Į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) vis dažniau kreipiasi ūkininkai dėl iš Lietuvos įmonių gaunamų pasiūlymų išsinuomoti ar pirkti ūkininkų naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Ūkininkai domisi, ar galimas valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas kitiems asmenims, ir kaip šį procesą reglamentuoja teisės aktai. NŽT atkreipia dėmesį į svarbius teisinius ir praktinius aspektus, susijusius su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma ir pardavimu.
NŽT pažymi, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negali jiems išnuomotų valstybinės žemės sklypų perleisti (parduoti ar išnuomoti) kitiems asmenims.
Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Nuoma
Remiantis teisės aktais, valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti gali Lietuvos ir kai kurie užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Valstybine žemės ūkio paskirties žeme ją išsinuomojęs fizinis ar juridinis asmuo gali naudotis nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą. Laisvos valstybinės žemės fondo žemė valdoma, naudojama ir disponuojama ja įstatymų nustatyta tvarka.
NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui.
Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. NŽT) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.
Kaip minėta, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms.
Pirmumo Teisė Išsinuomoti Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Sklypus Be Aukciono
Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi:
- Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
- Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pardavimas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:
- asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai formuojami prie asmens nuosavybės teise turimų statinių, kurių paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės ūkio paskirties ir kurie reikalingi šiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti.
- asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Asmeninio ūkio naudotojai gali pirkti iš valstybės tik jiems pagal teisės aktus suteiktą ir jų pačių asmeninio ūkio poreikiams naudojamą asmeninio ūkio žemę. Žemė, kurios asmuo savo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja, neparduodama. Mirus asmeniui, kuriam buvo suteikta naudoti asmeninio ūkio žemė, teisę iš valstybės pirkti šią asmeninio ūkio žemę įgyja mirusiojo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
- privačių žemės sklypų savininkai - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
Nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui, laikytina, jog asmeninio ūkio žemės naudotojas - faktinis žemės nuomininkas - nenaudoja jam suteiktos valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. nenaudoja tam tikslui, kuriam ji yra suteikta. Tokiais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas inicijuoja teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimą. Taigi asmeninio ūkio žemės naudotojas nebetenka ir teisės ją iš valstybės nusipirkti.
Valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, rekreacinių zonų valstybiniai miškai neparduodami, išskyrus iki 5 ha ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų.
Valstybinės Miškų Ūkio Paskirties Žemės Sklypų Pardavimo Aukcionų Organizavimo Taisyklės
Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų organizavimo taisyklės reglamentuoja valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarką.
Aukcionus organizuoja ir vykdo Aukciono komisija, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo vadovo sudaryta ne mažiau kaip iš 3 asmenų (vienas iš jų skiriamas Aukciono komisijos pirmininku).
Apie Aukcioną ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki Aukciono dokumentų registravimo pradžios Aukciono komisija skelbia valstybės įmonės Valstybės turto fondo leidžiamame Informaciniame privatizavimo biuletenyje, vietiniame arba regioniniame laikraštyje. Kai vykdomas uždaras Aukcionas, Aukciono komisija papildomai registruotu laišku informuoja su Žemės sklypu besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, žemės ūkio paskirties žemės sklypų, į kuriuos įsiterpęs Žemės sklypas, ar privačių žemės sklypų, į kuriuos įsiterpęs Žemės sklypas, savininkus, pateikusius prašymus pirkti Žemės sklypą.
Prieš atvykdami registruotis kandidatais į Aukciono dalyvius arba prieš išsiųsdami paštu arba perduodami per kurjerį dokumentus, fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys (atstovai), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyti užsienio subjektai turi pervesti į skelbime ar pranešime nurodytą finansų įstaigos sąskaitą pradinį įnašą - 5 procentus norimo pirkti Žemės sklypo pradinės pardavimo kainos.
Norint dalyvauti aukcione reikia pateikti šiuos dokumentus:
- paraišką dėl dalyvavimo Aukcione.
