Lietuva nuo senų laikų garsėja derlingomis žemėmis ir gilias tradicijas turinčia žemdirbyste. Šis sektorius yra vienas iš pagrindinių šalies ekonomikos ramsčių, užtikrinantis tiek vidaus rinkos aprūpinimą, tiek reikšmingą eksporto dalį. Tačiau sektoriui taip pat kyla iššūkių, tokių kaip klimato kaita, rinkos svyravimai ir ES reguliavimai. Lietuvos žemdirbystė ateityje neabejotinai išliks svarbiu ekonomikos varikliu.
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas žemės ūkio veiklai tiesiogiai susijęs ir su verslo žemės ūkyje sąlygų gerinimu, su darbo vietų kaimo gyvenamosiose vietovėse kūrimu, todėl svarbus vietos gyventojų dalyvavimas formuojant ir reguliuojant žemės ūkio paskirties žemės rinką.
Nors žemės ūkio paskirties žemė šiandien yra vienintelis ir pagrindinis žemės ūkio produkcijos gamybos šaltinis, galiojantys teisės aktai leidžia įsigytą žemės ūkio paskirties žemę naudoti savo nuožiūra: dirbti pačiam, nuomoti ar perleisti tretiesiems asmenims, keisti paskirtį ir naudoti kitoms reikmėms ar tiesiog išlaikyti kaip nekilnojamąjį turtą.
Pereinamasis laikotarpis ir ES piliečių galimybės
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarties, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų IX priedo 4 dalimi, Lietuva pagal jame išdėstytas sąlygas septynerių metų po stojimo laikotarpiu, kuris baigėsi 2011 m. Šis pereinamasis laikotarpis galėjo būti pratęstas tik kartą ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. 2011 m. balandžio 30 d., pasibaigus numatytam septynerių metų pereinamajam laikotarpiui, Lietuva pasinaudojo numatyta galimybe ir paprašė pratęsti pereinamąjį laikotarpį dar trejiems metams. Prašymas buvo patenkintas. Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2014 m. balandžio 30 d.
Pažymėtina tai, kad kitų ES valstybių narių privatūs ir juridiniai asmenys gali pasiūlyti kur kas didesnę Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės kainą, tuo sumažindami Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų galimybes šią žemę įsigyti. Tuo būdu Lietuvos žemdirbiams sudaromos nesąžiningos konkurencinės sąlygos kitų ES valstybių atžvilgiu.
Žemės ūkio ministerijos iniciatyvos
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma apriboti asmenų, galinčių pirkti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, subjektų ratą.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti žemės ūkio produktų gamybos minimalų dydį, siekiant riboti galimybę supirkti žemės ūkio paskirties žemę ne žemės ūkio veiklai. Įsipareigojimas 10 m. įsigytą žemę naudoti žemės ūkio produktų, kurių minimalų metinį kiekį vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija, gamybai padės užtikrinti, kad asmuo, įsigydamas žemės ūkio paskirties žemės, yra pasiruošęs užsiimti žemės ūkio veikla ir žemę naudoti pagal paskirtį.
Šios nuostatos kartu su griežtesniu susijusių asmenų apibrėžimu padėtų užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų superkama kaip bet kuris kitas nekilnojamasis turtas investavimo, perpardavimo už didesnę kainą, rinkos monopolizavimo tikslais. Įstatymų projektu taip pat siūloma nustatyti atsakomybę už prisiimtų įsipareigojimų naudoti žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio veiklai nevykdymą. Baudos dydį siūloma nustatyti panašų į vieno hektaro žemės ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą (2013 m. ji buvo apie 8 tūkst.
Be to, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti leidimų pirkti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo institutą. Leidimus išduodančias komisijas sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnijos pagal žemės buvimo vietą seniūnas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, vietos bendruomenių atstovas ir žemės savininkus ir (ar) žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai.
