Didžiąją dalį Lietuvos daugiabučių sudaro nerenovuoti tipinės sovietinės statybos namai, kurie reikalauja didelių šilumos sąnaudų dėl prastų šiluminės sienų, langų ir stogų varžos savybių.
Lietuvos energijos konsultantų bei Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija paragino Vyriausybę nebevilkinti senos statybos daugiabučių namų problemos ir ateinančių metų biudžete numatyti lėšų šių būstų atnaujinimui.
"Senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti 2 - 4 kartus daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose", - teigė Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Jonas Ūselis.
Parengtame Būsto strategijos projekte nurodoma, kad 1961-1990 metais statytuose daugiabučiuose gyvena 66 proc. šalies gyventojų. Iš viso yra apie 17 tūkst. "tikrų" daugiabučių, kurių naudingas plotas siekia 36,6 mln. kvadratinių metrų. Bet dar yra ir 1-2 aukštų namai, talpinantys nuo poros iki keleto butų, jie apima daugiau kaip 6 mln. kvadratinių metrų naudingo ploto.
Sovietinės statybos daugiabučiai reikalauja didelių šilumos sąnaudų: tipinių sovietinės statybos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosiose energijos sąnaudose didžiausią dalį - net 55-65 proc. - sudaro šildymas, karšto vandens ruošimui tenka 20-32 proc. sąnaudų.
Šiuo metu maždaug už 120 mln.
"Akivaizdu, jog reikia užtikrinti valstybinę paramą pastatų ir jų inžinerinių sistemų renovacijai, kuri leistų gyventojams sumažinti išlaidas būstų šildymui ir priežiūrai", - teigė J. Ūselis.
Ką daryti ir ko nedaryti renovuojant nuomojamą turtą
Prognozuojama, kad standartiniame daugiaaukščiame name atlikus šildymo ir karšto vandens sistemų renovaciją pastatas galėtų sutaupyti apie 10 proc. energijos, o išlaidos atsipirktų per 4,5 metų.
Kadangi Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos sudaro tik apie trečdalį ES gyventojų vidutinių pajamų, todėl menka jų perkamoji galia riboja galimybes įsigyti būstą ar tinkamai jį prižiūrėti.
Nuo 1990 metų investicijos į gyvenamąją statybą mažėjo ir šiuo metu sudaro maždaug 500 mln. litų per metus. Gyvenamųjų namų statybos mažėjimą lemia tai, kad daugiau kaip 90 proc. investicijų į šią sritį tenka nuosavoms bei skolintoms gyventojų lėšoms. Privataus kapitalo lyginamoji dalis tesiekia 4-5 proc. Valstybės investicijos į būsto sektorių sudaro 5-6 proc. ir didesnės įtakos būsto statybos plėtrai neturi.
Palyginti su ES, išskirtinas būsto situacijos Lietuvoje bruožas - nėra susiformavusios būsto nuomos rinkos. ES šalyse nuomojamo būsto sektorius vidutiniškai sudaro 20-30 proc. viso būsto sektoriaus. Lietuvoje socialinis būstas sudaro tik 2,4 proc.
Energijos sąnaudų palyginimas tipiniame sovietinės statybos daugiabutyje
| Energijos rūšis | Sąnaudų dalis (%) |
|---|---|
| Šildymas | 55-65 |
| Karšto vandens ruošimas | 20-32 |
tags: #tipines #seno #daugiabucio #vandens #sanaudos