Dažnai pasitaiko situacijų, kai nesutampa sklypo ribos su kaimynais, kyla nesutarimų dėl tvorų statybos ar gyvatvorių sodinimo. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokiose situacijose, kokie teisės aktai reglamentuoja sklypų ribas ir statybas šalia jų.
Sklypo ribų nustatymas ir geodeziniai matavimai
Jeigu kyla abejonių dėl sklypo ribų, pirmiausia reikėtų kreiptis į licencijuotą geodezininką, kad būtų tiksliai nustatytos jūsų sklypo ribos ir jų nesutapimas su faktine tvoros pozicija. Jeigu žemės sklypui atlikti preliminarus matavimai, reikėtų juos patikslinti, nes dažnai būna ploto nesutapimas. Tokiu atveju pirkėjas nusipirks arba mažiau arba daugiau žemės negu bus įrašyta NTR išrašė. Bet daugiau turėtų rūpintis pirkėjas, nes jis rizikuoja gauti mažiau žemės negu perka. Jeigu nebuvo daryti tikslieji kadastriniai žemės matavimai, o yra tik atlikti preliminarūs matavimai, tuomet taip reikia.
Norint atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus yra kviečiami gretimų žemės sklypų savininkai, kad susipažinti su bendra riba ir bendrais riboženkliais. Kviestiniams neatvykus darbai tęsiami, atvykus - pasirašoma paženklinimo akte, bet tikrai NĖRA prievolės darytis kadastrinius matavimus. Kaimynė neteisi, jokių iš jūsų pusės nei sutikimų nei kadastrinių matavimų nereikia.
Jeigu pas jus atlikti kadastriniai matavimai, kaimynas neprivalo jūsų kviesti į ženklinimą, nes jūsų posūkio taškų koordinatės nesikeičia, jis turi prisigretinti prie jūsų patvirtintų ribų. Kodėl pasikeitė, reikia tikrinti vietovėje pagal jūsų žemės sklypo matavimus, gal buvo klaidingai paženklintas sklypas ar pan. Galite pasikviesti matininką ir jis patikrins riboženklių vietą pagal jūsų matavimus.
Jei manote, kad atliekant gatvės kadastrinius matavimus gatvės ribos buvo nepagrįstai išplėstos (jos neatitinka faktinių gatvės ribų) ir tai pažeidžia Jūsų interesus, galite kreiptis į specialistus.
Kaip elgtis su kaimynais kilus nesutarimams?
Na, kiek ziurau cia daugiausia problemu su kaimynais ir giminemis susitarti. Kai kurie savininkai naudoja senus planus, kuriuose neatvaizduoti nauji tinklai, keliukai ar elektros stulpai. Svarbiausia yra rasti taikų ir visoms šalims priimtiną sprendimą, tačiau jei to padaryti nepavyksta, turite aiškiai žinoti savo teises ir galimus teisinius veiksmus.
Su geodezinių matavimų rezultatais kreipkitės į vystytoją. Svarbu informuoti juos apie situaciją ir pareikalauti sprendimo. Jei tvora eina per bendro naudojimo žemę, reikalingas bendruomenės sutikimas dėl galimų pakeitimų.
Tvoros statyba ir gyvatvorės sodinimas
Žemės sklypo savininko noras apsitverti sklypą tvora ir/ar gyvatvore yra visiškai įprastas bei suprantamas. Bet kokie užtvarai nuo išorinio pasaulio padeda užtikrinti privatumą bei sustiprinti saugumą. Tačiau prieš statant užtvarą ar sodinant gyvatvorę ant sklypo ribos ar šalia jos, būtina susipažinti su teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis bei reikalavimais.
Gyvatvorės sodinimo reikalavimai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Tvoros statybos reikalavimai ir kaimynų sutikimas
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Remiantis Reglamento nuostatomis, kaimyninio sklypo savininko sutikimo tvoros statyboms visada reikia tuo atveju, jei tvora statoma jos konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą. Tuo atveju, jei tvora statoma prie sklypo ribos, t. y. tvoros konstrukcijoms sklypo ribos neperžengiant, kaimyninio sklypo savininko sutikimas bus reikalingas tik tam tikrais atvejais.