Tokiu atveju vietos bendruomenės galėtų prisidėti prie to, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų įsigyjama tų asmenų, kurie naudos ją būtent žemės ūkio veiklai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Teisingumo Teismo pasisakymus, kur jis yra pažymėjęs, kad valstybė narė tam tikrais atvejais gali pateisinti reikalavimą gauti leidimą prieš įsigyjant žemę, pvz., Ospelt byloje (Byla C-452/01 Margarethe Ospelt v Schloessle Weissenberg familienstiftung, 2003 m. rugsėjo 23 d.
Pažymėtina, kad siūlomi nustatyti reikalavimai (taip pat ir reikalavimas nemažiau kaip 3 metus iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą) netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjami pirmieji 5 ha žemės ūkio paskirties žemės, taip pat, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, reikalingi nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai arba kai privatizuojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės ūkio paskirties žemės įgijimas dovanojimo būdu
Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas yra neatlygintinas ir laisva valia sudaromas sandoris. Jo metu dovanotojas neatlygintinai perleidžia nuosavybės teisę apdovanotajam. Į žemės ūkio paskirties sklypo gavimą dovanojimo būdu pirmumo teisės neturi niekas (nei bendraturčiai, nei naudotojai, nei kaimynai, nei toje vietovėje ūkininkaujantys ūkininkai).
Tais atvejais, kai tikroji šalių valia buvo sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį, tačiau siekiant išvengti galimo noro į pirkimą pirmumo teisę turinčių asmenų yra sudaroma dovanojimo sutartis, laikoma, kad toks sandoris yra apsimestinis. Pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintys asmenys, įtardami, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, jį gali skųsti teismui su prašymu tokį sandorį panaikinti. Jei pirmumo teisę į žemės sklypo pirkimą turintis asmuo įrodys, kad už žemę buvo sumokėtas atlygis, toks sandoris bus teismo pripažintas negaliojančiu.
Ką reikia žinoti priimant dovanų žemės sklypą?
Priimdami žemės sklypą ar kitą nekilnojamą turtą dovanų pasidomėkite:
- Kokių dokumentų reikės norint dovaną priimti ir pasirašyti dovanojimo sutartį?
- Kokie bus taikomi mokesčiai už gautą dovaną?
Norint priimti dovanų žemės ūkio paskirties sklypą Jums bus reikalingi šie dokumentai:
- Apdovanotajam bus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas įgyti žemės sklypą (šis dokumentas reikalingas žemės ūkio paskirties sklypą įgyjant bet kokiu būdu);
- Fizinių arba juridinių asmenų deklaracija apie jau turimus žemės ūkio paskirties sklypus;
- Žemės sklypo planas;
- Žemės sklypo dovanotojui nebus reikalingas Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimas perleisti jam priklausančią žemę.
- Galiojantys visų sandorio šalių asmens tapatybės dokumentai.
Mokesčiai už dovanotą žemę
Mokesčiai už dovanotą žemę yra taikomi tuomet, kai dovaną gaunate iš antros eilės bei tolimesnių giminaičių. Įprastai dovanos, kurių vertė per mokestinį laikotarpį yra didesnė nei 2 500 Eur, yra apmokestinamos 15 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Šį mokestį moka dovanos gavėjas po pateiktos metinės deklaracijos už praėjusius mokestinius metus.
Jei žemės sklypą dovanų gausite iš juridinio asmens - dovana bus apmokestinama be jokių išimčių.
Neapmokestinamos šios dovanos: dovanos gautos iš sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų ir vaikaičių. Iš šių asmenų gautos dovanos yra neapmokestinamos, nesvarbu, kiek kartų per mokestinį laikotarpį jos gautos.
Kada galima parduoti dovanotą sklypą?
Gavus dovanų žemės ūkio paskirties sklypą jį galima parduoti bet kada, kai jis tik tampa Jūsų nuosavybe. Svarbu prisiminti tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimas bei labai greitas pardavimas gali atkreipti tiek pirmumo teisę į pirkimą turėjusių asmenų, tiek ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį.
Svarbu žinoti tai, kad po pardavimo atsiras ir mokestinė prievolė. Gautas pelnas bus apmokestintas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Pelnas yra skaičiuojamas iš dovanojimo sutartyje nurodytos turto kainos atimant turto pardavimo kainą.
