Turto Padalijimas Pagal Vedybinę Sutartį Nenutraukus Santuokos Lietuvoje

Besikeičiančioje šiuolaikinėje visuomenėje tampa ne tik svarbu išsaugoti savo šeimos vertybinį pamatą, bet ir rasti paprastus bei efektyvius sprendimus turtiniuose šeimos santykiuose. Kad palengvintų šių klausimų nagrinėjimą bei leistų sutuoktiniams patiems apspręsti savo turtinius reikalus įstatymų leidėjas numato tam tikrus instrumentus, o visų pirma - vedybines sutartis.

Dažnai girdime apie užsitęsusius ilgus ir sudėtingus skyrybų procesus. Vienas iš būdų palengvinti šį nemalonų procesą - vedybų sutartis. Dauguma žmonių vengia šio raštiško susitarimo, nes neva tai reiškia skyrybas. Ypatingai šis mąstymas būdingas vyresniajai kartai. Tačiau, pasak teisininkų, taip mąstyti yra klaidinga.

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas pažymi, kad vedybų sutartis yra puikus įrankis, leidžiantis sureguliuoti turtinius klausimus santuokoje ir nedarantis jokios įtakos sutuoktinių asmeniniams santykiams. Vedybinės sutarties pasirašymas padeda apsisaugoti nuo daugelio problemų, kylančių dėl turto klausimų ir skolų. Toliau skaitydami sužinosite apie vedybines sutartis ir reikalui esant galėsite kreiptis į patyrusį skyrybų advokatą, kuris pakonsultuos iškilusiais klausimais.

Lietuvoje pamažu populiarėja prieš vestuves sudaryti sutartį, kurioje būtų apibrėžti tam tikri finansiniai būsimos šeimos įsipareigojimai, atsakomybės. Tačiau mažai kas žino, jog sutartis gali būti ne tik priešvedybinė, tačiau ir povedybinė. Kuo skiriasi šios sutartys bei kokiais atvejais partneriai nori teisiškai apsibrėžti tam tikrus susitarimus jau po santuokos sudarymo?

Kas yra Vedybinė Sutartis?

Teisininkė R. Vaičekauskytė paaiškina, kad vedybų sutartis yra ne kas kita, o sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.101 str. vedybų sutartį apibrėžia, kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Taigi, įstatymas leidžia sutuoktiniams patiems spręsti dėl savo turtinių santykių.

Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos registravimo (povedybinė sutartis). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma.

Šios sutarties pagrindinis tikslas - turto, tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje, teisinio režimo nustatymas, keičiant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Juo vadovaujantis yra laikoma, kad visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kol neįrodoma, kad šis įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių, asmenine jo nuosavybės teise.

Dažnas galvoja, kad tai yra įžeidimas ar spjūvis į veidą, tačiau nūdienoje tai yra įrankis kaip oriai išsiskirti. Ir dėl vienos paprastos priežasties. Vedybinės sutartys gal ir negarantuos Jums dešimčių ar šimtų tūkstančių, bet ką jos Jums garantuos, kad Jūs apsisaugosite nuo dešimtis ar šimtus tūkstančių siekiančių kito sutuoktinio skolų.

Kadangi pas vyrą ir moterį juk lygios teisės, tačiau lygios ir pareigos bei atsakomybės. Todėl jeigu Jūsų sutuoktinis pasiskolino pinigų vakar, labai tikėtina, kad antstolis į Jūsų duris pasibels rytoj. Todėl vienintelė priemonė apsisaugoti nuo to - pasirašyti vedybinę sutartį.

Turto teisinis režimas

LR CK 3.83 str. numato, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą. Anot jos, sutuoktiniai vedybų sutartyje gali pasirinkti vieną iš trijų įstatyme numatytų turto teisinių režimų:

• Galima pasirinkti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
• Taip pat galima pageidauti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe.
• Galimas ir trečiasis variantas. Vadovaujantis juo, turtas įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje taip pat gali nusistatyti mišrų turto teisinį režimą. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti, kad vedybų sutartyje nustatytas turto teisinis režimas bus taikomas ne visam sutuoktinių turtui, o tik tam tikrai jo daliai arba tik konkretiems daiktams.