Kada reikalingas kaimyno sutikimas?
- Pirmasis - kai arčiau kaip 1 metro iki sklypo ribos statoma tvora, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 procentų bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°).
- Antrasis - kai arčiau kaip 1 metro iki sklypo ribos statoma tvora, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Taigi Reglamente, atsižvelgiant į tvoros konstrukcijų padėtį sklypo ribų atžvilgiu, nustatyti du atvejai, kai statant tvorą privaloma gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą - tvoros konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą ir konstrukcijoms sklypo ribos neperžengiant, tačiau pastaruoju atveju būtina atkreipti dėmesį į pačią tvoros konstrukciją, o taip pat įvertinti į gretimą sklypą metamą tvoros šešėlį, kuris priklauso nuo tvoros padėties pasaulio šalių atžvilgiu.
Pažymėtina, kad sutikimas turi būti rašytinis. Statytojas, siekiantis gauti tokį kaimyno sutikimą, privalo šiam atskleisti, kaip bus pastatyta tvora, tačiau kaimynas turi teisę ir nesutikti su tvoros statybomis.
Statybos leidimai ir reikalavimai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiantį dokumento, nėra.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Žemės sklypo paskirties keitimas
Norėčiau pirkti 42a žemės ūkio paskirties sklypą ir versti jį į namų valdą. Kaip sužinoti ar šį žemės plotą nusipirkus bus galima paversti į namų valdą? Ar nėra kokių apribojimų tai daryti? Kokia maždaug kaina ir kiek toks procesas užtrunka laiko?
Tikrai ne visur galima tai padaryti. Reikia žiūrėti kaip numatyta tos teritorijos bendrajame plane. galite Regia.lt tai pažiūrėti arba atsiųskite savo kad. Nr. - pažiūrėsiu aš. Norint išskirti namų valdą reikia atlikti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio preliminari kaina 1000-1500 Eur + pvm. Užtrunka apie 6 mėn.
Yra nemažas plotas žemės ūkio paskirties, norime suformuoti dalį namų valdos. Kiek laiko užtrunka suformuoti ir pakeisti į namų valdą? Kiek tai kainuoja?
Jums reikia rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Visi projektai rengiami www.zpdris.lt sistemoje, užtrunka iki 6 mėn., nes pirmiausia reikia iš savivaldybės gauti leidimą, tuomet iš kitų institucijų projekto rengimo reikalavimus, tuomet jau galima rengti ir projektą. Kainos pasiūlymą galime pateikti el.paštu, jeigu atsiųsite savo kadastrinį arba unikalų numerį, nes kaina priklauso nuo aplinkybių, kurias reikia įvertinti žinant tikslią žemės sklypo vietą.
Supaprastintas statybos projektas
Supaprastinto statybos projekto sąvoka yra svarbi visiems, planuojantiems nesudėtingas statybas - tiek gyvenamojo namo, tiek pagalbinio pastato ar garažo statybą. Ji apibrėžia, kokiais atvejais galima parengti paprastesnės struktūros projektą, kai nereikia visų techninių dalių, būdingų didesniems ar sudėtingiems statiniams. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, supaprastintas statybos projektas - tai projektinė dokumentacija, rengiama nesudėtingiems statiniams ar jų rekonstravimui, kai nereikalaujama pilno techninio ar darbo projekto. Tokiu atveju statinys turi būti konstrukciškai paprastas, mažos apimties ir nedarantis reikšmingos įtakos aplinkai.
Supaprastintas projektas tinka statant vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas neviršija 80 m², o aukštingumas - ne didesnis kaip 8,5 metro. Tokie statiniai nelaikomi sudėtingais, todėl leidimas išduodamas pagal supaprastintą dokumentaciją.Pavyzdžiui, jei žmogus planuoja nedidelį sodo namelį ar vasarnamį, dažniausiai užtenka tokio projekto. Dažnas atvejis - ūkinių ar pagalbinių statinių statyba, pavyzdžiui, sandėliuko, malkinės ar garažo.
