Verslo galimybės mažuose Lietuvos miestuose

Maži miestai gali pasiūlyti unikalių verslo galimybių, kurios ne visada yra matomos didesniuose urbanizuotuose centruose. Žmonės, gyvenantys mažesnėse gyvenvietėse, gali susidurti su tam tikromis problemomis, tačiau kartu tai atveria daugybę galimybių verslui, kuris sugeba prisitaikyti prie vietos poreikių. Svarbu atlikti vietos rinkos analizę ir ieškoti sprendimų, kurie atitiktų bendruomenės poreikius ir padėtų išspręsti kasdienes problemas.Paslaugos ir produktai, kurie atitinka vietos poreikius, gali labai greitai įsitvirtinti ir tapti pelningais. Maži miestai dažnai siūlo dideles galimybes tiems, kurie nori pradėti verslą.

Kaimo turizmo sodyba - puikus verslo pavyzdys mažame mieste

Vietos poreikių patenkinimas

Mažose gyvenvietėse gyventojų skaičius dažnai būna ribotas, tačiau jų poreikiai ir lūkesčiai gali būti labai specifiniai. Jei mažame mieste nėra daug restoranų ar kavinių, atidaryti vietinį restoraną ar maisto prekių parduotuvę gali būti labai pelningas sprendimas. Viena iš svarbiausių sričių, kuriose mažesniuose miestuose gali būti trūkstama paslaugų, yra sveikatos ir gerovės sektorius. Žmonės, gyvenantys mažuose miestuose, dažnai priversti keliauti į didesnius miestus, norėdami pasinaudoti įvairiomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Turizmo galimybės

Mažuose miestuose gali būti galimybių sukurti verslą, kuris remiasi vietos ištekliais, tradicijomis ir amatų perdirbimu. Pasiūlyti pažintinius turus, kurie atskleidžia vietos istoriją, tradicijas ar kulinarines ypatybes. Mažesniuose miestuose dažnai būna gražių gamtos kampelių, kurie gali pritraukti gamtos mylėtojus ir nuotykių ieškotojus. Jei mieste yra vietinių amatininkų, galima sukurti prekių linijas, kurios būtų parduodamos tiek vietoje, tiek internetu.

Rankų darbo produktai - puiki niša verslui mažame mieste

Technologijų panaudojimas

Nors dideliuose miestuose technologijos sprendimai dažnai yra natūrali kasdienio gyvenimo dalis, mažesniuose miestuose žmonės gali dar tik pradėti naudotis tam tikromis naujovėmis. Sukurti internetinį verslą, kuris teiktų paslaugas, kaip internetinės parduotuvės, konsultacijos verslui ar marketingo paslaugos, gali būti labai pelninga. Mažose gyvenvietėse gali trūkti profesionalių IT specialistų.

Švietimo svarba

Mažesniuose miestuose gali būti mažesnės galimybės tobulintis profesiškai, todėl paslaugos, orientuotos į švietimą, gali būti labai vertinamos.

Parama verslui kaimo vietovėse

Kaimo plėtros strateginiuose dokumentuose akcentuojama būtinybė skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Statistikos departamento tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos kaime pastaraisiais metais daugėja vidutinių, mažų ir mikroįmonių, daugiau sukuriama darbo vietų, auga jų bendrosios pajamos. Kaimiškesnėse savivaldybėse verslo dažniausiai imamasi, siekiant išvengti nedarbo, verslininkai turi mažiau patirties, mažiau jaunimo imasi verslo, rečiau naudojamasi išorine parama, o veikla paprastai esti orientuota į nacionalinę rinką. Verslo atstovai, kreipdamiesi į kredito įstaigą dėl paskolos verslui pradėti ar plėsti, dažnai susiduria su kredito įstaigai nepatrauklaus ar nepakankamo užstato problema. INVEGA padeda išspręsti šią problemą, garantuodama pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc.

Paramos gali kreiptis fizinis asmuo, nevykdęs jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m.gegužės 18 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdęs ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų bei naujai įsteigtas privatus juridinis asmuo. Pareiškėjas turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus ir turi būti savarankiška įmonė. Parama mokama išmokant išmoką. Didžiausias išmokos dydis - 18 800 Eur, kai sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta, arba 37 600 Eur, kai sukuriamos ne mažiau kaip dvi darbo vietos.

Pagal priemonės veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Remiama ekonominė veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje. Išmoka išmokama dviem dalimis per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo verslo plano įgyvendinimo pradžios.

2015 m. Lietuvos savivaldybių verslumo lygio žemėlapis

Verslumo lygis regionuose

Versliausi regionai Lietuvoje - Neringa, Vilnius, Kaunas, Palanga ir Klaipėda. Būtent trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, jų rajonuose bei pajūrio kurortuose koncentruojasi smulkusis ir vidutinis verslas, gyventojai aktyviau užsiima individualia veikla, aktyviau kredituojami verslo naujokai. Tuo tarpu žemiausias verslumo lygis fiksuojamas Lazdijų, Vilkaviškio, Švenčionių rajonuose, Kalvarijoje, Birštone ir Visagine. Lietuvos regionų verslumo žemėlapyje labiausiai išsiskiria Neringos ir Vilniaus m. savivaldybės - verslumo lygis juose atitinkamai 3,5 ir 2,7 karto didesnis už bendrą šalies vidurkį.

Smulkus verslas koncentruojasi didmiesčiuose

Pagal 1000 gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičių žemėlapyje ryškiai išsiskiria Neringa ir Vilnius. Čia smulkaus verslo koncentracija yra dukart didesnė už bendrą šalies vidurkį. Naujai kuriamos mažos ir vidutinės įmonės dažniausiai „nusėda“ didmiesčiuose, jų rajonuose ir pajūrio kurortuose. Kurortų gyventojai renkasi ekonominę veiklą. „Džiugu, jog mažų ir vidutinių įmonių skaičius Lietuvoje didėja jau ketvirtus metus iš eilės. Tai lemia supaprastintos verslo pradžios procedūros, sudarytos sąlygos verslo startuoliams naudotis nemokamomis konsultacijomis, taip pat lengvatiniais verslo pradžios kreditais“ Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės teigimu, nors bendras verslumo lygis Lietuvoje pastaraisiais metais auga, tačiau skirtumai tarp atskirų regionų tebėra akivaizdūs.

Kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas - didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pirmoje vietoje atsidūrusios Neringos verslo laisvės indeksas - 184 proc. Lietuvos vidurkio. Po Neringos išsirikiavo Vilniaus (verslo laisvės indeksas - 144 proc.). Savivaldybių, turinčių žemiausią verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Jurbarko rajonas (indeksas - 57 proc.).

Tyrimas atskleidė, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams ruošiasi vos 5 proc. šalies mažų ir vidutinių įmonių. Mažas dėmesys inovacijų diegimui negali nekelti susirūpinimo. Juolab kad gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė. Verslininkų nuomone, įmonių verslo plėtrai labiausiai reikėtų mokesčių leng­vatų pradedančioms veikti įmonėms (44,5 proc. atsakiusiųjų), lengvatinių kreditų investicijoms ir darbo vietoms kurti (18,7 proc.).

tags: #vsafas #mazavertis #turtas