Trumpalaikio Turto Mokumo Rodikliai: Apskaičiavimas ir Svarba

Įmonės finansinės būklės analizė yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę rodiklių. Vienas iš svarbiausių aspektų yra įmonės mokumas, kuris parodo jos gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Šiame straipsnyje aptarsime greitojo trumpalaikio mokumo koeficiento apskaičiavimą, jo reikšmę ir interpretavimą.

Mokumo Rodikliai ir Jų Svarba

Mokumo rodikliai, palyginti su likvidumo rodikliais, leidžia plačiau įvertinti įmonės galimybes padengti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius įsipareigojimus. Dažniausiai naudojami mokumo rodikliai yra bendrasis mokumas (angl. debt-to-equity ratio), skolos ir nuosavybės santykis (angl. debt-to-equity ratio), įsiskolinimo rodiklis (angl. debt-to-asset ratio) ir manevringumo rodiklis. Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsipareigojimus ir trumpalaikį turtą, o mokumo rodikliai apima platesnį laikotarpį ir turtą.

Mokumas - tai įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, kai ateina jų mokėjimo terminas. Bendrasis mokumas arba bendrojo mokumo rodiklis (angl. equity to debt ratio), kartais vadinamas pastovaus mokumo koeficientu, parodo, kiek nuosavo kapitalo tenka vienam įmonės įsiskolinimo eurui. Šis rodiklis yra ypač svarbus investuotojams, nes jis palygina skolas su nuosavu kapitalu, o ne su visu įmonės turtu.

Paprastai laikoma, kad jei rodiklio reikšmė yra mažesnė nei 0,5, įmonės padėtis nėra gera, o jei rodiklis svyruoja apie 1, tai laikoma gera. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje šio rodiklio pavadinimas nėra suprantamas vienodai, todėl kai kuriuose šaltiniuose bendrasis mokumas gali būti skaičiuojamas šiek tiek kitaip, lyginant viso turto dydį su visomis skolomis. Tokiu atveju reikia nepamiršti, kad jo interpretacija bus kitokia.

Skubaus Padengimo Koeficientas

Skubaus padengimo koeficientas - vienas iš trijų pagrindinių įmonės finansinio likvidumo nustatymo rodiklių. Šis koeficientas lygina įmonės trumpalaikį turtą, neįtraukiant atsargų, su jos trumpalaikiais įsipareigojimais. Kitaip nei bendrasis padengimo koeficientas, šis rodiklis į skaičiavimus prie trumpalaikio turto neįtraukia atsargų, kurios yra mažiau likvidus turtas (ar bent jau tokiu taptų ženkliai smukus įmonės pajamoms). Todėl skubaus padengimo koeficientas bus visuomet mažesnis nei bendrasis padengimo koeficientas.

Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės likvidumas aukštesnis.

Skaičiavimo formulė

Skubaus padengimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Skubaus padengimo koeficientas = (Trumpalaikis turtas - Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai

Trumpalaikis turtas apima pinigus, trumpalaikes investicijas, gautinas sumas ir kitą turtą, kurį galima greitai paversti pinigais. Atsargos - tai žaliavos, nebaigta gamyba ir gatava produkcija, kurią reikia parduoti, kad būtų gauti pinigai. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima mokėtinas sumas tiekėjams, trumpalaikes paskolas ir kitus įsipareigojimus, kuriuos reikia padengti per vienerius metus.

Interpretavimas

Skubaus padengimo koeficientas parodo, ar įmonė turi pakankamai likvidaus turto, kad galėtų padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus, neįskaitant atsargų. Jei koeficiento reikšmė yra didesnė nei 1, tai reiškia, kad įmonė turi daugiau likvidaus turto nei trumpalaikių įsipareigojimų, ir tai yra teigiamas ženklas. Jei koeficiento reikšmė yra mažesnė nei 1, tai reiškia, kad įmonė gali turėti sunkumų padengiant savo trumpalaikius įsipareigojimus, jei atsargos nebus greitai parduotos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skubaus padengimo koeficiento reikšmė priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Pavyzdžiui, įmonės, kurios veikia prekybos sektoriuje ir turi dideles atsargas, gali turėti mažesnį skubaus padengimo koeficientą nei įmonės, kurios veikia paslaugų sektoriuje ir neturi didelių atsargų.

Mokumo analizės svarba

Mokumo analizė yra svarbi įmonės finansinės būklės įvertinimo dalis. Ji padeda nustatyti, ar įmonė turi pakankamai lėšų, kad galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Bankroto prognozavimas

Bankrotas - tai teisminis arba neteisminis įmonės pripažinimas nemokia, kai ji nepajėgia apmokėti skolų ir vykdyti kitų turtinių įsipareigojimų. Įmonei yra svarbu ne tik stebėti, bet ir analizuoti įmonės situaciją bei prognozuoti bankroto galimybę, remiantis patikimais metodais. Šiuo metu mokslinėje literatūroje galima rasti labai daug įvairiausių bankroto prognozavimo modelių. Bankroto prognozavimo pradininkai buvo P. Fitzpatrick, W. Hickman, A. Winakor ir R. Smith. Šie mokslininkai dar 1920-1930 m. pradėjo naudoti vieną ar du santykinius rodiklius. Dažniausiai naudojamas yra E. Altman’o sukurtas modelis.