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o, kai asmenį atstovauja kitas asmuo,- ir įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytąja tvarka patvirtintą įgaliojimą.
- juridinio asmens registravimo pažymėjimo kopiją (jeigu kandidatas yra juridinis asmuo).
- dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas pradinis įnašas,- banko kvito originalą arba banko patvirtintą mokėjimo pavedimo kopiją.
- kitus dokumentus, nurodytus skelbime ar pranešime apie Aukcioną.
Dokumentai ir duomenys Aukciono komisijai pateikiami užklijuotame voke arba siunčiami paštu registruotu laišku, arba perduodami per kurjerį. Ant voko rašomas Aukciono komisijos pavadinimas ir Valstybės žemės fondo adresas, norimo pirkti Aukcione Žemės sklypo kadastro numeris ir plotas, Aukciono vykdymo data ir nuoroda „Su Aukciono dokumentais”.
Vokai su Aukciono dokumentais turi būti registruojami pažymoje apie Aukciono dalyvius. Pažymoje nurodomi kandidatų eilės numeriai, paraiškos registracijos numeris, vokų priėmimo data ir tikslus laikas (valanda ir minutės).
Vykdydamas Aukcioną, Pirmininkas privalo apibūdinti parduodamą Žemės sklypą ir paskelbti skelbime ar pranešime nurodytą Žemės sklypo pradinę pardavimo kainą. Paskui Aukciono komisija atplėšia užklijuotus vokus su Aukciono dokumentais. Aukciono komisija patikrina kiekviename voke esančius dokumentus ir, jeigu jie atitinka šių Taisyklių reikalavimus, Pirmininkas skelbia, kad kandidatas pripažįstamas Aukciono dalyviu, bei jo siūlomą Aukciono objekto pirkimo kainą, nenurodydamas kandidato rekvizitų.
Priežastys, dėl kurių kandidatai nepripažįstami Aukciono dalyviais, turi būti nurodytos pažymoje apie Aukciono dalyvius.
Pradiniai įnašai kandidatams, nepripažintiems Aukciono dalyviais dėl nurodytų priežasčių bei dėl Taisyklių nurodytų priežasčių neįregistruotiems Aukciono dalyviais, grąžinami be atskaitymų.
Atplėšus užklijuotus vokus ir atlikus kitus šių Taisyklių nurodytus veiksmus, Pirmininkas paskelbia kandidatų, Aukciono komisijos pripažintų Aukciono dalyviais, pateiktų paraiškų registracijos numerius ir vokuose nurodytą didžiausią Žemės sklypo kainą.
Jeigu atlikus šiuos veiksmus Aukciono dalyviai pageidauja didinti Aukciono kainą, jie turi pateikti Aukciono komisijai dalyvio tapatybę patvirtinančius dokumentus, o, kai asmenį atstovauja kitas asmuo,- ir įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytąja tvarka patvirtintą įgaliojimą, o Aukciono komisija - išduoti jiems korteles su tuo pačiu numeriu, kuris nurodytas ant šių asmenų pateikto voko ir įrašytas pažymoje apie Aukciono dalyvius. Išdavus šiems asmenims korteles su Aukciono dalyvio numeriais, Pirmininkas pakartoja vokuose nurodytą didžiausią Žemės sklypo kainą ir pasiūlo Aukciono dalyviams šią kainą didinti, fiksuodamas tai plaktuko dūžiu.
Aukciono dalyviai, siūlydami Žemės sklypo kainą, turi pakelti korteles su numeriais, nukreiptais į Pirmininko pusę, ir garsiai skelbti savo siūlomą Žemės sklypo kainą. Pirmininkas pakartoja kiekvieną pasiūlytą sumą, fiksuodamas ją plaktuko dūžiu. Intervalas tarp plaktuko dūžių turi būti ne trumpesnis kaip 1 minutė. Jeigu nė vienas iš Aukciono dalyvių didesnės Žemės sklypo kainos nebesiūlo, Pirmininkas skelbia galutinę Žemės sklypo kainą, jį pasiūliusio Aukciono dalyvio numerį, pasiūlytą sumą pakartoja 3 kartus, fiksuodamas 3 plaktuko dūžiais.
