, nes šiluma ir taip išeina per lauko duris. Jeigu laiptinėje radiatoriai užsukami, šiluma vėlgi per sienas keliauja į šaltesnes patalpas, todėl gyventojai nesutaupo. Labai džiaugiamės klientų pastangomis taupyti ir šilumą vartoti efektyviai, tačiau rekomenduojame radiatorius reguliuoti taip, kad nuolat būtų palaikoma bent 18 °C temperatūra“, - sako L. Jakubauskas.
Efektyvus Šilumos Vartojimas
Norint efektyviai vartoti šilumą ir užtikrinti komfortą namuose, rekomenduojama laikytis šių patarimų:
- Langų, durų sandarinimas ir profilaktinė patikra. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils.
- Šilumą atspindintys ekranai. Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į lauko sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai - foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1-2 laipsniais. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse.
- Neuždengti radiatorių. Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
- Teisingas patalpų vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10-15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinimo momentu juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą.