Finansinės analizės tikslai ir uždaviniai

Finansinė analizė užima svarbią vietą įmonėje, nes ji tiria įmonės veiklos finansines pasekmes ir jų priežastis. Įvairūs autoriai pateikia skirtingus finansinės analizės apibrėžimus. Finansinė analizė - tai valdymo racionalizavimo priemonė, svarbi kaip įmonės veiklos kontrolės forma. Finansinė analizė padeda atskleisti įvykusius įmonės procesus bei dabartinę jos finansinę būklę. Pagal J. Šių procesų bei tinkamai įvertinti įmonės ekonominę situaciją.

Finansinės analizės tikslai priklauso nuo šios analizės informacijos vartotojų. Visų pirma, finansinės analizės informacija svarbi įmonės vadovams, kurie naudodamiesi analizės duomenimis, gali įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, ar teisingai praeityje priimti sprendimai ir atsižvelgdami į šią informaciją daryti išvadas, ką galėtų atlikti geriau ateityje. Būsimus investuotojus domina, ar jų investuotos lėšos gaus pelną, dividendus. Taip pat finansinės analizės informacija svarbi įmonės kreditoriams, produkcijos tiekėjams, paslaugų teikėjams, kurie iš analizės duomenų sprendžia apie įmonės finansinę būklę, ar įmonė sugebės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Apibendrinant išvardintą informaciją, galima teigti, kad tinkamai atlikta finansinė analizė padeda nustatyti įmonės trūkumus, kuo remiantis vadovybė gali imtis priemonių šiuos trūkumus pašalinti bei atlikti veiksmus, kad šie trūkumai ateityje nepasikartotų. Pagalba nustatant pelningiausias įmonės veiklos sritis, kadangi tai parodo nesėkmingas veiklas, kurių reikėtų atsisakyti ar kažką keisti, kad veikla taptų pelningesnė.

Finansinės analizės šaltiniai

Įmonės finansinės analizės duomenų šaltiniai yra visa informacija, kuri naudojama analizuojant įmonės veiklą. Ši informacija privalo būti tikra ir patikima, kadangi nuo jos priklauso, ar finansinės analizės rezultatai bus kokybiški ar ne, ar gautais rezultatais bus galima pagrįsti įmonės valdymo sprendimus. Finansinės analizės šaltinių klasifikavimas pirmiausia priklauso nuo analizei keliamiems tikslams, finansinės analizės šaltiniai skirstomi į keturias grupes: planiniai normatyvai, buhalterinės apskaitos duomenys, atskaitomybės duomenys ir neapskaitiniai duomenys.

Į planinius normatyvus galima priskirti verslo planus, biudžetus, išlaidų sąmatas, programas ir kt. Įmonės buhalterinė apskaita yra sistema, kuria registruojamos, grupuojamos bei apibendrinamos įmonės ūkinės operacijos. Ši sistema suteikia informacijos ekonominiams sprendimams priimti bei finansinei atskaitomybei sudaryti. Neapskaitiniai duomenys gali būti vidiniai bei išoriniai. Įmonės finansinę analizę geriausia pradėti nuo verslo plano, kadangi jame pateikta informacija apie įmonės veiklą, produkto bei jo rinkos apžvalga, planuojama pasiekti apyvarta ir numatomas pelnas bei kita svarbi informacija. Taip pat daug informacijos pateikiama įmonės biudžete, tokios kaip planuojama įmonės veikla bei iš anksto apibrėžtas ar esamas tam tikros veiklos įvertinimas. Tuo tarpu buhalterinės apskaitos informacijos vartotojai randa informaciją apie įmonės turtą, kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus, taip pat informaciją, reikalingą įmonei valdyti. Naudojantis šios informacijos duomenimis, galima numatyti būsimas pajamas ir išlaidas, įvertinti įmonės veiklos galimybes.

Finansinės analizės rūšys

Finansinė analizė pagal įvairius požymius skirstoma į tam tikras rūšis. Šie požymiai susieti su bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo analizės tikslo, paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacinių šaltinių. Literatūroje galima rasti įvairius finansinės analizės klasifikavimo būdus, vienas iš jų yra skirstymas pagal pasikartojimo dažnumą (vienkartinė ir periodinė analizė), pagal laiką (operatyvinė, retrospektyvinė ir perspektyvinė analizė), pagal analitinės programos turinį (vidinė lyginamoji analizė, lyginamoji įmonių analizė, kompleksinė ir teminė analizė), pagal metodus (horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė).

Horizontalioji analizė parodo rodiklių dinamiką bei nuokrypius nuo lyginamų rodiklių. Vertikalioji analizė dar kartais vadinama struktūrine analize, nes padeda nustatyti finansinių rodiklių struktūrą. Santykinė analizė - tai finansinių rodiklių skaičiavimas remiantis finansinių ataskaitų duomenimis. Šiais santykiniais rodikliais išreikštus rodiklius.