Prieš pradedant projektavimo darbus būtina patikrinti, ar sklypas yra teritorijoje, kurioje statybos pagal planavimo dokumentus yra leidžiamos. Nors supaprastintas statybos projektas yra paprastesnės struktūros nei techninis, jis vis tiek privalo atitikti įstatymų reikalavimus. Kiekviena projekto dalis turi aiškiai parodyti, kaip planuojamas statinys bus pastatytas, kur jis stovės ir kokie techniniai sprendimai bus taikomi.
Jeigu statinys yra didelio tūrio, turi daug aukštų arba specifinių konstrukcijų (pvz., gelžbetoninių perdangų, atraminių kolonų, neįprastos stogo geometrijos), supaprastintas projektas netinka. Vienas dažniausių atvejų, kai supaprastinto projekto nepakanka, - kultūros paveldo teritorijos. Jei pastatas projektuojamas miesto senamiestyje, šalia kultūros paveldo objektų ar teritorijoje, kurioje galioja specialieji paveldosaugos reikalavimai, būtinas pilnas projektas.
Jeigu statybos darbai gali turėti įtakos bendriems inžineriniams tinklams, bendram keliui, lietaus nuotekų sistemai ar kaimynų sklypams (pvz., keičiant reljefą ar statant arčiau ribos), supaprastintas projektas netinka.
Supaprastinto projekto parengimas nėra tik „keli brėžiniai“. Tai nuoseklus procesas: nuo sklypo duomenų surinkimo ir projektavimo užduoties iki derinimo savivaldybėje per „Infostatybą“.
Supaprastintas projektas privalo būti rengiamas kvalifikuotų specialistų. Projektą rengia atestuotas architektas (architektūrinė dalis) ir atestuotas inžinierius (konstrukciniai sprendiniai).
Dažniausios klaidos ir rizikos
- Viena iš dažniausių klaidų - pradedamos statybos be statybą leidžiančio dokumento (SLD), remiantis tik eskizais ar projektuotojo brėžiniais.
- Kitas pavojingas aspektas - neteisinga topografija arba ribų nesutapimas su Registrų centro duomenimis.
- Pagal STR, gyvenamieji ir pagalbiniai pastatai turi būti statomi ne arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos, nebent gaunamas kaimyno sutikimas.
- Ne kiekviename sklype leidžiama statyti gyvenamąjį namą ar ūkinį pastatą. Būna atvejų, kai žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio veiklai, o savininkas planuoja jame gyvenamą statinį. Tokiu atveju leidimas nebus išduotas, kol nebus pakeista žemės naudojimo paskirtis.
- Kai užsakovas pasirenka pigiausią projektuotoją arba bando „pasidaryti pats“, projektas dažnai neatitinka reikalavimų. Savivaldybės specialistai greitai pastebi STR neatitikimus, trūkstamas dalis ar netikslumus.
- Kartais projektas parengiamas neturint informacijos apie vandens, nuotekų ar elektros tinklų atstumą.
Patarimas: prieš pateikimą patikrinkite, ar įkelti visi priedai (planai, sprendiniai, nuosavybės dokumentai).
Atstumai nuo sklypo ribos
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Sklypo reljefo keitimas
Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Atraminės sienelės kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Informacija geodezininkams
Kalbu apie poligonometrijos klaidas Kauno pakraščiuose.Aš pradėjau dirbti 2005 metais ir jau tuomet buvo žinoma apie tai, kad Romainių, Vaišvydavos, Ringaudų, Garliavos, Kazliškių, Šlienavos ir pan. poligonometrijos (geodezinis pagrindas) yra sudarytas blogai - tiesiog matavimų metu privelta klaidų.