Vedybinių Sutarčių Rūšys

Vedybinės sutartys būna trijų rūšių:

• Nustatančios visiško bendrumo turtinį teisinį režimą (t.y. turtas įgytas tiek iki santuokos kaip asmeninė nuosavybė, tiek po santuokos - jis tampa bendru sutuoktinių turtu).
• Dalinės nuosavybės turtinis režimas (turtas, įgytas susituokus dalinės nuosavybės teise).
• Visiško atskirumo turtinis režimas (t.y. kas yra įgyta vieno sutuoktinio - jo asmeninė nuosavybė, kas yra įgyta kito sutuoktinio - tai yra kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai yra pati populiariausia vedybinė sutartis).

Svarbu paminėti, kad vedybinės sutartys yra sudaromos notarine tvarka. Notarine tvarka jos gali būti keičiamos, o pasibaigia jos nutraukus santuoką.

Turto padalijimo būdas ir tvarka

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam turtas po santuokos nutraukimo atitenka.

Anot jos, esant šiai sąlygai, teismo procesas žymiai sutrumpėja, kadangi teismui nereikia nagrinėti turto padalijimo klausimų. Jie jau yra išspręsti vedybinėje sutartyje. Ji pamini ir tai, kad ši sutartis taip pat leidžia sutuoktiniui apsaugoti savo pajamas ar turimą turtą tais atvejais, kai antrajam sutuoktiniui kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir antstoliai šio sutuoktinio atžvilgiu pradeda priverstinio išieškojimo procedūras.

Esant tokiai situacijai, jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį ir joje yra pasirinkę visiško turto atskirumo rėžimą, antstolis negalės nukreipti išieškojimo į pirmojo sutuoktinio gaunamas pajamas bei kitą turtą, kuris būtų laikomas bendru, nesant sudarytos vedybų sutarties.

Vedybų Sutarčių Nauda

Vedybų sutartis - tai ne tik būsimų ar esamų sutuoktinių susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų, bet taipogi ir susitarimas, be kita ko, padedantis apsaugoti vieno iš sutuoktinių pajamas ir turtą tais atvejais, kai antrajam kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir jo atžvilgiu antstoliai pradeda priverstines skolų išieškojimo procedūras, t. y. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką[8], jei vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, tai negali būti laikoma kliūtimi sudaryti povedybinę sutartį.

Vedybų sutarties privalumai:

• galimybė nevaržomai laisva valia nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą;
• galimybė apsaugoti savo verslo (ekonominius) interesus;
• galimybė apsaugoti bendruosius šeimos interesus;
• sutaupoma laiko ir finansinių išteklių;
• išvengiama varginančio turto dalybų proceso skyrybų atveju.

Vis tik, anot jos, prieš keletą metų vyravo tendencija, kad būtent vyrai labiau domėdavosi tokio tipo sutartimis. Tokia sutartis šeimoje dažniausiai sudaroma dėl pasikeitusių aplinkybių. Kartais norima apsaugoti sutuoktinį ir bendrą turtą nuo verslo skolų bankroto atveju, kartais tuo sėkmingai „prisidengiama“ įtikinant padėti parašą sutuoktinį, o realūs tiksliai būna visai kiti.

Žinoma, yra tokių atvejų, kai klientai ateina konsultuotis praėjus metams ar keliems po sutarties pasirašymo. Kai pradedu aiškinti, ką jie pasirašė ir kokias teisines pasekmes tai sukelia, juos ištinka šokas ir isterija.

Įdomu tai, kad pastebiu vis augantį skaičių asmenų, kurie slapta veda šeimos buhalteriją. Jie renka visus įrodymus, kad galėtų savaip juos panaudoti prieš sutuoktinį. Vis tik, patarčiau tokiems asmenims verčiau sudaryti vedybinę sutartį, taip viskas bus tiesiog paprašiau. Vedybų sutartis įveda aiškumo turtiniuose santykiuose.

Pasak teisininkės, vedybų sutartis gali būti keičiama sutuoktinių sutarimu, tvirtinamu notaro.

Vedybų Sutarties Sudarymo Tvarka

Tokios būtų pagrindinės vedybinių sutarčių rūšys ir sudarymo tvarka. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas - jungtinės nuosavybės.

Vedybų sutartis, kaip ir visos sutartys, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas - sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Taigi sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga.

Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė - nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Įstatyme pagal santuokos įregistravimo momentą išskiriamos dvi vedybinių sutarčių rūšys: ikivedybinės ir povedybinės. Ikivedybinės sutartys, t. y. sudarytos iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinės sutartys - nuo jos sudarymo, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokios sutartys turi būti rašytinės, patvirtintos notariškai ir įregistruotos Vedybų sutarčių registre - tik tada jos galioja būsimiesiems kreditoriams ar kitiems suinteresuotiems asmenims.

Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y.

Vedybų sutarties nutraukimas

Vedybų sutartis bet kuriuo metu gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių sutarimu. Vedybų sutarties nutraukimui taikomas toks pats reikalavimas kaip ir jos sudarymui, t. y. sutarties nutraukimas turi būti tvirtinamas notaro. Nutraukus vedybų sutartį, sutuoktinių turtui toliau taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Šalys taip pat gali sutarti, kad tam tikros sutarties nuostatos bus pradėtos taikyti po tam tikro laiko (pvz. 3.116 straipsnis. Turto padalijimo būdai 1. Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. 2. Šio skyriaus normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. 3.117 straipsnis. Sutuoktinių bendro turto dalys 1. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 2. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. 3. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. 4. Vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto yra paveldima pagal šio kodekso penktosios knygos normų nustatytas taisykles. 3.118 straipsnis. Turto balanso sudarymas 1. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. 2. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. 3. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. 4. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis. 3.119 straipsnis. Turto vertės nustatymas Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. 3.120 straipsnis. Nedalytinas turtas 1. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas - vienam ir kitam sutuoktiniui. 3.121 straipsnis. Turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, priskyrimas bendrajai jungtinei nuosavybei 1. Turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti susitarimai draudžiami, jeigu tai pakenktų sutuoktinio kreditoriams. Jeigu dėl tokio sutuoktinių susitarimo kreditoriaus reikalavimas nebegali būti visiškai patenkintas iš asmeninio sutuoktinio turto, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. 3.122 straipsnis. Reikalavimo padalyti turtą užtikrinimas Vieno sutuoktinio arba sutuoktinių kreditorių prašymu teismas gali areštuoti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar skirti turto administratorių, jeigu tai būtina sutuoktinių teisėms į bendrą turtą arba kreditorių teisėms apsaugoti. Šios priemonės netaikomos, jeigu kitas sutuoktinis pateikia adekvatų sutuoktinio, kuris prašo taikyti turto areštą ar skirti turto administratorių, arba kreditorių reikalavimų užtikrinimą. 3.123 straipsnis. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo 1. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. 2. Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas. 3. Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. 4. Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo. 3.124 straipsnis. Turto padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant santuokos Jeigu vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu arba nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo. 3.125 straipsnis. Turto padalijimo fakto registravimas Šalių sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo padalyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti registruojamas hipotekos įstaigoje, kurioje įregistruota vedybų sutartis arba yra padalytas turtas, padarant atitinkamą įrašą vedybų sutarčių registre. 3.126 straipsnis. Kreditorių teisių garantijos 1. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. 2. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. 3.127 straipsnis. Dalijamas turtas 1. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. 2. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. 3. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. 3.128 straipsnis. Sutuoktinių tarpusavio pareigos po turto padalijimo, kai santuoka nėra nutraukiama 1. Sutuoktinis, kurio prašymu buvo padalytas turtas, privalo pagal galimybes prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo ir vaikų auklėjimo bei švietimo. 2. Jeigu kitas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo ir vaikų auklėjimo bei švietimo, visas šias išlaidas turi padengti sutuoktinis, kurio prašymu buvo padalytas turtas. 3. Teismas, padalydamas turtą, gali iš vieno sutuoktinio kitam priteisti pinigų sumą, iš kurios šis tretiesiems asmenims apmokėtų visas iš santuokos kilusias skolas. 3.129 straipsnis. Ieškinio senatis Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims, sudaryti vedybų sutartį. Tačiau vedybų sutartis Lietuvoje nėra tokia populiari, kaip kitose užsienio valstybėse, nepaisant to, kad ji suteikia didelę ekonominę ir praktinę naudą sutuoktiniams sprendžiant tarpusavio turtinius klausimus. Daugelis žmonių vis dar laikosi konservatyvaus požiūrio į vedybų sutartis, teigdami, kad vedybų sutartis parodo nepasitikėjimą savo sutuoktiniu ir iš anksto užprogramuoja būsimas skyrybas.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais - tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.

tags: #turto #padalijimas #pagal #vedybine #sutarti #nenutraukus