Turto Bankas: Valstybės Turto Valdymo Ir Privatizavimo Gairės Lietuvoje

Turto bankas yra svarbi institucija Lietuvoje, atsakinga už valstybės turto valdymą, privatizavimą ir skolų išieškojimą. Jo veikla apima įvairias sritis - nuo nenaudojamo turto perėmimo iki skolų valstybei išieškojimo ir Europos Sąjungos paramos lėšų administravimo.

Valstybės turto centralizuotas valdymas vis labiau įsitvirtina kaip vienas iš svarbiausių efektyvios viešųjų finansų politikos įrankių. Turto banko - pagrindinio valstybės nekilnojamojo turto valdytojo - duomenimis, vien per tris šių metų ketvirčius valstybės institucijos ir įstaigos perdavė bankui 21,1 tūkst. kv. metrų nenaudojamų patalpų. Pagal įstatymą, sprendimus dėl valstybės turto perdavimo Turto bankui priima Vyriausybė.

Privatizavimo procesas

Privatizavimo procesas Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius iš esmės pasikeitė. Privatizavimo proceso teisinė aplinka per tą laiką keitėsi iš esmės, pradedant privatizavimo objekto traktavimu, privatizavimo objektų vertinimu, atsiskaitymo tvarka ir t.t. Šiuo metu privatizavimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio d. nutarimas Nr.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą nuo 1995 m. privatizuoti 8538 privatizavimo objektai, iš kurių 4366 valstybei nuosavybės teise priklausantys privatizavimo objektai (2544 - nekilnojamojo turto objektai ir 1822 - įmonių akcijų paketai). Pagal šį įstatymą valstybės turto privatizuota už 1 671 244 tūkst.

Turto bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Privatizavimo valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis, įsigaliojusiomis 2022 birželio 10 d., bei 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės d. nutarimo Nr. 1131 „Dėl Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2022 m. lapkričio 16 d.

Skolų išieškojimas

Turto bankas taip pat aktyviai vykdo skolų išieškojimą valstybei. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 16 dalyje nustatyta mokesčių administratoriaus teisė finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Remiantis šia nuostata, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Lietuvos Respublikos muitinė yra perleidusios mokestinių nepriemokų išieškojimą Turto bankui.

Be to, skolų išieškojimai atliekami pagal reikalavimo teisės Turto bankui perleidimo sutartį, kuri buvo pasirašyta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 472 „ Dėl Garantinio fondo reikalavimo teisės perleidimo akcinei bendrovei Turto bankui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl Garantinio fondo steigimo“ dalinio pakeitimo“, galiojusiu iki 2013 m.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr.1459 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 590 „Dėl finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuoroda, nustatyta, kad Europos Sąjungos finansines paramos lėšas administruojančioji institucija perleidžia Turto bankui reikalavimo teises į tuos projektų vykdytojus, kurie, gavę paramos lėšas, jas netinkamai panaudojo ir per administruojančiosios institucijos nustatytą terminą tokių lėšų negrąžino į valstybės biudžetą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. Pasibaigus 2025 m. IV ketvirčiui Turto bankas išieško skolas iš 7 skolininkų, susidariusias perėmus bankrutavusių kredito unijų pateiktų civilinių ieškinių reikalavimo teises. Perimtų reikalavimo teisių likutis - 18,1 mln. Iš viso Turto banko valdomas pagal pavedimo sutartis administruojamų paskolų, išieškoti perleistų reikalavimo teisių, iš likviduotų bankų perimtų neveiksnių aktyvų portfelis pasibaigus 2025 m. IV ketvirčiui sudaro 85,8 mln.

Turto bankas, išieškodamas skolas valstybei ir administruodamas pagal pavedimo sutartis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija jai perduotas administruoti paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, parduoda reikalavimo teises pagal jai perduotas išieškoti skolas bei perima valstybės nuosavybėn skolininkų arba trečiųjų asmenų turtą, jeigu nepavyko jo parduoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir (ar) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, jį administruoja ir parduoda vadovaujantis 2015 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.

Bankų restruktūrizavimas ir neveiksnus turtas

Vykdydamas bankų restruktūrizavimo programą, 1996-1999 metais Turto bankas perėmė arba pirko už VVP keturių komercinių bankų aktyvus. Siekiant paspartinti nuo 1995-1997 metų užsitęsusį bankų likvidavimą, nuo 2002 m. Turto bankas neatlygintinai perėmė dar dešimties bankrutavusių komercinių bankų nerealizuotus aktyvus. Šios kategorijos neveiksnių aktyvų likutis pasibaigus 2025 m. IV ketvirčiui yra 29,9 mln.

Investicinių bendrovių likvidavimas

Vadovaujantis 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymu Nr. IX-1710 (nuoroda) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. 1165 „Dėl investicinių akcinių bendrovių likvidavimo taisyklių patvirtinimo“ (nuoroda), Turto bankas teismo nutartimis buvo paskirtas 112 investicinių akcinių bendrovių likvidatoriumi.

Turto banko valdomas turtas

Evaldas Žoštautas, Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Turto sprendimų ir koordinavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad Turto bankas kasmet iš valstybės įstaigų ir institucijų perima dešimtis tūkstančių kv. m. ploto.

