Daugiabučių namų gyventojams dažnai iškyla klausimų, susijusių su bendro turto valdymu, priežiūra ir sprendimų priėmimu. Lietuvoje šiuos klausimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai, o vienas svarbiausių aspektų yra butų savininkų balsavimo tvarka.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius principus ir reikalavimus, susijusius su daugiabučių namų bendrasavininkų balsavimu Lietuvoje.
Bendrijos: lankstesnis valdymas, platesnė integracija, daugiau steigimo galimybių
Bendrieji Principai
Civilinio kodekso 4.85 straipsnis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi balsą.
Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.
Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.
Butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.
Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai.
Balsavimo Raštu Tvarka
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį, pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844.
Svarbūs Aspektai
- Daugumos sutikimas: Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnį, jei patalpų savininkų susirinkimo sprendimas yra priimtas daugumos balsų susirinkime ir prisilaikant kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatytos tvarkos, tai savininkas privalo apmokėti išlaidas, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
- Bendrijos nariai ir savininkai: Svarbu atskirti bendrijos narius nuo visų butų savininkų. Kai kurie sprendimai priimami tik bendrijos narių susirinkime, o kiti - visų savininkų susirinkime. Savininkų dažniausiai būna daugiau nei bendrijos narių.
- Kvorumas: Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių.
- Balsavimo teisė: Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame pastate.
- Protokolavimas: Visuotinis susirinkimas turi būti protokoluojamas. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Gyventojams dažnai kyla klausimų dėl balsavimo tvarkos ir sprendimų priėmimo. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir į juos pateikti atsakymai:
- Ar gali savininkų susirinkimas duoti sutikimą visiems norintiems montuoti kondicionierius? Taip, visuotiniame butų savininkų susirinkime nubalsavus reikiama dauguma, galima duoti vieną sutikimą visiems norintiems montuoti kondicionierius ant daugiabučio sienų.
- Kaip elgtis, jei bendrijos pirmininkas vengia šaukti susirinkimą? Jei bendrijos pirmininkas nevykdo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą, galima arba gauti visų 100 proc. savininkų rašytinį patvirtinimą parašu, kad jis yra bendrijos narys arba nėra bendrijos narys ir taip sudaryti sąrašą. Arba gal galima remtis kokias...
- Ar gali bendrijos narys sodinti gėles bendrijos prižiūrimoje teritorijoje? Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Statybos Darbai ir Balsavimas
Atliekant statybos darbus daugiabučiame name, taip pat svarbu laikytis nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, atliekant paprastąjį remontą, reikalingas pastato paprastojo remonto aprašas (projektas), kuris turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 reikalavimus.
Atliekant laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymą, buto savininkas privalo supažindinti kaimynus su planuojamais statybos darbais, gauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų pritarimą, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti teigiamą ekspertizės išvadą projektui.
Svarbu: Statybos leidimo nereikia, kai statybos darbai, išskyrus bendrųjų pastato inžinerinių sistemų keitimą, atliekami buto viduje.
Teisės Aktai
Balsavimo tvarką ir kitus su daugiabučių namų valdymu susijusius klausimus reglamentuoja šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas
- Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymai
- Savivaldybių tarybų sprendimai
Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučių namų valdymą ir priežiūrą:
| Teisės aktas | Aprašymas |
|---|---|
| Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas | Nustato bendruosius nuosavybės teisės principus ir daugiabučių namų bendrosios nuosavybės valdymą. |
| Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas | Reglamentuoja bendrijų steigimą, valdymą, narių teises ir pareigas. |
| Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 | Nustato statinio projektavimo reikalavimus. |
| Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-844 | Patvirtina butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašą. |
Šie teisės aktai nuolat keičiasi, todėl svarbu sekti naujausią informaciją.
Daugiabučio namo renovacija - svarbus sprendimas, reikalaujantis bendrasavininkų balsavimo.
Išvados
Daugiabučio namo bendrasavininkų balsavimo tvarka yra svarbi priimant sprendimus dėl bendro turto valdymo ir priežiūros. Svarbu laikytis teisės aktų reikalavimų, užtikrinti kvorumą ir tinkamai protokoluoti susirinkimus. Kilus neaiškumams, rekomenduojama kreiptis į teisininkus arba konsultuotis su savivaldybės specialistais.
tags: #str #namo #bendrasavininku #balsavimas