Jeigu nė vienas iš asmenų, pateikusių dokumentus užklijuotame voke, nepareiškia noro didinti voke pasiūlytą Žemės sklypą kainą, Aukciono laimėtoju pripažįstamas Aukciono dalyvis, užklijuotame voke pasiūlęs didžiausią Žemės sklypo kainą. Jeigu vokuose vienodą didžiausią Žemės sklypo kainą pasiūlo du ar keletas Aukciono dalyvių ir niekas iš Aukciono dalyvių nepareiškia noro didinti Žemės sklypo kainą, laimėtoju pripažįstamas Aukciono dalyvis, anksčiausiai įregistravęs voką su Aukciono dokumentais.
Didžiausią Žemės sklypo kainą pasiūlęs Aukciono dalyvis Aukciono komisijai turi nedelsdamas pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o, kai asmenį atstovauja kitas asmuo,- ir įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytąja tvarka patvirtintą įgaliojimą,- ir parašu patvirtinti, kad galutinė Žemės sklypo kaina, nurodyta Aukciono protokole, atitinka jo pasiūlytą.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba Jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo priima sprendimą parduoti Žemės sklypą Besiribojančio sklypo savininkui arba prašymo netenkinti.
Už parduodamą Žemės sklypą gali būti atsiskaitoma iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį nei 15 metų laikotarpį. Tuo atveju, jeigu Žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo prašymu, žemės sklypo buvimo vietos Hipotekos skyriuje įregistruojama parduoto Žemės sklypo priverstinė hipoteka. Jeigu Žemės sklypas perkamas išsimokėtinai paskesnis įkeisto Žemės sklypo įkeitimas neleidžiamas ir asmuo, visiškai neatsiskaitęs už įgytą Žemės sklypą, neturi teisės jo perleisti kitiems asmenims.
Iki Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos pirkėjas turi sumokėti Pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytą sumą į nurodytą finansų įstaigos sąskaitą arba į notaro depozitinę sąskaitą (ne vėliau kaip sutarties pasirašymo dieną).
Žemės sklypo pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo, sumokėjęs nurodytą sumą, sutartu laiku atvyksta su apmokėjimą patvirtinančiu finansų įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu (arba be šio dokumento, jei buvo mokama į notaro depozitinę sąskaitą) į bendru susitarimu pasirinktą notaro biurą pasirašyti Pirkimo-pardavimo sutarties.
Jeigu pirkėjas atsisako ar nustatytu laiku be pateisinamos priežasties neatvyksta pasirašyti Pirkimo-pardavimo sutarties, ar nesumoka Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo arba kitų privalomų sumokėti iki Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidų, laikoma, kad Žemės sklypas neparduotas.
Nuosavybės teisė į Žemės sklypą pirkėjui pereina nuo Žemės sklypo perdavimo vadovaujantis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Žemės sklypo perdavimas įforminamas Žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu, kurį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas ir pirkėjas.
Sutarties sudarymo išlaidas, įskaitant atlyginimą notarui, ir priverstinės hipotekos įregistravimo išlaidas (jeigu Žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) sumoka Pirkėjas.
Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, priimti vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2003, Nr. 123-5593) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 10 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735; 2000, Nr. 56-1649; 2001, Nr. 71-2524; 2002, Nr. 112-4974; 2004, Nr. 124-4491; 2010, Nr. 72-3618) 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniu įstatymu (Žin., 1996, Nr. 64-1503; 2003, Nr. 1. 1.1. 1.2. 2. Nustatyti, kad lėšos, gautos už parduotus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, atskaičius miškų ūkio paskirties žemės sklypų parengimo pardavimui ir aukciono organizavimo išlaidas, pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
Pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, arba kuri ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi Lietuvos Respublika.
Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas.
Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą.
Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Kitu atveju Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs šį rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui.
Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
tags: #valstybines #misku #ukio #paskirties #zemes #sklypu