Žemės Taukai: Naudojimas Medicinoje, Savybės ir Receptai

Žemės taukai, liaudyje dar vadinami poniabudėmis arba vilkagrybiais, yra unikalūs gamtos kūriniai, ilgą laiką naudojami tradicinėje medicinoje. Tačiau vis daugiau sveikuolių ieško keisto ir daug kam mažai girdėto nevalgomo grybo - poniabudės. Kitaip liaudyje dar vadinamo žemės taukais ar vilkagrybiu, jį lengviau surasti padeda aitrus ir ne itin malonus kvapas. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti žemės taukų savybes, jų pritaikymą gydymui ir populiarius receptus, remiantis tiek liaudies išmintimi, tiek šiuolaikiniais tyrimais.

Poniabudė (Phallus impudicus)

Kas yra Žemės Taukai?

Žemės taukai, botaniniu požiūriu, dažniausiai apibūdina tam tikras grybų rūšis, iš kurių žinomiausia yra poniabudė (Phallus impudicus). Šis grybas išsiskiria savo neįprasta išvaizda ir specifiniu kvapu, kuris padeda jį aptikti miškuose. Pavadinimas "žemės taukai" kilo dėl drebutinės masės, kurią jaunas grybas turi. Ši masė tradiciškai naudojama įvairiems gydymo tikslams.

Poniabudės Morfologija ir Augimo Ciklas

Poniabudė pradeda savo gyvenimą kaip "velnio kiaušinis" - beveik sferinis, baltas arba pilkšvas darinys, paslėptas po žeme ar miško paklote. Vėliau iš šio darinio išauga kotelis, padengtas gleivėta, tamsiai žalia sporų mase. Būtent ši masė skleidžia intensyvų, nemalonų kvapą, kuris pritraukia vabzdžius, padedančius sporoms plisti. Subrendęs grybas primena falą, iš čia ir kilo lotyniškas pavadinimas Phallus impudicus (besigėdijantis falas).

Poniabudes miške galite išvysti dviem pavidalais: jau minėta, pailga forma su atsikišusia kepurėle arba kiaušinį primenantis šviesus kamuolėlis, kyšantis iš žemės grumstelio. Pastaroji forma būdinga būtent jaunoms poniabudėms, kurios renkamos bei naudojamos gydomaisiais tikslais.

A. Kulbis sako, kad vien jo išvaizda ir biologinės ypatybės yra ganėtinai keistos. „Matome neįprastą grybo formą, kuri primena falą. Kai kuriomis kalbomis grybas taip ir vadinamas, pavyzdžiui, lotyniškai Phallus impudicus. Tad galbūt ši neįprasta grybo forma ir paragindavo žmones jį išbandyti įvairiems gydymams“, - sako vyras. Kita keista grybo savybė, jis labai greitai užauga.

A. Kulbis sako, kad teko kalbėtis su žmogumi, kuris prisirinko dar visai nedidelių poniabudžių gumbų, juos paliko mašinoje ir per porą valandų šie visiškai užaugo.

„Grybas vystosi po žeme, jis būna nedidelis, panašus į kiaušinį. Kiaušiniui sprogus grybas užauga labai greitai, per porą valandų. Negana to, poniabudė skleidžia ir ypatingą kvapą, kuris yra nemalonus, primenantis dvėselienos kvapą. Todėl jo sporas išplatina musės“, - pasakoja gamtininkas.

Poniabudės įprastai auga tankesniuose lapuočių miškuose arba mišriuose medelynuose. Sakoma, kad šie grybai itin mėgsta lazdynų krūmų kaimynystę. Jie užgimsta dar po žeme, tad pasišovę atrasti kuo daugiau jaunesnių grybukų, neretai pasiraitoję rankoves leidžiasi į kasinėjimus, lyg kokioje trumų medžioklėje.

Tačiau poniabudžių paieškose jums tikrai neprireiks nei šunų, nei kiaulių pagalbos - mat aitrų jų aromatą patys užuosite iš tolo. Pamenate tą slaptą ginklą, pritraukiantį muses? Suaugusi poniabudė skleidžia charakteringą kvapą primenantį dvėselieną.

