Individualių namų savininkai dažnai pasididina gyvenamąjį plotą statydami priestatus prie jau esamų pastatų. Tačiau, padidinus plotą, ne visada pavyksta padidinti pastato vertę. Aptarkime, kas yra statinio priestatas ir kokie reikalavimai jam taikomi.
Asociatyvi nuotrauka: Priestatas
Architektūriniai ir Projektavimo Principai
Architektas Gintaras Čaikauskas mano, kad „bet kuris architektūros kūrybos veiksmas prasideda nuo pagrindinės idėjos paieškos. Ar projektuojant visiškai naują pastatą, ar jį renovuojant, rekonstruojant bei plečiant, darbo principai yra panašūs. Visuomet privalu objektyviai įvertinti esamą situaciją, kuo profesionaliau ir visapusiškiau ją išanalizuoti, apmąstyti galimus būsimo darbo raidos kelius.
Tik iš esmės suvokus objekto prigimtį, aplinkos konteksto ypatybes, jau atliktų sprendinių priežastingumą, fizinę būklę, kompoziciją, architektūros raiškos stilistiką, kultūrinę, meninę vertes, užsakovo lūkesčius ir galimybes, laikas pradėti konkrečius eskizavimo darbus, variantų paieškas. Koncepcijos kūrimas yra absoliučiai individualus veiksmas, atspindintis tik menininko - individualaus kūrėjo asmenybę, intuiciją, savitą pasaulio sampratą, darbo metodus. Visuomet didelę įtaką daro ne tik idėjos pasirinkimas, bet ir konkrečių formų taikymas.
Ar naujasis priestatas tęs esančio pastato dvasią, charakterį, medžiagiškumą, ar jis dominuos ar atvirkščiai - atiduos savotišką pagarbą pirmtakui ir taktiškai šliesis šalia.
Priestatas, kad ir aiškiai matomas, jog yra pastatytas vėliau, neturėtų būti tarsi svetimkūnis jau egzistuojančiam tūriui. Architektas G. Čaikauskas teigia, jog „nesilaikant aprašytųjų principų, projektuojant formaliai, be aiškaus sumanymo, "aklai", tiesiog formuojant papildomai reikalingą plotą, uždengtą vienokiu ar kitokiu stogu, sunku tikėtis įdomaus, originalaus sprendimo ir kūrinio sėkmės.
Visumet egzistuoja pavojus ne tik nesukurti vertingo tęsinio, bet dar blogiau - galima sugadinti ir tai, kas padaryta iki šiol. Apstu pavyzdžių, kai iki karo ar pokario metu pastatyti, nors ir kuklūs, tačiau harmoningi, stilingi gyvenamieji namukai yra paprasčiausiai grubiai sudarkomi, stengiantis išplėsti jų plotus, užkelti antstatus.
Liūdnai atrodo kai naujasis priestatas tiesiog beatodairiškai "praryja" buvusį visai kultūringą pastatėlį. Dar žiauriau atrodo, kai santūriems funkcionalizmo stiliaus "kubeliams" užmaunami didžiuliai šlaitiniai stogai, suformuojant "praktiškas" pastoges. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tokie sprendimai pasitaiko net ir blokuotų namų „grandinėlėse".
Architektas Rolandas Šarapajevas prieš keletą metų Marijampolėje rekonstravęs savo tėvų namą akcentuoja, kad „projektą ne tik verta, bet ir privaloma parengti. Nors lietuviai yra auksarankių tauta, tačiau dažnas daugų daugiausia ką sugeba, tai tik kokybiškai pastatyti pastatą, o apie tūrių kompoziciją ir vidaus išplanavimą neturi jokio supratimo... Tada ir susiklosto santuoka iš reikalo - stato ir eigoje žiūri, kas išeis.