Dvi perdavimo alternatyvos

Pasak E. Žoštauto, yra du keliai, kaip institucijų turtas perduodamas Turto bankui. Pirmuoju atveju, į Turto banką kreipiasi pačios įstaigos, įvertinusios joms nebereikalingą turtą. Antroji alternatyva - paties Turto banko iniciatyva. Įvertinus, kad turtas išlikęs, o dokumentai - tinkami, rengiamas Vyriausybės nutarimas su siūlymu, į kurį sąrašą reikėtų įtraukti turtą: ar į valdomo, ar parduodamo turto sąrašą. Vėliau sąrašai teikiami Finansų ministerijai, o ši juos teikia Vyriausybei.

Paveldėjimas ir bešeimininkis turtas

Kartais Turto bankas paveldi turtą mirus asmeniui arba perima bešeimininkį turtą - tą, kuris neturi savininko arba savininkas nežinomas. Atvejus, kuriais Turto bankas paveldi turtą, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybė iš viso paveldėjo 1 056 vnt. objektų, kurių bendras plotas sudarė beveik 32,1 tūkst. kv. metrų.

Kalbant apie Turto bankui perduodamą turtą, reikėtų suprasti, kad tai - valstybės įstaigoms ir institucijoms nebereikalingas turtas, taigi, jo būklė dažnai būna prasta. Tai - ne švytintys pastatai ar akį traukiantys kiti objektai, patikina E. Tačiau aukcionuose naujiems savininkams perleidus šį turtą, jam atsiveria perspektyva prisikelti naujam gyvenimui.

Svarbūs parduoti objektai

• Vilniečiams gerai pažįstami vadinamieji Seimo garažai strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, A. Juozapavičiaus g.
• Liepos mėnesį viešajame aukcione sėkmingai parduotas 5 aukštų administracinės paskirties pastatas vienoje judriausių Vilniaus vietų, Geležinio Vilko g. 3A - šį pastatą mato visi, grįžtantys į Vilnių Savanorių prospektu, pro Gerosios Vilties žiedą. Pirkėjas objektą įsigijo už 1,8 mln.
• Pernai Turto banko aukcione buvo parduotas buvęs žuvininkystės kompleksas, kuriame prieš daugiau nei 50 metų buvo pradėta kurti lietuviška karpių veislė. 56 tvenkiniai, 7 pastatai, bendras teritorijos plotas - daugiau nei 281 ha. Kompleksas parduotas už beveik 1,7 mln.
• Šiemet rugpjūtį už 1,35 mln. eurų aukcione parduotas buvęs žvejo namas Neringoje. Šis objektas - pavyzdys, kad pirkėjų akį traukia sąlyčio su kultūra ir paveldu turintys objektai.
• Dar vienas įsimintinas viešajame aukcione parduotas objektas - unikalūs pastatai ant Balsio ežero kranto Vilniuje. Aukciono metu objekto kaina pakilo apie 40 proc. iki beveik 500 tūkst.

Esminiai aspektai

„Matome ne augimo, o mažėjimo tendenciją. Kiekvienais metais valstybės institucijos turi vis mažiau nenaudojamo ar nereikalingo turto“, - sako E. Žoštautas. Per pastaruosius septynerius metus valstybės nekilnojamojo turto apimtys sumažėjo reikšmingai - nuo 10,4 mln. kvadratinių metrų 2017 m. iki 9 mln. kv. m. 2024-aisiais. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį valstybė sumažino savo turto portfelį net 1,4 mln. kv.

Nepaisant to, valstybės funkcijų apimtys nemažėja. Turto bankas ne tik perima institucijų nenaudojamą turtą, bet ir perduoda jį kitoms įstaigoms ar savivaldybėms, kai to reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms vykdyti. Turtas perduodamas institucijoms, turinčioms specifinius įgaliojimus ar poreikius - pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei, , arba įstaigoms, kurios vykdo nuosavybės atkūrimą piliečiams, religinėms bendrijoms,. Kur kas dažniau, pasak Turto banko, turtas perleidžiamas savivaldybėms - per mėnesį fiksuojama po vieną ar du tokius atvejus.

Efektyvus turto valdymas

„Kiekvienas atsisakytas perteklinis kvadratinis metras - tai tiesioginė nauda mokesčių mokėtojams. Mūsų tikslas - padėti institucijoms racionaliai įvertinti, kokio turto joms iš tiesų reikia funkcijoms vykdyti“, - sako E. Viena iš pagrindinių centralizuoto valdymo stiprybių - galimybė taikyti vienodus standartus ir gerąją praktiką visos šalies mastu. Efektyvus turto valdymas - ne tik taupymas. Valstybės turtas tampa strateginiu įrankiu įgyvendinant šalies tikslus. Tinkamai planuojant skatinama regionų plėtra, prisidedama prie žaliųjų miestų kūrimo, plėtojamas socialinis būstas ar tobulinama gynybos infrastruktūra.

Turto bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybės pastatų modernizavimą. Centralizuotai valdomas turtas įstaigoms nuomojamas, o gauti nuomos mokesčiai grįžta į valstybės turto atnaujinimo ir modernizavimo fondą.

Turto banko administruojamų skolų ir reikalavimo teisių likučiai 2025 m. IV ketvirtį:

Ši centralizuota sistema užtikrina, kad valstybės turtas būtų valdomas efektyviai ir skaidriai, prisidedant prie šalies ekonominės plėtros ir viešųjų finansų stabilumo.

tags: #vyriausybes #nutarimas #turto #bankas