Valstybinio socialinio draudimo sistemą sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos („Sodra“). Socialinio draudimo sistemos dalyviais taip pat yra Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Lietuvos darbo birža prie SADM, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), pensijų kaupimo bendrovės bei „Sodros“ klientai - draudėjai, apdraustieji ir išmokų gavėjai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (dar vadinama „Sodra“, Fondo valdyba ar tiesiog - valdyba) yra socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kuri koordinuoja, metodiškai vadovauja ir užtikrina jai pavaldžių teritorinių skyrių ir įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja. Pagrindinė „Sodros“ funkcija - valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas.
Saulėlydžio komisijai atkreipus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) dėmesį, kad būtina optimizuoti „Sodros“ veiklą mažinant darbuotojų ir atskirų juridinių asmenų skaičių, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sako, kad tai jau šiuo metu daroma, o iš esmės administracinė „Sodros“ pertvarka prasidės nuo kitų metų.
Viceministras A. Bitinas, komentuodamas Saulėlydžio komisijos išvadas, teigė, jog jos pastebėjimai teisingi, bei priminė, kad „Sodros“ administravimo įstaigų valdymo optimizavimas įrašytas Seimą jau pasiekusiose pensijų sistemos ir socialinio draudimo pertvarkos gairėse. „Planuojame tą visą reikalą jau pradėti 2012 metais, jau įsivažiuoti labai smarkiai. Dabartiniu metu jau parengiamieji darbai padaryti“, - Eltai sakė A. Bitinas.
Kalbėdamas apie „Sodros“ pertvarką viceministras išskyrė du dalykus - turtą ir personalą. Dėl institucijos turto „Sodros“ taryba prieš porą mėnesių priėmė sprendimą, kad turtas, nesusijęs su jos funkcijų vykdymu, turi būti parduotas. A. Bitinas teigė, kad aukcionuose bus išparduoti „Sodros“ priestatai, garažai. Tuo tarpu kitus pastatus, kurie naudojami funkcijoms vykdyti, bandoma optimizuoti.
„Sudaryta darbo grupė ir kartu su Darbo birža žiūrima, kaip gali Darbo birža į „Sodros“ patalpas įsikelti, o kaip „Sodra“ gali kažkur - į Darbo biržos patalpas. Bandome atsisakyti patalpų, tas darbas įsivažiavo, kai kuriuose miestuose realiai pradėti veiksmai, kad institucijas sujungtume patalpų prasme“, - kalbėjo SADM atstovas.
A. Bitinas atkreipė dėmesį į „Sodros“ turimas uždarąsias akcines bendroves, senelių namus „Senevita“, reabilitacijos paslaugas teikiantį „Pušyno kelią“ ir grąžinamojo ir reabilitacinio gydymo įstaigą „Žvorūnė“ Palangoje, kurias ketinama parduoti per aukcioną. „Žvorūnė“ pasiūlyta pardavimui, aukcionui. Dėl „Senevitos“ ir „Pušyno kelio“ buvo pirminis sprendimas perduoti kitoms valstybės institucijoms, tačiau už tai turi būti „Sodrai“ kompensuojama vertė, valstybės biudžetas turi sumokėti „Sodros“ biudžetui.
Tai neįvyko, jokios valstybės įstaigos neėmė, mes leisime šias įstaigas aukcionui, pardavinėsime šitų įmonių akcijas. Su turtu viskas juda, tai netrumpas procesas, tačiau visi sprendimai yra priimti“, - aiškino viceministras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, kadangi yra plečiamos elektroninių duomenų bazės (EGAS, EDAS), žiūrima, jog daugiau socialinės apsaugos sistemoje dalyvautų technika, dėl ko ateityje mažės „Sodros“ darbuotojų skaičius. „Planuojame, kad bus pakankamai ženklus darbuotojų atleidimas. Skaičiaus tiksliai nepasakysiu. Pirminiame etape - apie kelis šimtus, paskui bus daugiau. Uždavinys yra ne sumažinti darbuotojų skaičių, o žiūrima, kaip ta paslauga galėtų būti efektyviau teikiama. Matome, kad tam tikras rezervas personalo skaičiaus mažinime tikrai yra“, - komentavo A.
Viceministras negalėjo atsakyti, kokį finansinį efektą duos „Sodros“ administravimo pertvarka. Tai esą priklausys nuo to, kaip pavyks parduoti „Sodros“ turtą bei nuo žmogiškųjų išteklių.
Bendradarbiavimo pavyzdžiai
Anykščiuose „Sodra“ savo administracinio pastato antrąji aukštą panaudos sutartimi 20 - iai metų perleido Anykščių darbo biržai, kuri patalpose atlikusi remontą, jau keliasi į naujas patalpas. Pasak „Sodros“ Anykščių skyriaus vadovo Juozo Ratauto, tai padaryta siekiant racionalumo ir taupumo.