Santykiniai rodikliai ir jų grupavimas

Labiausiai naudojama santykinė analizė, nenuostabu, kad skirtingi Lietuvos ir užsienio autoriai skirtingai grupuoja santykinius rodiklius. Labai dažnai naudojami pelningumo ir likvidumo rodikliai, tai daroma dėl to, kad šios grupės rodikliai laikomi vieni svarbiausių vertinant įmonės būklę ir perspektyvas. Pelningumas padeda atskleisti įmonės veiklos rezultatus bei prognozuoti įmonės būklę ateityje. O likvidumas parodo įmonės turto būklę, kiek įmonė jo turi, trumpalaikio ar ilgalaikio, bei parodo, kurį turtą būtų lengviau paversti grynaisiais pinigais, kad būtų galimybė skubiai padengti įmonės įsipareigojimus.

Viena labai svarbi santykinių rodiklių grupė yra mokumo rodikliai, nes ji parodo įmonės gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Analizuojant šią rodiklių grupę, bus daugiau galimybių išvengti sunkumų įmonės veikloje bei sunkumų susiduriant su skolų padengimu, o tai padės išvengti įmonės mokumo problemų, kurios nuveda įmonę prie bankroto.

Mokumas ir jo valdymas

Kiekvienai įmonei labai svarbu yra išsaugoti savo autoritetą bei puikiai konkuruoti rinkoje, tam, kad tai pasiektų, joms būtina vykdyti savo turimus įsipareigojimus. Mokumas yra būtina įmonės gyvavimo sąlyga, nes nuo jo priklauso įmonės veikla, finansinė būklė bei veiklos rezultatai. Tik būdama moki įmonė gali siekti tolimesnių strategijų, perspektyvų, investicinių sprendimų. Mokumą galime apibūdinti kaip gebėjimą, pajėgumą mokėti, padengti mokestinius įsipareigojimus. Siekiant palaikyti įmonės mokumą, būtina tinkamai valdyti finansinius išteklius, t.y. tinkamai kaupti, paskirstyti bei naudoti pinigines lėšas. Savininkai, skatindami verslo augimą, privalo stebėti įmonės pajamas ir sąnaudas, kitimą bei kitus finansinius rodiklius.

Kiti svarbūs finansiniai rodikliai

Be skubaus padengimo koeficiento, yra ir kitų svarbių finansinių rodiklių, kurie padeda įvertinti įmonės finansinę būklę.

Pajamos ir pelningumas

Svarbu stebėti ne tik bendras įmonės pajamas, bet ir pajamas pagal svarbiausius įmonės verslo segmentus: klientų grupes, produktų ar paslaugų grupes, rinkas, geografinius regionus su galimybe matyti kiekvieno individualaus produkto ar paslaugos pardavimus.

Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo, koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.

Šis rodiklis parodo, kiek pelno gaunama iš pagrindinių įmonės veiklų, nevertinant atsitiktinių veiklų (kitos veiklos rezultatų) bei finansinės veiklos ir pelno mokesčių. Kuo didesnis šis rodiklis - tuo pelningesnė įmonės veikla.

Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža parodo, koks pelningumas procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. Juo vertinamas visos įmonės veiklos efektyvumas: galima matyti, kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų piniginis vienetas.

Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo, koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.

Šis rodiklis parodo, kiek pelno generuoja kiekvienas klientas.

Rodiklių palyginimas ir tendencijos

Vertinant įmonės finansinę būklę, yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas? Pajamų augimo rodiklis parodo, kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti bendrojo pelno, veiklos pelno ir EBITDA pokyčius (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.

Turtas ir įsipareigojimai

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris tarnaus įmonei daugiau kaip vienerius metus ir jo įsigijimo vertė yra didesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Balanso straipsniuose paprastai detalizuojamas į nematerialųjį, materialųjį, finansinį bei kitą ilgalaikį turtą. Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurio gyvavimo ciklas trumpesnis negu 1 m.

Nuosavas kapitalas - tai įmonės savininkų nuosavybė: akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai.

Ilgalaikiai įsipareigojimai - juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.

Likvidumo rodikliai

Bendrasis likvidumo rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz., apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.

Apyvartinis kapitalas - tai trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas. Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį, galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai.

Apyvartumo rodikliai

Atsargų apyvartumas parodo, kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo, kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos. Mokėtinų sumų tiekėjams apyvartumas apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo, kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.

Turto apyvartumas naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų. Apyvartinio kapitalo apyvartumas naudojamas įvertinti, kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas. Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.

Įsiskolinimo rodikliai

Įsipareigojimų rodiklis parodo įmonės įsipareigojimų dalį visame turte, kokia turto dalis yra įsigyta už sk.

Vaizdo įrašo tema:

tags: #trumpalaikio #turto #mokumo #rodikliai