Turto Įkeitimas VMI: Hipotekos Ypatumai ir Skolininko Teisės

Įkeičiant turtą, svarbu suprasti savo teises ir pareigas. Pirkdami brangesnį turtą - būstą ar automobilį - jį įkeičiame kaip užstatą kreditoriui. Kartais užstato reikia ir skolinantis didesnę sumą pinigų, tarkime, namuose darant remontą. Tai yra įsipareigojimas kreditoriui, kad besiskolinantysis laikysis kredito grąžinimo sąlygų.

Teisiškai, įkeistas turtas visiškai priklauso jo savininkui, kurie ir yra jo šeimininkai, tačiau dar vis pasigirsta kalbų, kad įkeistas turtas priklauso bankui. Perkant turtą, paprastai sudaroma hipotekos sutartis.

Kas yra Hipoteka?

Oficialiai, hipoteka - daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas tinkamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipotekos sutartis sudaroma tik nekilnojamojo turto įkeitimo atveju ir yra registruojama viešame registre. Jis anksčiau vadinosi Hipotekos registru, o dabar - Sutarčių ir teisių suvaržymų registru, kurį valdo Registrų centras.

„Paprastai kalbant, hipotekos sutartis - tai besiskolinančiojo pasižadėjimas, tarsi „garantija“ kreditoriui, vykdyti visas kredito sutartyje sulygtas sąlygas. Iš esmės tai yra teisės aktais įtvirtinta skolinimosi užtikrinimo sistema, kuri supaprastina konfliktų tarp skolininko ir kreditoriaus sprendimą, nes dėl skolos grąžinimo nereikia kreiptis į teismą - pakanka notaro išduodamo vykdomojo įrašo, kuris turi vykdomojo dokumento galią. Be to, ši sistema saugo ir besiskolinančius žmones.

Svarbu Žinoti apie Hipoteką

• Hipoteka neatima ar nepakeičia teisės įkeičiamo turto savininkui tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises - šį turtą savininkas gali perleisti kito asmens nuosavybėn, pakartotinai įkeisti, išnuomoti ar dovanoti.
• Dar vienas patogus niuansas - hipotekos objektu gali būti ir nekilnojamojo turto dalis, pavyzdžiui, automobilio stovėjimo vieta ar dalis žemės sklypo, jei turto vertės pakanka įsipareigojimams užtikrinti.

Labai svarbu atidžiai išnagrinėti tiek kredito, tiek hipotekos sutarčių sąlygas: kas bus hipotekos sutarties šalys, ar teisingai, kaip sutarta, nurodytas hipotekos objektas, kredito suma, grąžinimo terminai, papildomi privalomi mokėjimai bei kitos sąlygos.

Ne mažiau dėmesio reikia skirti pačios hipotekos sudarymo sąlygoms: kokius veiksmus su įkeistu turtu galės atlikti jo savininkas, kaip ir kada galės išregistruoti hipoteką ir kas nutiks, jei realizuosis blogiausias scenarijus: kokiais atvejais ir kokia tvarka kreditorius gali pradėti išieškojimą.

Atrodo paprastas ir akivaizdus faktas: jei norime įsigyti brangų pirkinį ir turime jam pasiskolinti pinigų, įsipareigojame tuos pinigus grąžinti ir laikytis kitų sutarties sąlygų. Kai yra poreikis ar didelis noras, tvirtai tuos įsipareigojimus prisiimame ir viskas atrodo aišku.

Tačiau kartais, kai pasikeičia aplinkybės, situacija tampa nepalanki ir susiduriame su iššūkiais laikytis sutarties, viskas ima atrodyti kitaip. Gali atrodyti, kad susiklosčiusios aplinkybės yra išskirtinės, labai svarbios ir pateisinamos, tačiau sutartyse ir teisėje nėra vietos emocijoms, yra susitarimai, teisės ir pareigos.

Turto pirkėjas, ir turto hipotekos ar kitokio įkeitimo atveju, yra jo šeimininkas, ir su tuo susijusios ne tik teisės, bet ir pareigos. Turto savininkas, o ne kreditorius yra atsakingas už visas paminėtas bei kitas priklausančias pareigas ir nuo jų pasislėpti bandyti nėra prasmės.