Atradę poniabudę, pūpsančią smėlynuose, geriau neskubėkite jos rinkti, jei nenorite rizikuoti neplanuotomis išlaidomis bei sugadinta nuotaika. Skirtingai nei paprastoji poniabudė, mėgstanti miškingus plotus, smėlynuose auga į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta Hadriano poniabudė (Phallus hadriani). Už šių grybų rinkimą galima užsitraukti baudą nuo 30 iki 300 eurų. Žinoma, galite išsisukti ir su įspėjimu, juo labiau, sutikti pareigūną dalinantį baudas gal ir nėra labai didelė tikimybė.

Hadriano poniabudė (Phallus hadriani)

Žemės Taukų Sudėtis ir Savybės

Žemės taukų gydomosios savybės siejamos su jų chemine sudėtimi. Nors moksliniai tyrimai dar nėra iki galo ištyrę visų komponentų, žinoma, kad juose yra:

• Polisacharidai: Šie angliavandeniai pasižymi imunomoduliuojančiomis savybėmis, stiprina imuninę sistemą.
• Antioksidantai: Neutralizuoja laisvuosius radikalus, saugo ląsteles nuo pažeidimų.
• Fitosteroliai: Padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
• Laktonai: Kai kurie laktonai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

Svarbu paminėti, kad skirtingų poniabudžių rūšių cheminė sudėtis gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo augimo vietos, dirvožemio ir kitų aplinkos veiksnių.

Žemės Taukų Naudojimas Liaudies Medicinoje

Liaudies medicinoje žemės taukai naudojami įvairiems negalavimams gydyti. Štai keletas populiariausių būdų:

• Reumatas ir Podagra: Jaunų žemės taukų drebutinės masės spiritinis antpilas tradiciškai naudojamas reumatui ir podagrai gydyti. Manoma, kad antpilas mažina uždegimą ir skausmą sąnariuose.
• Odos Ligų Gydymas: Žemės taukų tepalas naudojamas odos ligoms, tokioms kaip egzema, psoriazė ir žaizdos, gydyti. Tepalas pasižymi antiseptinėmis ir regeneracinėmis savybėmis.
• Imuniteto Stiprinimas: Žemės taukų preparatai naudojami imunitetui stiprinti, ypač po ligų ar operacijų. Polisacharidai, esantys grybuose, stimuliuoja imuninės sistemos veiklą.
• Onkologinių Susirgimų Gydymas (Alternatyvus): Nors moksliniai įrodymai yra riboti, kai kurie šaltiniai teigia, kad žemės taukai gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė onkologinių susirgimų gydymui. Teigiama, kad grybuose esančios medžiagos gali slopinti vėžinių ląstelių augimą ir stiprinti imuninę sistemą. Svarbu pabrėžti, kad tai yra alternatyvus gydymo būdas ir neturėtų būti naudojamas kaip pagrindinis gydymas be gydytojo konsultacijos.
• Cistų Gydymas (Alternatyvus): Liaudies medicinoje žemės taukų tinktūra kartais naudojama cistoms gydyti įvairiose kūno vietose, įskaitant gimdą, kiaušides, skydliaukę, kasą ir inkstus. Nėra tvirtų mokslinių įrodymų, patvirtinančių šį naudojimą, todėl būtinas atsargumas ir gydytojo konsultacija.

Žemės Taukų Receptai

Štai keletas populiarių žemės taukų receptų, naudojamų liaudies medicinoje:

Žemės Taukų Tinktūra

Ingredientai:

• Švieži žemės taukai (jauni, drebutinės masės pavidalo)
• Degtinė arba spiritas (40-50%)

Paruošimas:

1. Žemės taukus nuvalykite ir smulkiai supjaustykite.
2. Sudėkite į stiklainį ir užpilkite degtine arba spiritu santykiu 1:1.
3. Sandariai uždarykite ir laikykite tamsioje, vėsioje vietoje 2-3 savaites, kasdien suplakant.
4. Nukoškite tinktūrą per marlę.

