Ąžuolo Sodyba: Atsiliepimai, Istorija ir Laimės Paieškos

Ąžuolo sodyba - tai moderni vieta Jūsų šventei, stovyklai, seminarui, nakvynei ar pirties ritualams, įsikūrusi vos 7 km nuo Vilniaus. Tai vieta įvairioms šventėms, kurioje rasite jaukią, šviesią pobūvių salę, gamtos apsuptį, parką, lauko terasas, ponius ir baseiną.

Apie "Gervių Lizdą" ir Laimės Ąžuolus

Trakų rajone, stovyklavietėje “Gervių lizdas”, 2018 m. spalio 20 d. buvo pasėta 10 tūkstančių paprastojo, lietuviško ąžuolo gilių. Jos buvo pasėtos į daugiau nei tūkstantį vazonų, sudygo po 2 - 5. Iš tūkstančio vazonų, sukastų į žemę, yra suformuoti penki ąžuolo lapai: Atvirumo, Meilės, Išminties, Ramybės ir Kūrybiškumo. Tai pagrindinės “Gervių lizdo” vertybės.

2020 metų balandžio mėnesį per kelias savaites, karantino sąlygomis, nedidelė komanda persodino ąžuolėlius po vieną ir gavosi nei daug, nei mažai - keturis kartus daugiau, t. y. virš keturių tūkstančių ąžuoliukų. Iš naujų vazonų buvo suformuotas antrasis Gervių lizdo medelynas - „Barkodas“. Prieš penkis metus, savanoriaujant viename projekte, kurio metu sodinome ąžuolus visoje Lietuvoje, supratome, kad norinčių sodinti ąžuolus yra daug daugiau nei pačių ąžuolų sodinukų, užaugintų kokybiškai, su gerai susiformavusiu šaknynu, kas garantuoja beveik 100% prigijimą. Ąžuolų sodinukų yra, bet jie arba atvežtiniai, o mums norėjosi savų, paprastojo lietuviško ąžuolo sodinukų, arba auginti dirvoje, todėl persodinti labai blogai prigyja.

Keturi tūkstančiai ąžuoliukų ieško, kur įleisti šaknis. Ąžuolai, kurie turi istoriją. Keturis metus organizavome talkas ir išskirtinai savanorių pagalba jie buvo prižiūrimi: ravėjome, laistėme, mulčiavome, aprengdavome šiaudų patalais žiemai. Kartais į talkas susirinkdavo būriai žmonių, kartais vienas valandų valandas stovėdavo laukuose ir laistydavo keturis tūkstančius vazonų, kartais kelios moterys savanorės tupėdavo prie jų iki sutemų ir grįždavo sukąstos uodų, bet mes visada visi buvom laimingi ir dėkingi dėl jausmo, kurį patirdavom prie ąžuolų. Tarsi prisilietimo prie kažko švento, didingo, svarbaus. Dirbant prie ąžuolų užsimiršdavai ir didelės problemos tapdavo bereikšmėmis.

Pas mus net atsirado patarimai: „Blogai jautiesi? Pavargęs? Nelaimingas? Eik ąžuolyno ravėt.“ Patarimai suveikdavo net ir vaikams per vasaros stovyklas, kurie ne kartą tupėjo ąžuolų vazonų rėduose. Visi, grįžtantys iš ąžuolų, būdavo laimingi. Todėl šiandien tvirtai, garsiai galim sakyti - mes užauginome keturis tūkstančius Laimės ąžuolų, tų, kuriuos auginant laimė didėja. Tai stebuklingi medžiai, atnešę tiek daug dėkingumo ir meilės.

Šiuo metu ąžuoliukams jau laikas iškeliauti ir „Gervių lizdo“ medelyno į nuolatines augimvietes. Visi, pridėję ranką prie jų sėjimo ir auginimo, gali atsiimti ąžuoliuką nemokamai, kitiems parduodame. Keturmečių ąžuoliukų aukštis virš 150 cm., kaina „Gervių lizde“ (Trakų rajone) 10 eurų (galima atsiskaityti pavedimu, išrašome sąskaitas) ir 15 eurų atsiėmimo vietose.