Kaip ir nuo kredito ar hipotekos sutarčių: pranešimų ignoravimas, adreso pakeitimas ar išvykimas į užsienį problemos neišspręs, tik ją pagilins - privers kreditorių imtis kraštutinių išieškojimo veiksmų. Susidūrus su sunkumais vykdyti kredito sutarties įsipareigojimus - laiku mokėti paskolos įmokas - galimi skirtingi sprendimai.

Gyvename skubėjimo laikais, kai dažnai neturime pakankamai laiko ir galimybių susitaupyti visos dideliam pirkiniui reikalingos sumos. Tačiau tai - ir didelių galimybių laikai, kai tikrai galime pasiskolinti ir įgyvendinti svajones.

Atsakymai į Klausimus apie Turtą ir Paveldėjimą

Žemiau pateikiami atsakymai į įvairius klausimus, susijusius su turto valdymu, paveldėjimu ir dovanojimu:

• Testamento galiojimas: Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas.
• Turto deklaracija: Jei gyveni užsienyje ir įsigijai butą Lietuvoje, turtas registruotas Registru centre, reikalinga turto deklaracija.
• Skolos paveldėjimas: Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.
• Dovanojimas: Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis.

Registrų centro savitarnoje yra galimybė rasti informaciją apie sudarytas ir įregistruotas hipotekos ar įkeitimo sutartis.

Skolos ir Išieškojimas

Tūkstančiui gyventojų Klaipėdoje tenka 367 skolininkų bylos, o Lietuvos vidurkis yra 432 bylos. Pasak antstolio J. Petriko, tarp tų skolų yra nemenka dalis nesumokėtų administracinių baudų, kurias gavę piktybiniai pažeidėjai.

Yra asmenų, kurie yra nesumokėję po 20, 30 ar net 40 administracinių nuobaudų. Jei žmogus turi bent 10 baudų, jis dažniausiai jokio turto savo vardu neturi, niekur nedirba, tad iš jo išieškoti tas skolas yra problemiška.

Po penkerių metų administracinės baudos nurašomos, tačiau skolos, žyminiai mokesčiai nėra nurašomi. Jų išieškojimas vykdomas toliau su intencija, kad skolininkas įsidarbins, pasieks tą gyvenimo tarpsnį, kai jau sieks pats atsikratyti savo skolų.

Administracinės baudos yra įvairios, jos gali siekti ir 10, ir 10 tūkst. eurų. Bet jei kalbėtume apie asmenis, kurie turėjo verslus, buvo įkeitę savo turtą ir prasiskolino, tais atvejais sumos siekia ir šimtus tūkstančių eurų ar milijoną.

Vien prisimenant 2007-2008 m. ekonominę krizę, kai žmonės ėmė labai dideles paskolas ir įkeitė turtą. Iš tų laikų yra likę gana daug bylų. Keista, kodėl tie žmonės nenori pasinaudoti fizinių asmenų bankroto įstatymu.

Skolos Vaikams Išlaikyti

Alimentai: klaipėdiečiai kur kas atsakingiau skiria pinigų ir vaikų išlaikymui nei kitose Lietuvos vietovėse gyvenantys žmonės. Vaiko išlaikymo skola nėra nurašoma net vaikui sulaukus pilnametystės. Ji vis tiek turės būti išieškoma.

Yra daug skolininkų, išvykusių į užsienį, jie kuriam laikui dingsta, pasislepia, nebegrįžta į Lietuvą. Jie tikrai neieško būdų, kaip mažinti savo skolas.

Klaipėdos Skolų Žemėlapis

„16 vieta pagal mažiausiai įsiskolinusias savivaldybes yra gana gera pozicija. Tūkstančiui gyventojų Klaipėdoje tenka 367 skolininkų bylos, o Lietuvos vidurkis yra 432 bylos. Tai gana geras rodiklis, vertinant visos Lietuvos masteliu.

Administracinės baudos kiek gadina statistiką. Yra gana daug skolininkų, kurie piktybiškai nemoka skolų. Jei tų piktybinių pažeidėjų, kurie daro pažeidimus, bet baudų nemoka, neįtrauktų į statistiką, Klaipėdos skolų žemėlapis būtų įspūdingas gerąja prasme.

Turime ne vieną atvejį, kai piktybiniai skolininkai gauna pajamų, tačiau skolų grąžinti neketina. Tokią situaciją reikėtų taisyti.

tags: #skolininkas #ikeite #turta #vmi