Pajamas gautas iš turto pardavimo reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 2 dienos. Jei esate oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos - per vieną mėnesį po įvykusio sandorio.
Gyventojų pajamų mokestis netaikomas kai žemės sklypas yra išlaikytas nuosavybės teisė 10 metų ir ilgiau.
Įstatymų taikoma lengvata: jei gavote dovanų žemės sklypą iš pirmos eilės giminaičių ir dabar jį norite parduoti, tuomet galimas retrospektyvinis turto vertinimas dovanojimo datai. Ši išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į dovanojimo sutartį buvo įrašyta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina.
Lengvata netaikoma jei turtas gautas dovanų iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių, visiškai svetimų žmonių ar juridinių asmenų.
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas: dokumentai, kaina, pirmumo teisė
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas - procesas keliantis daug klausimų bei dvejonių, ar viską pavyks atlikti teisingai. Norint parduoti žemę sklandžiai ir už gerą kainą reikia išmanyti ne tik rinką, bet ir visų procesų eiliškumą. Žemės pardavimas ypatingas tuo, kad čia yra pirmumo teisę į sklypo pirkimą turintys asmenys, apie pardavimą reikia informuoti Nacioanalinę žemės ūkio tarnybą (NŽT), o sklypo planas turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.
Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas: kokie dokumentai reikalingi?
Kokių dokumentų reikia parduodant žemės sklypą? - vienas iš pirmųjų klausimų, kylančių norint parduoti žemę. Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas yra vienas iš sudėtingesnių sandorių, kuriame reikia puikiai išmanyti vis besikeičiančius įstatymus, procesų eiliškumą, derybų psichologiją bei atsiskaitymo tvarką.
Pagrindiniai žemės pardavimui reikalingi dokumentai:
- Žemės pardavimui taip pat bus reikalingas sklypo planas, atitinkantis įstatymų keliamus reikalavimus.
- Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
- Žemės sklypo įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.).
- Jei žemės sklypas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
- Jei žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai. Jei bendraturčiai savo dalies nesutinka parduoti, tokiu atveju jie turi parašyti notarų biure atsisakymą pirkti parduodamą dalį. Su atsisakymu jau galite parduoti Jums priklausančią sklypo dalį.
- Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
- Retrospektyvinis turto vertinimas, jei žemės sklypas nuosavybės teise Jums nepriklauso 10 m., yra paveldėtas iš pirmos eilės giminaičio, o paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas.
Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.
Pranešimas dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą
Norint parduoti žemę, turite gauti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai Nacionalinei žemės ūkio tarnybai pateiksite pranešimą dėl žemės sklypo pardavimo, tuomet NŽT informuos visus pirmenybės teisę į šį sklypą turinčius asmenis, kad vyksta žemės pardavimas už Jūsų norimą kainą. Su gautu NŽT leidimu žemės sklypo kitiems asmenims negalėsite parduoti pigiau, nei buvo pasiūlyta pirkti pirmumo teisę turintiems asmenims.
Jei esate žemės sklypo vienas iš bendraturčių ar sklype yra statinių priklausančių kitiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai kartu su pranešimu turėsite pateikti papildomus dokumentus. Jei nei vienas pirmenybės teisę į pirkimą turintis asmuo nepareikš noro pirkti parduodamą sklypą, tuomet jį drąsiai galėsite parduoti kitiems asmenims. Kiti asmenys turi teisę pirkti šį žemės sklypą už tą pačią kainą, kuri yra nurodyta NŽT leidime parduoti žemės ūkio paskirties sklypą arba už didesnę kainą.
Prašymas išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę
Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2018 metų: žemės pardavimui taip pat reikalingas ir pirkėjui suteiktas NŽT leidimas. Pirkėjas turi kreiptis su prašymu į NŽT skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra pageidaujamas pirkti žemės sklypas.
Svarbus atnaujinimas nuo 2023 m. pradžios: pirkėjui iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos nebereikia gauti fizinių arba juridinių asmenų deklaracijos apie turimus žemės sklypus. Užpildytą deklaraciją reikia pateikti tiesiogiai notarui. Pažymą apie nuosavybės teise turimus žemės sklypus galima gauti ir iš VĮ Registrų centro.