Naudojimas:

Vartokite po 1 valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną prieš valgį. Tinktūra taip pat gali būti naudojama išoriniam naudojimui, kompresams ar įtrynimams.

Žemės Taukų Tepalas

Ingredientai:

• Švieži žemės taukai
• Augalinis aliejus (pvz., alyvuogių, saulėgrąžų)
• Bičių vaškas (nebūtinai)

Paruošimas:

1. Žemės taukus smulkiai supjaustykite ir sumaišykite su augaliniu aliejumi santykiu 1:2.
2. Įkaitinkite mišinį vandens vonelėje ant silpnos ugnies apie 1-2 valandas, nuolat maišant.
3. Jei norite tirštesnio tepalo, įdėkite šiek tiek bičių vaško.
4. Nukoškite tepalą per marlę ir supilkite į švarų indą.

Naudojimas:

Tepkite ant pažeistos odos 2-3 kartus per dieną.

Atsargumo Priemonės ir Kontraindikacijos

Prieš naudojant žemės taukus gydymui, svarbu atsižvelgti į šias atsargumo priemones ir kontraindikacijas:

• Alergija: Žemės taukai gali sukelti alergines reakcijas kai kuriems žmonėms. Prieš naudojant didesnius kiekius, patartina atlikti odos testą.
• Nėštumas ir žindymas: Nėra pakankamai duomenų apie žemės taukų saugumą nėštumo ir žindymo laikotarpiu, todėl jų vartoti nerekomenduojama.
• Vaikai: Žemės taukai nerekomenduojami vaikams.
• Sąveika su vaistais: Žemės taukai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl prieš vartojant būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
• Netikslus identifikavimas: Svarbu įsitikinti, kad renkami tikrai žemės taukai (poniabudės), nes kai kurie kiti grybai gali būti nuodingi.

Moksliniai Tyrimai ir Perspektyvos

Nors žemės taukai ilgą laiką naudojami liaudies medicinoje, mokslinių tyrimų, patvirtinančių jų gydomąsias savybes, yra palyginti nedaug. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad poniabudėse esantys polisacharidai gali stiprinti imuninę sistemą ir turėti priešvėžinių savybių. Tačiau reikia daugiau išsamių klinikinių tyrimų, kad būtų galima patvirtinti šiuos rezultatus ir nustatyti optimalias dozes bei naudojimo būdus.

Grybų gydomosios savybės mokslininkų dėmesį atkreipė, palyginti, visai neseniai. Tik šio amžiaus pradžioje imta kalbėti apie stulbinančias shiitake arba valgomojo dantenio priešuždegimines bei antivėžines savybes, patvirtintas nuosekliais laboratoriniais tyrimais.

Priešingai nei shiitake atveju, poniabudė liaudyje jau nuo seno liaupsinama kaip universalusis gamtos vaistas, sprendžiantis kone visas problemas - nuo impotencijos iki podagros. Tačiau ar tam yra rimto mokslinio pagrindo?

Žemės Taukai ir Šiuolaikinė Medicina

Šiuolaikinė medicina dažniausiai laikosi atsargaus požiūrio į žemės taukų naudojimą. Nors kai kurie gydytojai pripažįsta jų potencialą kaip papildomą gydymo priemonę, jie pabrėžia, kad žemės taukai neturėtų būti naudojami kaip pagrindinis gydymas be mokslinių įrodymų ir gydytojo priežiūros. Svarbu atsiminti, kad liaudies medicina neturėtų pakeisti tradicinio gydymo, o tik papildyti jį.

