Koronaviruso pandemijos metu įvairialypis virusų pasaulis sulaukė kaip niekada daug dėmesio. Iš tiesų šie akiai nematomi patogenai yra daug įdomesni, negu gali atrodyti, ir jų yra kur kas daugiau, nei manome. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos tikriausiai daugeliui atrodo, kad virusai - niekam nereikalingi parazitai ir būtų geriau, kas jų išvis nebūtų. Mokslininkai su tokiu požiūriu nesutiktų.
Virusų palyginimas su kitomis dalelėmis
Įvadas į virusologiją ir virusų klasifikaciją
Kalbėdama apie virusus, dr. L. Kalinienė pabrėžia, kad šiandien naujų ar kadaise egzistavusių virusų atradimas - visiškai normalus procesas: „Labai svarbu suvokti, kad virusai - gausiausia populiacija žemėje, kuri dar pasižymi ir didžiausia įvairove, todėl tai, ką žinome šiandien - tik lašas jūroje.
Virusų tyrimai ekstremaliose zonose
Klimato kaita rimtus signalus žmonijai siunčia jau dešimtmetį, o neigiamas jos poveikis kasdien pasireiškia vis įvairesnėse mūsų gyvenimo srityse. Pagalvoję apie tirpstančius ledynus pirmiausia kremtamės dėl nykstančių gyvūnų populiacijų ir kylančio vandens lygio pasaulyje. Tačiau virusologams jau seniai žinomi ir kiti ledynų tirpsmo padariniai - į aplinką patenka prieš tūkstančius metų juose įšalę mikroorganizmai ir virusai, kurie neretai smarkiai skiriasi nuo šiuolaikinių, apie juos itin mažai žinoma.
Apie ekstremaliose zonose aptiktus mikroorganizmus ir virusus, su jais vykdomus tyrimus ir galimą poveikį žmonijai pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusologė dr. L. Kalinienė.
„Į amžino įšalo zonose, kalnų viršūnėse ar uolose esančius ledynus mikroorganizmai ir virusai pateko įvairiai. Visų pirma, kaip ir šiandien, taip ir tada įvairūs virusai tiesiog egzistavo aplinkoje ir, pakitus ekologinėms sąlygoms ir pusiausvyrai, įšalo lede. Dalis tokiose ekosistemose esančių virusų įšalo kartu su kažkada gyvenusio šeimininko, pavyzdžiui, gyvūno ar žmogaus, palaikais. Todėl atšilusių virusų atsiradimas nė kiek nestebina.
Infektyvumo išsaugojimas
Tai, kad virusas išsaugojo savo infektyvumą daugybę metų įšalęs lede, pasak virusologės, nustatyti galima ne visada - ne su visais virusais mokslininkai gali dirbti. „Pavyzdžiui, darbui su potencialiai itin patogeniškais žmogui virusais reikia 3-iojo biosaugumo lygio laboratorijos. Tokių Lietuvoje tėra viena (Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija), tačiau ji nėra skirta rutininiams moksliniams tyrimams. Be to, susiduriama su jau minėta tinkamo virusui padauginti šeimininko nebuvimo problema. Dėl šių ir kitų priežasčių ne visus rastus virusus mokslininkai stengiasi „atgaivinti“.
Nors naujų virusų atradimo faktas mokslininkų per daug nestebina, atliekamų tyrimų rezultatai atskleidžia išties neeilinius duomenis. Svarbus pasiekimas virusų pasaulyje, pasak dr. L. Kalinienės, buvo sėkmingas bandymas infektyvius virionus išgauti iš pavyzdžių, paimtų iš Sibire esančių amžino įšalo zonų - atgaivinti, manoma, 30 tūkst. metų senumo virusus.
Vienas naujausių tyrimų, atliktų šiaurės vakarų Tibete, taip pat nustebino rezultatais - tiriant 600 ir 15 tūkst. metų senumo ledynų mėginius buvo aptikta net 33 virusų genetinės medžiagos.
„Amžino įšalo zonose temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikio nebuvimas ir deguonies stygius sudaro labai palankias sąlygas virusams užsikonservuoti. Bet ne visi virusai išgyvena užšalę. Kiek ilgai ir ar gali virusas išbūti užšalęs neprarasdamas infektyvumo - individuali kiekvieno viruso charakteristika, kurią reikia išaiškinti. Tokie tyrimai atliekami ir su naujuoju koronavirusu - kiek jis pakantus užšalimui, kiek laiko jis gali išlikti infektyvus prabuvęs ant užšaldytų produktų ar šaldytuose vandenyse ir panašiai“, - pasakoja dr. L. Kalinienė.