Žemės ūkio paskirties žemės kaina
Tai vienas iš daugiausiai diskusijų keliančių klausimų. Žemės ūkio paskirties žemės kainą įtakoja daug veiksnių.
Svarbiausi iš jų:
- žemės sklypo plotas;
- našumo (derlingumo) balas;
- sklypo būklė;
- reljefas;
- sklypo formos taisyklingumas;
- privažiavimas;
- panašių sklypų pasiūla Jūsų vietovėje;
- sklype esančios elektros linijos atramos;
- melioracijos įrenginiai ir kiti veiksniai.
Didžiausią įtaką žemės kainai turi sklypo plotas, našumo balas bei sklypo būklė. Kuo didesnis žemės ūkio paskirties sklypas, tuo yra aukštesnė 1 ha kaina, net esant vienodam našumo balui.
Žemės kaina gali svyruoti nuo 2000 Eur iki 14 000 Eur už 1 ha. Konkretaus jūsų sklypo kainą gali nustatyti tik profesionalus nekilnojamojo turto brokeris arba nepriklausomas turto vertintojas.
Ką reikia žinoti, jei noriu parduoti paveldėtą žemę?
Paveldėtą žemės sklypą galite parduoti bet kada, kai jis tampa jūsų nuosavybe. Paveldėtos žemės pardavimas ir pardavimo procedūra yra tokia pati, kaip ir kitais būdais įgytų žemės ūkio paskirties sklypų.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į žemės vertę paveldėjimo metu. Jei sklypą paveldite iš pirmos eilės giminaičio (tėvų arba brolių, seserų), paveldėjimo metu rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Turto vertinimą notarui reikia pateikti iki nuosavybės įregistravimo momento Jūsų vardu. Tokiu atveju į paveldėjimo teisės liudijimą bus įrašyta turto kaina nustatyta vertinimo metu. Ji dažniausiai būna artima pardavimo kainai. Tada pardavimo metu Jums nebus taikomas GPM mokestis arba jis bus minimalus.
Kam galiu parduoti žemės sklypą?
Žemės ūkio paskirties žemės pardavimas galimas teisę pagal LR įstatymus turintiems asmenims, jei šie Jūsų norimomis sąlygomis pirkti atsisako, parduoti galite tretiesiems asmenims.
Pirmumo teisę pirkti Jūsų žemės sklypą turintys asmenys:
- parduodamo žemės sklypo bendraturčiai - Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;
- parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį;
- asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu;
- fiziniai asmenys, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.
Tretieji asmenys: tai pirmumo teisės neturintys sklypo pirkėjai, kurie žemės ūkio paskirties sklypą gali pirkti pagal LR numatytų įstatymų normas.
Nuo 2024 m. keičiasi pirmenybės teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą
Nuo 2024 m. trumpėja sąrašas asmenų turinčių pirmumo teisę į privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimą.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pirmumo teisę į parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo pirkimą turės:
- parduodamo žemės sklypo bendraturčiai;
- parduodamo žemės sklypo naudotojai, naudojęsi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal VĮ Registrų centre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį, išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį;
- asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme.
Nuo 2024 m. sausio panaikinama pirmumo teisė į žemės pirkimą:
- ūkininkams, turintiems įregistruotą ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje;
- parduodamo sklypo kaimynams, kurių žemės ūkio paskirties sklypas ribojasi su parduodamu sklypu, tačiau parduodamas sklypas yra didesnis nei 3 ha ploto ir turi atskirą privažiavimą.
Kokia atsiskaitymo tvarka už žemės ūkio paskirties sklypą?
Atsiskaitymas už perkamą žemės ūkio paskirties sklypą galimas tik bankiniu pavedimu. Mokėjimo nurodymo kopiją bus būtina pateikti sandorį tvirtinančiam notarui. Mokėjimas už parduodamą žemę turi būti atliktas iki pagrindinės (notarinės) pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo.