Turime tris atsiėmimo vietas Lietuvoje:

• Kaune, prie K.I.N.A.S. Patogu pasiekt iš Alytaus, Marijampolės ir Prienų.
• Panevėžyje, Marių g.

Visi pinigai, gauti už ąžuolų sodinukus, bus skirti „Gervių lizdo“ plėtrai ir naujiems projektams - veiklą vykdo ne pelno siekianti VšĮ Draugiški šeimai. Kontaktai pasiteiravimui: Gervių lizde - 8 618 12181, Birutė.

Atsiliepimai apie Ąžuolo Sodybą

Klientai dalinasi savo patirtimi apie Ąžuolo sodybą ir "Gervių lizdą":

• Klientas: Esu laimingas už kiekvieną pasodinta ąžuoliuką iš Gervių lizdas. Neveltui jie Laimės ąžuolai - sodini ir laimė didėja.
• Klientas: Greitai bus du metai, kai Pilaitėje prie IDĖJŲ LYSVĖ pasodinom vieną laimės ąžuolą iš Gervių lizdo. Dabar jis atrodo štai taip. Puikus!
• Klientas: Trys ąžuolai gauti vestuvių proga, o dabar jie puošia mūsų kiemą.

Iniciatyva "Sodinu ąžuolą Mamai, Lietuvai, Žemei"

Gegužės pirmąjį savaitgalį VšĮ Draugiški šeimai ir „60plius” kviečia sodinti ąžuolus visoje Lietuvoje. Laura Balčiūtė, „60plius“ iniciatyvos vadovė, pasakoja apie savo asmeninę patirtį: „Vaikystėje labai šiltai bendravau su savo močiute Jadvyga, o po jos mirties toliau puoselėjau šį ryšį - kūriau daugybę „60plius“ projektų. Po močiutės mirties mums visiems atiteko neįkainojamas palikimas - senas ąžuolynas mūsų gimtinėje, Rūtelių kaime. Tuos ąžuolus beveik prieš šimtmetį sodino močiutė Jadvyga drauge su savo tėčiu. Kaskart, parvykusi į gimtinę, einu į ąžuolyną pasivaikščioti, apkabinti medžius, pasikrauti energijos ir jėgų. Močiutė Jadvyga mums padovanojo neįkainojamą dovaną. Todėl man idėja, sujungti ąžuolus ir senjorus yra labai gili, prasminga ir daugiasluoksnė, asmeniškai mane pačią labai paliečianti."

Senjorai, norintys prisidėti prie iniciatyvos „Sodinu ąžuolą Mamai, Lietuvai, Žemei“ su senjoro kortele „60+“ gali gauti ąžuolo sodinuką nemokamai. Neturintiems senjoro kortelės, ąžuoliuką galima įsigyti.

Atsiėmimo vietos:

• Kaune, prie K.I.N.A.S. „Panemunė“. Šventragis, Darnos sodyba. +370 669 27117, Justas.
• Panevėžyje, Marių g.

Visi ąžuoliukai yra auginti vazonuose, todėl juos bet kada galima pasodinti į žemę. Pasodinus į nuolatinę vietą, esant karštai vasarai, rekomenduojama laistyti. Žiemai reiktų aprišti kotą dėl laukinių gyvūnų, jeigu ąžuolus sodinsite ne aptvertoje teritorijoje.

