Individuali įmonė (IĮ) yra populiari verslo forma Lietuvoje. Individuali įmonė (IĮ) nuo kitų teisinių formų skiriasi tuo, jog tai yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, jog už visus finansinius individualios įmonės įsipareigojimus ir prievoles įmonės savininkas atsako ne tik visomis savo investicijomis į verslą, bet ir savo asmeniniu turtu. Individualią įmonę steigti bei būti jos savininku gali tik vienas fizinis asmuo. Fizinis asmuo negali turėti daugiau nei vienos Individualios įmonės.
Verslo formos Lietuvoje
Tačiau ką daryti, jei esate užsienietis ir norite įsteigti ar įsigyti tokį verslą? Šiame straipsnyje aptarsime IĮ steigimo ir pirkimo ypatumus, užsieniečio teises ir atsakomybę, taip pat kitus svarbius aspektus.
Individualios Įmonės Samprata ir Steigimo Pagrindai
Individuali įmonė (toliau IĮ) yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui. IĮ steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, Civilinis kodeksas (CK) ir IĮ steigimo dokumentai.
Svarbu pažymėti:
- IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
- IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių, t. y. Jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.
- IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.
- IĮ savininkai gali panauduoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai.
IĮ Steigimo Tvarka
IĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis (CK 2,60 str.). IĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.
Juridinius asmenis potvarkinė tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Juridinio asmens leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. IĮ pareikštine-normatyvine steigiant šią tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant IĮ patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus.
IĮ Pavadinimas Ir Buveinė
Steigimo dokumentuose bei registruojant IĮ turi būti nurodyta IĮ buveinė. CK 2.49 str. IĮ buveinę sieja su tą vietą, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresas. CK 2.39 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi norma, kad individuali įmonė turi turėti pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitu IĮ.
IĮ pavadinimas yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 str. l d.) ir intelektinės nuosavybės objektas. Jo apsauga numatyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 8 straipsnyje. IĮ gali naudoti bet kokį pavadinimą, jeigu:
- šio pavadinimo nenaudoja kitos IĮ;
- pavadinimas sudarytas laikantis CK ir kitų teisės aktų reikalavimų;
- pavadinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, teisės i prekės ženklus.
Kai IĮ pavadinime norima vartoti Lietuvos vardą, būtinas atitinkamas leidimas, nes Lietuvos vardas yra valstybės nematerialusis turtas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 3 str. 3 d. l p.). IĮ pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžiu junginiu, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų.
Registravimas Juridinių Asmenų Registre
Nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėjo veikti juridinių asmenų registras (toliau vadinama - Registras), kurio paskirtis - registruoti IĮ bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją. Jeigu nusprendėte įsteigti įmonę ir pasirinkote Jums tinkamiausią įmonės teisinę formą, įmonę turite įregistruoti Registre. Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa IĮ, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Prašymų formas galite rasti Registro tvarkytojo tinklalapyje. Notaras, gavęs įmonės registravimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei įregistravimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti pateiktuose įregistravimo dokumentuose. Notarui pateikiami dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų.
Įmonės Pirkimas
Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. galimas ir įmonės pirkimas. Pagrindiniai įmonės pirkimo-pardavimo etapai:
- Susitarimas.
- Įmonės pirkimo - pardavimo dokumentų parengimas.
- Akcijų apmokėjimas.
- Įmonės pirkimo - pardavimo dokumentų pasirašymas.
Rengiame įmonės pirkimo - pardavimo dokumentus, įgyvendiname įmonės pardavimo procedūrą nuo pradžios iki pabaigos.
Mokesčiai ir Išlaidos
Mokesčiai, mokami kas mėnesį:
- Mokesčiai, susiję su darbo užmokesčiu, sudaro apie 55% paskirtos algos.
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 21%. Mokama, jei įmonė yra PVM mokėtojas.
Mokesčiai, mokami kas metus:
- Pelno mokestis - 5% arba 15%.
Minimalios kasmėnesinės įmonės išlaikymo išlaidos:
- Privalomi mokėti kasmėnesiniai mokesčiai (pateikti aukščiau esančioje lentelėje).
- Darbuotojų darbo užmokesčiai.
- Buhalteris - apie 100 Eurų arba 950 Eurų per metus (tuo atveju, jei reikia).