Mokesčiai pardavus žemę
Pardavus žemės ūkio paskirties žemę, kaip ir bet kurį kitą nekilnojamą turtą, Jums gali atsirasti pelno mokestis - dar vadinamas Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Šio mokesčio 15 (20) proc. tarifu apmokestinamas gautas pelnas už parduotą turtą jo neišlaikius nuosavybės teise 10 metų.
GPM mokestis nėra taikomas, jei:
- žemės nuosavybės teise jums priklauso ilgiau nei 10 metų;
- jei žemės sklypą paveldėjote iš pirmos eilės giminaičio ir paveldėjimo metu pasidarėte sklypo vertinimą arba pardavimo metu darysite retrospektyvinį vertinimą. Parduosite tokia pat kaina, kokia ir buvo įvertintas žemės sklypas, arba pigiau.
GPM mokesčio nereikės mokėti tuo atveju, jei žemę parduosite pigiau, nei įsigijote.
Kaip parduoti žemę už aukščiausią kainą?
Ypač svarbus kainą lemiantis veiksnys - Jūsų derybiniai įgūdžiai. Pirmumo teisę turintys asmenys labai dažnai žemės sklypą nori nupirkti jiems palankia kaina. Išgirsite ne vieną ir ne du argumentus, kodėl Jūsų sklypas negali kainuoti daugiau. Stambūs ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės per metus nuperka ne vieną žemės sklypą ir puikiai išmano derybų psichologiją. Svarūs argumentai ir tvirta pozicija - tai, kas padeda žemės sklypą parduoti brangiai.
Jei patys nesate tikri, kad savo žemę galėsite parduoti už geriausią kainą, kreipkitės į profesionalų žemės pardavimo brokerį, kuris ne tik suras pirkėją, parengs būsimam sandoriui reikalingus žemės sklypo dokumentus, bet ir derėsis dėl Jūsų sklypo kainos, siekdamas išlaikyti patraukliausią kainą. Tokios derybos dažnai užtrunka net keletą mėnesių. Tačiau to rezultatas akivaizdus - Jūsų turtas parduotas už aukščiausią kainą.
Žemės pardavimo brokeriai: ar verta kreiptis?
Žemės sklypo pardavimas su žemės pardavimo brokeriu jums kainuos apie 3 proc. nuo faktinės pardavimo kainos.
Jei norimo parduoti turto vertė mažesnė nei 100 000 Eur, tuomet brokerio paslaugų kaina bus fiksuota suma, nepriklausanti nuo turto kainos.
Jei norimo parduoti turto vertė didesnė nei 200 000 Eur, tuomet brokerio paslaugų kaina bus 2 - 2,5 proc. nuo faktinės pardavimo kainos.
Paslaugų kaina aptariama kiekvienu atveju individualiai, įvertinus situacijos ir būsimo sandorio sudėtingumą.
Šį mokestį sumokėti turėsite tuomet, kai bus sėkmingai sudarytas sandoris ir gausite pilną atsiskaitymą už parduotą žemę.
Aptarkime, ką gausite manais:
- Viso ilgo žemės pardavimo proceso metu jus lydės didžiulę patirtį turintis profesionalas. Tai žmogus sudaręs daugybę nekilnojamojo turto sandorių, gebantis numatyti kelis žingsnius į priekį, gebantis išvengti brangių, ne vieną tūkstantį eurų, kainuojančių klaidų, puikiai išmanantis derybų psichologiją ir nekilnojamojo turto sandorių teisinę pusę.
- Konkrečiai jūsų žemės sklypui bus sukurtas ir taikomas marketingo veiksmų planas. Tik apgalvoti ir nuoseklūs pardavimo žingsniai duoda aukštus rezultatus.
- Žemės pardavimo brokeris investuoja savo laiką ir pinigines lėšas į jūsų objekto pardavimo procesą, reklamos parengimo ir transliacijos kaštus.
- Šis žmogus viso žemės pardavimo proceso metu nuolatos su jumis bendraus ir palaikys ryšį. Taip pat bendraus ir su jūsų žemės potencialiais pirkėjais.
- Brokeris parengs visus pardavimo sandoriui reikiamus dokumentus ir kartu su jumis dalyvaus sandoryje.
tags: #zemes #ukio #paskirties #zemes #supirkimas