Daugelis žmonių įsivaizduoja, jog projektas - tai didelės išlaidos. Praktika rodo, kad kuo užsakovas daugiau išleidžia projektui parengti, tuo mažiau bėdų turi statybų metu. Akivaizdu, kad taupoma ne toje stadijoje, nes bendroje pastato sąmatoje projekto kaina paskęsta ir dažnai nesudaro net 0,5 proc. Nebūna, kad duodi nedaug, o gauni daug, ne išimtis ir architektūra - čia kainos ir kokybės santykis yra labai svarbus.
Taigi, taip trokštamas vidinis priestato komfortas neturėtų būti vienintelis rodiklis projektuojant tokį statinį. „Kitas priestato kraštutinumas - iššaukianti, savitikslė saviraiška, kai autorius, nepaisydamas objektyvių aplinkybių, nekreipdamas dėmesio į egzistuojančias realijas - kontekstą, formas, mastelį, medžiagas ir kt., paprasčiausiai siekia sureikšminti save ir naująjį darbą.
Jeigu projektas kuriamas sąmoningai, motyvuotai vadovaujantis kontrasto principu - tai gali būti visai įdomus variantas, nes teoriškai egzistuoja toks klasikinis dviejų formų jungties sprendimas. Dažnokai pasitaikantis reiškinys - priestatai visai be jokio profesionalaus projekto. Tiesiog - suformuojamas atsitiktinis pastato prielipas, o po to ieškoma visokiausių būdų, kaip visa tai juridiškai įteisinti. Žinoma, tokiu atveju save gerbiančiam architektui ten nėra ką veikti", - teigia architektas G.
Tą patį akcentuoja ir R. Šarapajevas: „Praktikoje gausu blogų pavyzdžių, kada žmonės rekonstruodami pastatą be projekto, lipdo priestatą kaip kregždės lizdą tiesiogine ta žodžio prasme. O koks bus bendras vaizdas - visai nesvarbu. Tada išeina įvairiausių stogų stogelių kompozicijos, arba kaip sako prof. Algis Vyšniūnas - "tautosaka".
R. Šarapajevas architektūrą lygina su šachmatų partija. „Atrodo jau nėra išeities, bet gerai pasukus galvą, visada surasi ėjimą. Tačiau tik prilipdžius priestatą prie pastato ir jame įrengus vonios kambarį, tambūrą ar laiptinę, ko dažniausia trūksta senos statybos namams, žaidimo nelaimėsi.
Architektūroje viskas turi vykti kompleksiškai - įvertinant skirtingas funkcines zonas, sukuriant patogią ryšių sistemą, numatant visą eilę ėjimų į priekį. Tik tada gali tikėtis sėkmingo rezultato. Akivaizdu, kad pastatų priestatai, bet ne prielipai, gali pagerinti ne tik sovietinę, bet ir fiziškai bei morališkai pasenusią architektūrą.
Praktikoje gausu gerų rekonstrukcijos pavyzdžių, kur įvertinant esamo pastato proporcijas ir užsakovų gyvenimo poreikius, pastatas prikeliamas antram gyvenimui. Tada ir kaimynai užsikrečia geru pavyzdžiu - nori pasitempti, tvarkosi savo gerbūvį. „Visada reikia siekti maksimumo ir nepataupyti esminiuose dalykuose!", - teigia architektas R.
Žinoma, tik nuo kliento, jo suvokimo priklauso, kokį kelią pasirinks planuojantis statybas užsakovas. Šiame kelyje visa statybų pramonė susiduria su didžiuliais iššūkiais, nes būtina taupyti energiją neatsisakant komforto.
ES statistika rodo, kad 90 proc. laiko praleidžiame pastatuose, kurie sunaudoja 40 proc. energijos. VELUX ėmėsi aktyvios sprendimų paieškos šiam iššūkiui įveikti. Tam buvo sukurta „VELUX Model Home 2020" strategija, siekianti parodyti, kaip galima suprojektuoti ir pastatyti ekologiškus ateities pastatus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp efektyvaus energijos naudojimo, vidaus klimato, dienos šviesos, architektūros ir novatoriškų, ekologiškų technologinių sprendimų.