Nuomonės apie Poniabudes

Nacionalinio vėžio instituto onkologas ir fitoterapeutas Juozas Ruolia tikina, kad miško entuziastų garbinamas grybas nei kenkia, nei padeda: „Pakenkti tikrai nekenkia, kaip ir kadaise ypač populiarus buvęs vadinamasis auksinis ūsas, kuris su onkologija neturėjo nieko bendro.“

Tačiau, anot fitoterapeuto, jau 20 metų dirbančio su onkologinėmis ligomis sergančiais ligoniais, kuriems padeda atsigauti po klastingos ligos ir rasti sprendimus, jog liga neatsinaujintų, paprastoji poniabudė nėra niekur minima oficialiuose šaltiniuose, kad turėtų kokių nors ypatingų veikliųjų medžiagų.

„Na, taip, paslaptingas augimas. Nuo seno rusų medicina gerbė šį grybą. Bet jokie mokslininkai - nei tų pačių rusų, nei kanadiečių, nei amerikiečių - nėra pripažinę, kad šio grybo veikliosios medžiagos darytų įtaką. Poniabudės, kaip ir svarainiai, aronijos ar auksinis ūsas, tiesiog tapo kultu liaudies medicinoje. Su tikrais susirgimais tai nieko bendra neturi“, - sako J. Ruolia.

Žinomas onkologas pataria tiek sveikiems, tiek įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms valgyti tradicinius grybus - pievagrybius, baravykus, voveraites.

„Geriau ne ieškoti mistinių grybų, o valgyti pievagrybius, kurių pilnos parduotuvės. Jie iš tiesų turi teigiamų savybių. Netgi mokslininkai pripažinę, kad pievagrybiai turi nuo vėžio saugančių savybių. Ypač saugo nuo krūtų vėžio pasikartojimo“, - teigia pašnekovas.

Kiti Poniabudės Vartojimo Būdai

Reikėtų pabrėžti, jog poniabudės dažniausiai renkamos visai ne maisto, o greičiau, sveikatinimosi tikslais. Tiesa, yra teigiančių, jog jaunos poniabudės skonis primena traškius ridikėlius ir yra noriai jas valgančių su pupelėmis ar tiesiog su duona bei grietine.

Žinoma, visa tai yra skonio reikalas, dėl kurio nesiginčijama. Visgi, dažniausiai iš poniabudžių gaminami įvairūs antpilai, milteliai, o grybuose esantys drebučiai naudojami kaip jauninantys kremai ar gydomieji tepalai. Tačiau, kad ir kokiais tikslais planuojate juos naudoti, atminkite, kad apdoroti poniabudes reikia iškart vos grįžus namo iš miško.

Šie grybai turi išskirtinę savybę ir toliau skleistis net ir atskirti nuo maitinimosi šaltinio. Tad vos per valandą maži grybų kamuolėliai gali pavirsti glitniais smardukais jūsų šaldytuve.

Taigi, prieš imantis savigydos, reikėtų prisiminti, kad jokio oficialaus medicininio pagrindimo šios prielaidos neturi iki pat šių dienų. Kai kurie šaltiniai mini, kad poniabudė parodė neblogas kraujo krešėjimą mažinančias bei priešuždegimines savybes. Visgi, šie rezultatai tikrai neprilygsta jokioms moksliškai pagrįstoms priemonėms.

Poniabudės Tinktūros ir Antpilai

Jei jau išbandėte medikamentinį gydymą ir nusprendėte papildomai išbandyti natūralias priemones, poniabudė gali būti viena iš homeopatinių alternatyvų. Ją galite vartoti įvairiomis formomis - daryti kompresus, įtrinimus, gerti. Tad, jei norite išbandyti liaudies medicinos receptų profilaktiškai ar, tiesiog, iš smalsumo, poniabudė yra tam pakankamai saugus variantas.

Tačiau prieš naudojimą nepamirškite atlikti alergijos testą - patepkite mažą odos plotelį poniabudės sultimis ir palaukite bent pusvalandį. Neskubėdami įsitikinkite kaip reaguoja jūsų organizmas. Taip pat turėkite omenyje, kad vartojant įvairius šio grybo produktus į vidų, galite sulaukti visiškai kitokios reakcijos.