„Mūsų įstaigoje dirba 26 žmonės, tad atlaisvindami darbo biržai remontui antrąjį aukštą, turėjome gerokai susispausti, žmonės dirba net salėje, - pastebėjo J. Ratautas.- Šiais metais remontuosime pirmąjį aukštą ir įrengsime patalpas palėpėje. Ten dirbs žmonės. Pirmąjį aukštą pritaikysime klientų priėmimui. Beje, prieš 20 metų statyto „Sodros“ pastato rekonstrukcijos projektas buvo paruoštas dar 2008 - aisiais metais, pagal kurį buvo numatytas pilnas vidaus ir išorės remontas, tačiau dėl krizės darbai tada neprasidėjo. Dabar vyksta pigesnis ir žymiai paprastesnis skyriaus remonto variantas.
Anykščių darbo birža „Sodros“ pastate užims 253 kv. m. , turės savo elektros apskaitą, atskirai mokės už naudojamų patalpų šildymą. „Persikėlus į naujas patalpas, pagerės sąlygos pas mus ateinantiems bedarbiams, galėsime naudotis sale susirinkimams, - pastebėjo Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriaus vedėja Jolita Kairienė. - Dabartinės iš Anykščių savivaldybės nuomojamos patalpos mums per ankštos ir nepatogios.
Darbo biržoje dirba 12 žmonių, į naujas patalpas tikimasi persikelti dar šį mėnesį. „Sodros“ pastate į antrąjį aukštą darbo birža naudosis atskiru įėjimu. Gali būti šiek tiek problemų dėl automobilių parkavimo, nes aikštelė jau dabar per ankšta, o taip vadinamo “kremliumi“ daugiabučio gyventojai pyksta, jeigu klientai automobilius palieka jų namo aikštelėje.
Situacija Šakiuose
Apie tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) valdybos Šakių skyrius ar, paprasčiau kalbant, „Sodra“ ketina keltis į kitas patalpas, kalbama keletą metų. Tačiau, pasirodo, tos kūno neįgaunančios kalbos ir nežinomybė neramina darbuotojus, nes nei vietinė, nei aukštesnė valdžia apie numatomus pokyčius jų faktiškai neinformuoja, tad tikėdamiesi pagalbos jie kreipėsi į Seimo narę Irena Haase.
VSDF Ūkio valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Montvidas informavo, kad pagal Vyriausybės nutarimą savo valdomus pastatus jie turi perduoti valdyti VĮ „Turto bankas“. Valstybės kontrolė esą ne kartą rekomendavo mažinti patalpų plotus, nes numatytos normos stipriai viršijamos.
„Normos yra tokios, kad bendro naudojimo vienam žmogui yra 28 kvadratiniai metrai, o kabinetinio - 10. Jūsų pastatas vienas didžiausių visoje sistemoje, kur normos viršijamos daugiausiai. Bendro ploto gaunas apie 40, kabinetinio virš 15 kvadratų“, - sakė A. Montvidas, pabrėžęs, kad vadovybės sprendimas toks, jog turtas turi būti valdomas efektyviai.
Anot svečio, nuo kitų metų už kiekvieną kvadratinį metrą turės būti mokamas 50 centų administravimo mokestis bei mokestis, priklausomai nuo statinio nusidėvėjimo, kuris gali siekti net iki euro už kvadratinį metrą.
„Tai dideli pinigai“, - aiškino A. Montvidas. Beje, bendras visų patalpų plotas sudaro apie 1 tūkst. 400 kvadratų, dalis trečio aukšto patalpų yra išnuomotos, nors tai iš esmės problemos neišsprendžia, o esamas trečio aukšto patalpas darbuotojai turės atlaisvinti iki metų galo.
Darbuotojų klausimai ir vadovybės atsakymai
A. Montvido išsakytoms mintims pritarė ir VSDF Marijampolės skyriaus viršininkė Danutė Stankuvienė, kuri kalbėjo, kad kol konkrečiai nežinomi persikėlimo niuansai, tol darbuotojai ir nėra supažindinami. „Mes iki šiandien dienos konkrečiai ir nežinom. Prisiminkim, kiek kartų jau mes keliamės. Gal nuo 2012 metų norim pajudėti iš šio pastato, kuris reikalauja atnaujinimo“, - į darbuotojus kreipėsi D. Stankuvienė, priminusi, kad jau buvo manoma, jog pavyks persikelti į buvusio DNB banko patalpas, bet esą taip ir nepavyko susiderėti su savininku, tad ji mano, kad nėra reikalo be reikalo kelti bangas.
„Kai kažkas konkretaus jau įvyks - pasakysim“, - sakė VSDF Marijampolės skyriaus viršininkė.
„Suprantu, kad mes turėtume informuoti kiekvieną žingsnį?“ - ironizavo A. Montvidas.