Esmė yra ta, kad geodeziniai matavimai buvo daromi nuo klaidingo pagrindo, naudojant vietines koordinates. Kadangi buvo dirbama nuo to paties pagrindo ir nedideliais atstumais, klaidos nebuvo juntamos ir matavimai paties geodezinio pagrindo atžvilgiu buvo teisingi.
Tos klaidos geodezininkams buvo žinomos, konkrečioms teritorijoms buvo išvesti atskiri transformavimo koeficientai - juos ir dabar galite rasti bet kurioje GeoMap versijoje, pradedant 2004-ąja. Kas tuos koeficientus išvedė, tiksliai nežinau, tačiau manau, kad tos teritorijos anksčiau priklausė Kauno rajonui ir koeficientus būtų galima rasti Kauno raj. savivaldybėje. Man atrodo, kad tų rajonų poligonometrijos tinklų perskaičiavimą atliko VGTU, o matininkai pateikė GeoMap kūrėjams.
Transformuojant koordinates pagal Kauno m. koeficientus iš karto yra daromos grubios klaidos, kurių būtų galima išvengti.Štai pvz. prieš dvi savaites matavau Šlienavoje - jei transformuotume tą patį sklypą pagal Kauno m. ir pagal Šlienavos koef., gautume 31cm absoliutinį skirtumą. Nuo šio sklypo per 270 yra artimiausias Šlienavos punktas, nuo kurio, galvą guldau, ir buvo matuota (kadangi tuo metu daugiau nebuvo nuo ko). Taigi, atsikasėm mes tą punktą (radom nužymėjimo būdu su GPS prietaisu) ir gavome 3cm absoliutinę paklaidą, kai punkto koordinatės transformuojamos pagal Šlienavos koeficientus.
Akivaizdu, kad RC daro didžiulę klaidą, transformuodami visus sklypus pagal vieną, Kauno m. koeficientą.
Reikia manyti, kad tuoj pradės plaukti skundai į žemėtvarką, kadangi žmonės nori tvoras tverti ir pan., o kai mes jų prašomi nužymime ribas pagal RC duomenis, tai kaimynai nesutinka, kadangi ir tvoros yra likę senos, ir ribos naudojimo nepasikeitę ir pan. Mes irgi šio klausimo taip palikti negalime, nes dirbdami darbą gaištame laiką, taigi priversti imti pinigus iš žmonių, o jie negauna jokios realios naudos, kadangi nieko realiai daryti negali. Todėl tuoj pradėsime rašyti aktus, kuriuose tik konstatuosime padėtį ir siūlysime kreiptis į žemėtvarką. Kito sprendimo mes nematome, nes kuo toliau, tuo tokių atvejų daugiau. Žinoma, čia nesuverčiu visko vien transformavimui, yra daug ir pačių matininkų klaidų, tačiau paklaidos, atsirandančios vien dėl transformavimo ir siekiančios 30cm yra per didelės.
Įdomu būtų sulaukti Jūsų atsakymo, ar Jums ši problema yra žinoma.
Dažniausiai užduodami klausimai
Šioje skiltyje pateiksime dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su sklypo ribomis ir statybomis šalia jų.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar reikia kaimyno sutikimo statant tvorą? | Ne visada. Sutikimai reikalingi, jei planuojama statyti arčiau sklypo ribos nei leidžiama (dažniausiai ≥ 3 m) arba darbai gali turėti poveikį kaimynų sklypui. |
| Ar galiu pats parengti supaprastintą statybos projektą? | Ne. Net supaprastintą projektą privalo parengti kvalifikuotas projektuotojas, o dokumentai pateikiami ir derinami per „Infostatybą“. |
| Kiek laiko užtrunka gauti statybos leidimą? | Dažniausiai 20-30 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo savivaldybei, jei nereikia papildomų derinimų ar taisymų. |
| Ar reikia šildomo pastato projekto? | Taip, jei projektuojamas šildomas pastatas. |
| Ar statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas? | Taip, statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas. |
Svarbu prisiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl prieš pradedant statybas ar sodinant želdinius, būtina išsamiai išanalizuoti situaciją ir pasikonsultuoti su specialistais.