Užsieniečio Teisės ir Buvimas Lietuvoje
Ar būtinas steigėjo/pirkėjo tiesioginis dalyvavimas, steigiant ar perkant įmonę Lietuvoje, ar būtina steigėjui/pirkėjui atvykti į Lietuvą? Įmonė gali būti įsteigta, o pakeitimai, susiję su įmonės pirkimo-pardavimo sandoriu, įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamos formos įgaliojimo pagrindu, t. y. be tiesioginio steigėjo/pirkėjo dalyvavimo.
Užsieniečio, įsteigusio ar nusipirkusio įmonę Lietuvoje, teisė būti ir/ar gyventi Lietuvoje: Užsienietis, turintis įmonę Lietuvoje, turi teisę atvykti į Lietuvą ir būti Lietuvoje vizos pagrindu, neviršydamas vizoje nustatyto būvimo šalyje laiko.
Užsieniečiui, teisėtai vykdančiam veiklą Lietuvoje ir kurio būvimas Lietuvoje yra būtinas , siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Leidimas laikinai gyventi - tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvoje jame nurodytą laiką.
Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos ir į ją grįžti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali keliauti po visas Šengeno valstybes ir būti jose iki 3 mėnesių. Asmuo, išvykdamas iš Lietuvos ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti išvykimą.
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.
Atsakomybės Ypatumai
Svarbu pabrėžti, kad IĮ savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu. Tai reiškia, kad jei įmonė patiria finansinių sunkumų, kreditoriai gali reikalauti kompensacijos iš savininko asmeninio turto.
Neribota civilinė atsakomybė reiškia, kad savininkas atsako ne tik įmonės turtu, bet ir savo asmeniniu turtu. Ši atsakomybė galioja nepriklausomai nuo to, ar savininkas yra užsienietis, ar Lietuvos pilietis.
Šis aspektas yra labai svarbus, nes jis apibrėžia rizikos lygį, kurį prisiima užsienietis, steigdamas arba įsigydamas IĮ Lietuvoje.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Kiek laiko užtrunka įsteigti individualią įmonę? Įprastai 1-5 darbo dienas, priklausomai nuo pasirinktos teisinės formos.
- Ar galima individualią įmonę įsteigti savarankiškai? Taip, tačiau žmonės dažnai daro klaidas dokumentuose ar neteisingai pasirenka įmonės formą, valdymo organus, todėl klientams rekomenduojame naudotis teisininko pagalba.
- Ar užsienio piliečiai gali įsigyti 100 % įmonės akcijų? Taip.
- Ar MB (Mažoji Bendrija) turi privalomą kapitalą? Ne. MB neturi privalomo kapitalo - nario įnašas gali būti nuo 1 € arba nepiniginis.
- Ar galima keisti įmonės pavadinimą? Taip. Pavadinimą galima keisti bet kuriuo metu, priėmus sprendimą ir įregistravus naują įstatų redakciją.
- Kas yra JANGIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema)? JANGIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema) reikalingas tam, kad valstybė turėtų tikslius duomenis apie tikruosius naudos gavėjus. Tai ES ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimas.
Individualios Įmonės Dalyvio Atsakomybė Pagal Juridinio Asmens Prievolės
Juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirtumo principas lemia bendrą taisyklę, jog juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Visuomeninis santykis dinamiškumas bei vis didėjantys asmens ekonominiai interesai nulėmė tai, jog šalia įprasto teisės subjekto žmogaus ėmė dalyvauti investicinis teisinis santykis juridinis asmuo.
Minėta situacija praktikoje gali pasireikšti dvejopai, t. y. kuomet juridinio asmens dalyvis atsakys pagal neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, ir kuomet jis taps atsakingu pagal ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles. Visgi visuotinai pripažįstamo juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirtumo principo kontekste nei vienu, nei kitu atveju, juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles fenomenas nėra įprastas reiškinys, o veikiau išimtis iš taisyklės.
Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles atveju, ryškiausi daugiausia probleminiai klausimai kyla dalyvio atsakomybės įgyvendinimo procedūrose, t. y. išieškojimo ir nemokumo procesuose. Kadangi neribotos atsakomybės atveju dalyvio atsakomybė tiesiogiai numato įstatymas, tai tokio juridinio asmens kontrahentai įgyja didesnes savo reikalavimus patenkinimo galimybes.
Lietuvos teisiniame reguliavime CK 2.50 str. 3 d. atsirado tik įsigaliojus naujajam CK, tai natūralu, jog minėtos normos taikymo sąlygos nėra iki galo aiškios. Neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles klausimas iš esmės yra naujas ir mažai tyrinėtas.
Individuali įmonė
tags: #uzsienietis #atsako #savo #turtu #uz #individualia