Nors vadovai sakė, kad Šakių poskyrio vedėjas Darius Matusa irgi turi informacijos, gali pasikalbėti ir suteikti darbuotojams rūpimiausią informaciją, tačiau darbuotojai į savo viršininko daržą metė akmenukus ir tikino, kad jis nieko nesako.
„Jei, Dariuk, tu žinai ir sėdi sau patenkintas, gerai, o mes nežinom“, - teigė darbuotojai.
Jiems rūpi, kokiomis darbo sąlygomis dirbs, kas konkrečiai keisis ar nesikeis.
„Žmonės iš gatvės kalba, kad mes ten (naujose patalpose) netilpsim, vieni ant kitų sėdėsim. Sako, jog yra patalpų be langų, tai mums rūpi, o su mumis niekas nesikalba“, - sakė kita darbuotoja.
Akivaizdu, kad rūpimų klausimų ne vienas ir ne du. Buvo besiteiraujančių, ar nebus darbo vietos siūlomos Vilkaviškyje, o Šakiuose galbūt mažinami etatai. Nežinomybės neturi būti
„Nė vienas darbuotojas nenukentės, visi etatai išliks, galit būti ramūs“, - ramino VSDF Marijampolės skyriaus viršininkė, informavusi, kad šiuo metu Šakių skyriuje yra 21,4 etato.
Visgi valdžios požiūrį į darbuotojus kritikavo Seimo narė I. Haase. Ji ragino žiūrėti mažiau biurokratiškai, nes akivaizdu, kad darbuotojams trūksta elementaraus, paprasto paaiškinimo, daugelį dalykų, aptartų susitikimo metu, jie girdėjo pirmą kartą.
„Tikriausiai todėl ir tas kreipimasis gimė. Atvažiuoja valdininkai, pavaikšto per kabinetus, bet niekas nepaaiškina darbuotojams, kas ir kodėl vyksta“, - kalbėjo Seimo narė, pabrėžusi, kad nežinomybė ir įtampa slegia, atsiliepia darbo kokybei ir jai tai atrodo netoleruotina.
Patalpų pritaikymas
Aišku tiek, kad Šakių skyrius kelsis į Užimtumo tarnybos ar, paprasčiau kalbant, Darbo biržos patalpas, tačiau iki šiol, kaip sakė valdininkai, nesuderintas ir neišspręstas klientų aptarnavimo klausimas. Tad čia esą dar vienas argumentas, kodėl darbuotojai neinformuojami apie pokyčius. Kalbėta, kad laukiama planų, projektėlių ir paskutinių štrichų.
Visgi susitikimo metu darbuotojams pavyko išgirsti ne vieną rūpimą atsakymą, galėjo užduoti ir rūpimus klausimus. Ko gero, šiais metais persikėlimas neįvyks, nes patalpas perėmęs „Turto bankas“ jas atnaujins, sutvarkys ir pritaikys darbuotojams. Ši informacija, buvo galima suprasti, darbuotojams irgi buvo naujiena.
Susitikime dalyvavo ir „Turto banko“ Turto valdymo departamento direktorius Marius Jakštas, kuris patikino, kad negali būti nė kalbos, jog patalpos neatitiktų reikiamų plotų, higienos normų ar būtų be langų. Visgi ne visiems darbuotojams pavyks sėdėti po vieną ar du. Viename kabinete turės dirbti penki darbuotojai, tad susitikimo metu iškart prašyta bent jau garsą sugeriančių pertvarų, nes dažnai tenka bendrauti telefonu ir chaosas kabinete kyla, kai vienu metu kalba dvi darbuotojos, o ką bekalbėti apie penkias.
Paaiškėjo ir tai, kad Šakiuose neliks archyvo, jis bus iškeltas į Vilkaviškį, tačiau dokumentų archyvavimas vyks čia. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė pripažino pokyčių laukianti su nerimu, nes vienoj erdvėj turės išsitekti ir Užimtumo tarnybos, ir „Sodros“ klientai, tačiau viliasi, kad prie pokyčių pripras visi. Ji ragino darbuotojus nusiraminti ir džiaugtis, jog darbo vietos išliks, nes vykdant įvairias restruktūrizacijas tai pasiseka padaryti ne visoms institucijoms.
„Turto bankui“ dabartinis „Sodros“ pastatas turėtų būti perduotas iki gruodžio 31 d. Kol kas neaišku, koks likimas laukia šio pastato. Greičiausiai, kaip patikino Turto valdymo departamento direktorius, pastatą bus ketinama parduoti.
„Bet dar laukia daug niuansų, reikės išsiaiškinti, kaip ten yra su nuomininkais (trečiame aukšte įsikūręs Lietuvos žemės ūkio tarnybos konsultavimo Šakių biuras - red. past.)“, - teigė M. Jakštas.