Liaudies medicinos žinovai teigia, kad viena iš efektyvviausių šio grybo vartojimo formų savigydos tikslams, yra būtent poniabudžių tinktūra arba antpilas. Jam pasiruošti jums reikės 50 g šviežių arba 5 g džiovintų poniabudžių ir 200 ml aukščiausios kokybės degtinės.

Pilnam, 3 savaičių vartojimo kursui, reikalingi 3 litrai tinktūros, taigi, visus kiekius teks atitinkamai padidinti. Poniabudė užpilama degtine ir paliekama stovėti šaldytuve 14 dienų. Geriausia užpilą gaminti tamsiame butelyje, apsaugančiame nuo papildomos šviesos, kuri gali paveikti antpilo kokybę. Kasdien jį šiek tiek sukratykite, kad skystis gerai pasisavintų visą sausąją medžiagą. Praėjus 14 dienų jau galite pradėti vartojimą, tačiau nukošti skysčio nereikia - kuo ilgiau pritraukinės, tuo geriau. Ir toliau antpilą laikykite šaltai, o prieš kiekvieną vartojimą suplakite.

Šviežia arba džiovinta poniabudė dedama į stiklainį, užpilama degtine. Stiklainis užkasamas metro gylyje ir paliekamas žemėje 30-40 dienų. Kaip alternatyva, galėtų būti vėsi ir tamsi patalpa, pavyzdžiui rūsys ar sandėliukas.

Jei netoleruojate alkoholio, tinktūrą galite pasigaminti su aliejumi. Šiam tikslui geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo (extra virgin) alyvuogių aliejų arba šalto spaudimo, nefiltruotą linų sėmenų aliejų. Pašildykite 200 ml aliejaus vandens vonelėje iki 30 °C temperatūros ir juo užpilkite 5 gramus džiovintų poniabudžių. Gerai išmaišykite ir prieš vartojimą palaikykite 5 dienas šaldytuve.

Turėkite omenyje, kad aliejinė tinktūra galios trumpiau nei paruošta su alkoholiu, todėl vienu kartu negaminkite didelio kiekio. Aliejus su laiku gali apkarsti arba kitaip pakeisti savo savybes, tad siūlome jau paruoštą antpilą suvartoti per porą mėnesių - taip išsaugosite ir naudingąsias aliejaus medžiagas.

Dar viena alternatyva alkoholinei tinktūrai - poniabudžių mikstūra su medumi. Šviežius grybus sutrinkite blenderyje arba sumalkite mėsmale. Gautą masę lygiomis dalimis sumaišykite su skystu medumi ir laikykite šaldytuve. Paprastas, bet ne mažiau veiksmingas receptas.

5 gramus poniabudės miltelių užpilti 200 ml šilto virinto vandens. Leisti nusistovėti 8 valandas.

Poniabudė - Natūrali dovana Jūsų kasdienei mitybai

Poniabudės grybai - tai tradicinis maisto produktas, vertinamas dėl savo sudėtyje esančių natūralių medžiagų, kurios gali papildyti subalansuotą mitybą. Sudedamosios dalys: 100 % džiovinta ir malta poniabudė.

Poniabudė (Phallus impudicus) yra tradicinis maisto produktas, kuris buvo naudojamas įvairiose kultūrose dėl savo unikalios sudėties. Šie džiovinti grybai gali būti naudojami kaip maisto papildas, praturtinantis kasdienę mitybą, bei stiprinantis organizmą.

Vartojimo būdai:

• Profilaktinis naudojimas: Rekomenduojama vartoti 1 g (arbatinį šaukštelį) per dieną. Vartoti su vandeniu, arbata arba įmaišyti į patiekalus.
• Kitos galimos formos: Gali būti naudojamas sausu arba užpylimo būdu pagal pasirinktus receptus.

Svarbi informacija: Neviršyti rekomenduojamos dienos normos. Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, sausoje ir vėsioje aplinkoje. Neturėtų būti vartojamas kaip įvairios mitybos pakaitalas.

tags: #zemes #taukai #naudojimas