Svarbi informacija apie ąžuolų auginimą:

• Ąžuolas yra vienas iš lepiausių medžių, nes įprastas Lietuvos klimatas jam yra kiek per šaltas.
• Ąžuolo giles labai mėgsta kėkštai ir pelės.
• Jaunus ąžuoliukus labai mėgsta graužti kiškiai, stirnos, briedžiai.
• Iš dešimties gilių vidutiniškai išdygsta 4 - 5 ąžuoliukai.
• Ąžuolai ne kasmet yra derlingi ir užaugina giles.
• Suaugusio ąžuolo laja gali siekti apie 10 m diametrą.
• Ąžuolo šaknis auga į gylį beveik tiek pat, kiek ąžuolas auga į viršų.

B. Jakučionytė yra ir parašiusi knygą vaikams „Laimės ąžuolas“, kurioje pasakojama istorija apie berniuką Laimį, kurį Laimės ąžuolas mokė, kaip per gilių sėjimą galima laimę dalinti. Po pasakos užrašymo ji mistiškai pradėjo pildytis realybėje.

Giedriaus Čepaičio Istorijos: Nuo Aviacijos Iki Medžio Meistriškumo

Biržietį pilotą, vaikų sklandytuvų instruktorių, baikerį ir šimtametį ąžuolą prakalbinti mokantį meistrą Giedrių Čepaitį vis dažniau galima rasti neseniai šeimos įsigytoje sodyboje senų medžių apsuptame Šlepščių kaimo Kvietkelių vienkiemyje.

Giedrius prisimena, kaip būdamas devynmetis vaikas nusipirko nevažiuojantį mopedą ir, pasitardamas su tėčiu, draugų bei kaimynų padedamas, jį susiremontavo. Dvylikametis jau „pavirindavo“ bagius (lengvuosius vienviečius automobilius be kabinos), gokartus (mikrolitražius lenktyninius automobilius), o keturiolikmetis dairėsi seno motociklo „IŽ Jupiter“, aštuoniolikmetis įsigijo tikrą „Britvą“ - lenktyninį motociklą. Meilė šiai technikai išliko iki šiol (Giedrius yra panevėžiečių motoklubo „Iron X MC“ narys), tik dalį jos pasiglemžė aistra aviacijai.

Lėktuvą „Wilga“ Giedrius pilotuoja jau 24-ąjį sezoną. Vaikai mokyti ir Biržuose, ir Pasvalyje, ir Kaune. Skraidyti Giedrius nemeta, o šįmet savo tautiečius nudžiugino visa vainikuojančiu skrydžiu - į dangų pakilo tėčio, konstruktoriaus Stanislovo Čepaičio sukonstruotu orlaiviu „Henry Farman III“, kuris yra sukurtas pagal 1908 m. brėžinius, paliktus prancūzo Henrio Farmano.

Ąžuolas Giedriaus Kūryboje

Dar viena Giedriaus aistra - šimtametis ar tūkstantmetis ąžuolas. Siekdamas nusipirkti, kabina skelbimus kaimų informacinėse lentose, publikuoja spaudoje, internete. Jau žinomu meistru tapęs G. Čepaitis sulaukia pasiūlymų pirkti senus balkius, dvarviečių, malūnų statyboms naudotus rąstus. Tokie radiniai džiovinami, smėliuojami, šveičiami mini įrankiais, šepetėliais, poliruojami, kol meistro akį nudžiugina kieta, sveika mediena. Į pagalbą Giedrius pasitelkia ir kalvius - jų metalo darbus bei patarimus.

Mugėse, parodose lankytojų akys nepraslysta pro vienetines skulptūras - jūrų arkliuką, gervę, pelkių senį, slenkantį išgąstį, poną varną, raguotąją, termiką, Ikarą ar burlaivį. Sunkiausiu (140 kg) ir sudėtingiausiu savo darbu Giedrius laiko ąžuolinį stalą, savo „Skylėtąjį gigantą“, kuris kasmet vykstančioje parodoje „Baldai Interjeras Dizainas“ 2019 metais „GR ART“ studijos įkūrėjui G. Giedrius Čepaitis puoselėja svajonę - savo darbus parodyti Prancūzijos gyventojams, kurie labiau vertina prikeltą, atnaujintą medieną.