Šiai strategijai įgyvendinti kompanija įsipareigojo įgyvendinti šešis demonstracinius projektus. Vienas iš tokių projektų - gyvenamojo namo rekonstrukcija pristatant priestatą. Projektas įgyvendintas Vokietijoje, Hamburgo priemiestyje Wilhelmsburge.
LichtAktiv Haus projektui įgyvendinti buvo nupirktas 1954 metų statybos dviems šeimoms skirtas sublokuotas 156 kv.m (96 kv.m gyvenamojo ploto) namas, stovintis 11,2 aro sklype. Architektai pasirinko stačiakampio tūrio pailgos formos priestatą su vienšlaičiu stogu, kurio nuolydis orientuotas į pietus. Priestatą su senuoju namu sujungė stikliniu priebučių -įėjimu.
Senajame pastate buvo perplanuotos erdvės ir palikti du vaikų kambariai, du vonios kambariai ir miegamasis. LichtAktiv Haus projekte priestato dėka gyvenamasis plotas nuo 96 kv. metrų padidėjo iki 132 kv.m. Senajame name buvo keletas mažų tamsių kambarių, po rekonstrukcijos jų liko keturi, įskaitant drabužinę, o priestate buvo suplanuota viena didelė erdvė su atskiromis zonomis.
Tačiau ne ploto didinimas buvo svarbiausia užduotis, kurią gavo projektuotojai. Senajame name bendras langų plotas buvo 18 kv. metrų, po rekonstrukcijos senajame name jis padidėjo dvigubai - iki 36 kv. m, o priestate jų atsirado net 57 kv.m. Visame name pakeista šildymo sistema, anksčiau namas buvo šildomas skystuoju kuru, rekonstrukcijos metu įrengtas saulės baterijų - oro- vandens šilumos siurblys ir šildomos grindys, saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti.
Kaip LichtAktiv Haus projektas prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo? Svarbiausia - atsinaujinantys energijos šaltiniai ir maksimaliai išnaudota dienos šviesa. Name buvo įrengti matavimo prietaisai, kurie parodė, kad namas pats pagamina visą reikalingą energiją: apskaičiuotas metinis energijos poreikis šildymui, karštam vandeniui, elektros prietaisams yra yra 20 501 kWh/a.
VELUX kompanijos specialistai apskaičiavo tris galimus tokios rekonstrukcijos variantus (bazinę rekonstrukciją, išplėstą ir LichtAktiv Haus) ir energijos poreikį bei suvartojimą kiekvienu atveju. Visus atvejus palygino su nerekonstruoro namo energijos poreikiais.
Statybos Leidimas Priestato Statybai
Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
Taigi, jeigu norite prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.
Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Pagrindinės Sąvokos
- Priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje.
- Statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.
- Nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
Statybos Inspekcijos Informacija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atlieka žemės naudojimo patikrinimus ir nustato pažeidimus. Svarbu laikytis statybos reikalavimų ir turėti reikiamus leidimus, kad išvengtumėte problemų.
VTPSI atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams atlikti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininko pavaduotojai Jurgitai Špūraitei įteiktas Mykolo Krupavičiaus vardo atminimo medalis - už nuopelnus Lietuvos žemėtvarkos sistemai, jos raidai ir profesijos autoriteto stiprinimui.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad sulaukia gyventojų klausimų, ar statybą leidžiantys dokumentai (SLD), išduoti iki 2010 m. spalio 1 d., vis dar galioja.
Palangoje VTPSI viršininkas Albertas Stanislovaitis kartu su pavaduotojais susitiko su miesto meru Šarūnu Vaitkumi ir savivaldybės administracijos atstovais. Aptarti svarbiausi pajūrio kurorto teritorijų planavimo ir statybų klausimai, būsimi projektai bei jų įgyvendinimo iššūkiai.
tags: #statinio #priestatas #savoka