Seniau, pasak Giedriaus, apie gyvenimą kaime pasvajodavo žmona Enrika. Iš pradžių dairytasi mažesnės sodybėlės. Kvietkeliuose akį patraukė seni mediniai ir moliniai statiniai, kalnelis prie trobos, medžių gausa. Daug nelaukiant imtasi veiklos. Dar nenusipirkus sodybos, pradėta joje tvarkytis. Visa šeima sparčiai kibo į darbus ir su kiekviena diena vis labiau sodyba juos priėmė į savo glėbį.

Giedriaus Kūrybos Paslaptys

Viskas prasidėjo prieš maždaug penkerius metus, kai Kupiškyje atidarinėjo kavinukę ir suko galvą, kaip ją padaryti originalesne, kad žmonės užsuktų ir dėl interjero. Iškart nusprendė, kad reikia rinktis ąžuolą, prisirankiojęs nuopjovų meistravo, meistravo - ir sumeistravo. Tuomet ėmė kirbėti mintis - o kodėl kažko nepabandyti padaryti ir pardavimui.

Ąžuolą savo kūriniams jis pasirinko dėl to, kad yra kietmedis ir pūva tik iš išorės. Nuvalius sutrūnijusią dalį, lieka kietas medis, kuriam šimtus metų niekas neatsitiks.

Dažniausiai į „medžioklę“ Giedrius išsiruošia žiemą, kai sniego nėra, bet žemė būna pašalusi - tuomet augmenija sukritusi, lengviau pastebėti medieną. Turi pririnkęs jau šimtus įvairiausių dalykų, kurie laukia savo eilės - nuo nedidelių medžio gabalėlių iki šešiametrių balkių. Yra ąžuolo parsinešęs ir iš pelkės. Išduoda - jeigu ąžuolas ilgiau prabūna po žeme arba vandenyje, mediena pajuosta, tad kūriniai būna natūraliai juodi.

Kad idėja virstų realybe, Giedrius praleidžia nemažai laiko. Pas jį garažuose - begalė sendaikčių, kurie tuomet papildo medį. Seni čiaupai virsta kabyklos kabliukais, uždėjus senovinį lempos gaubtą gimsta šviestuvas...

Kai kurie darbai kuriami su bendraminčiais kalviais. Pats juokiasi, kad jau net nekyla minčių išmokti dar ir kalvio amato - nieko tuomet nebespėtų. Vien kiek laiko užima daiktų paieška.

Svarbu ir į Giedriaus kūrinius žvelgti su polėkiu. Štai, tarkim, rodo į vieną ir juokiasi: „Jeigu artėja Kalėdos, tai čia yra eglutė. Jeigu ruošiuosi į Jūros šventės mugę - tai čia burė“.

Giedrius pripažįsta, kad ko jam labiausiai reikia - tai žmogaus, kuris rūpintųsi pardavimo reikalais. Jo galvoje verda ir kitų minčių - gal imtis mažesnių darbų kūrimo, tuomet ir jų kaina galėtų būti mažesnė, žmonės noriau įsigytų.

Su pasididžiavimu rodo ir į jo kartu su dukra pagamintą kūrinį. Pagal dukros vardą ir gimė pavadinimas „GRART“. G ir R - Giedriaus ir dukros Rusnės pirmosios vardų raidės.

Moko vaikus sklandyti Broniaus Oškinio vaikų aviacijos akademijoje, pats skraido ir lėktuvu. O kad dar nebūtų nuobodu gyventi, Giedrius prasitaria, kad neseniai įsigijo ir sodybą vienkiemyje. „Ten dar irgi yra planų - gal ir dirbtuvėles persikelti, gal ir renginiams pritaikyt. Bus dar viena sritis - mažai dar veiklos“, - nusijuokia jis.

tags: #sodyba #azuola #iesko