Pasak mokslininkės, vyrauja nuomonė, kad užšalimą geriau pakenčia didieji DNR turintys virusai - tokie kaip raupų virusai arba amebas infekuojantys megavirusai, kurie matomi net šviesiniu mikroskopu - jų struktūra ir genomas yra palankesni tokioms sąlygoms. Kita vertus, gripo ar koronavirusai, turintys RNR, įprastai priskiriami labiau pažeidžiamiems virusams, bet dėl riebalinio apvalkalėlio struktūros ypatumų taip pat gali tam tikrą laiką išbūti užšalę, o atšilę - likti infektyvūs.
Virusų unikalios savybės
„Senieji virusai dažnai pasižymi unikaliomis genetinėmis ar struktūrinėmis ypatybėmis, kurios gali lemti šiuolaikiniams virusams nebūdingas savybes ar vystymosi ypatumus. Senieji iš amžino įšalo zonų išgauti virusai neretai koduoja unikalius baltymus, kurie nėra būdingi šiuolaikiniams virusams. Lyginamoji tokių virusų analizė yra naudinga ir informatyvi, nes leidžia ištirti, kaip kito atskirų virusų linijos, kaip keitėsi prisitaikymas prie šeimininkų, ir suteikia daug kitos svarbios informacijos“, - sako dr. L. Kalinienė.
„Virusui įsitvirtinti reikalinga tam tikra šeimininkų koncentracija, o ekstremaliose zonose tiek žmonių dažniausiai nėra. Net jei ekspedicijoje ir susiburia didesnis būrys mokslininkų, kurie atlieka tyrimus ir potencialiai susiduria su naujais į aplinką patekusiais virusais, tai dar nereiškia, kad padidėja tikimybė plisti virusams, nes ir jų plitimo keliai skirtingi - vienas per kraują, kitas oro lašeliniu būdu, trečias per fekalinę taršą. Tad jei mokslininkas atkasė senovinį krauju ar su vabzdžių pagalba plintantį virusą, bet aplinkoje, pavyzdžiui, nėra tą virusą platinti gebančių vabzdžių, o mokslininkas nečiupinėja pavyzdžio plikomis žaizdotomis rankomis, tai labiausiai tikėtina, kad toks virusas pakliuvęs į deguonies kupiną ir UV spindulių veikiamą aplinką tiesiog nunyks“, - pavyzdį pateikia dr. L. Kalinienė.
Mokslininkė priduria, kad neturėtume pamiršti ir molekulių evoliucijos. „Molekuliniu požiūriu mes nesame tokie, kokie buvome prieš, tarkim, 30 000 metų.
Virusologė pasakoja, kad amžino įšalo zonose jau buvo rasta ir ispaniškojo gripo viruso, kurio epidemija pasaulyje plito 1918-1920 m., pėdsakų. Nors viruso nepavyko atgaivinti, pasak dr. L. Kalinienės, net ir esant gyvybingiems virionams dar nereiškia, kad ispaniškasis gripas vėl sukeltų tokią pat mirtiną pandemiją: „1918 m., kai šis virusas buvo negailestingas ir žiaurus, mes neturėjome antibiotikų, o neretai pavojingas ne tiek pats gripas, kiek antrinės bakterinės infekcijos.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai visuomenė taip įsibaimina virusų, kad pamiršta apie bakterijas, sukeliančias, pavyzdžiui, juodligę ar buboninį marą, kurios taip pat gali patekti į aplinką dėl tirpstančių ledynų ir yra ne mažiau pavojingos: „2016-aisiais buvo užfiksuotas bakterinės infekcijos - juodligės - protrūkis Sibire. Manoma, kad jis kilo dėl beveik prieš 100 metų nuo juodligės nugaišusio elnio, kuris buvo įšalęs, o atšilęs užkrėtė kitus elnius. Nuo jų užsikrėtė per 20 žmonių, iš jų juodlige susirgęs 12 metų berniukas neišgyveno. Ši liga neišplito, bet nežinome, ar kitose mažose tautose, kurios, pavyzdžiui, neturi sąlyčio su likusia populiacijos dalimi, nėra nutikę ko nors panašaus.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai paplitusi virusinė infekcija, kuri pažeidžia odą ir gleivines, įskaitant lytinių organų, burnos ir kvėpavimo takų. Yra daugiau nei 200 ŽPV tipų. Iš daugiau nei 200 ŽPV tipų, didžioji dalis yra nekenksmingi, bet keli iš jų gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip gimdos kaklelio, išangės ar gerklės vėžys.
Dažniausiai ŽPV nekelia jokių simptomų, tačiau kai kurie tipai gali sukelti karpas, kurios atsiranda priklausomai nuo viruso tipo. Štai kodėl svarbu ne tik šviesti visuomenę apie ŽPV, bet ir skatinti aktyvias prevencines priemones.
ŽPV tipai ir jų charakteristika:
- Žemos rizikos ŽPV tipai: Šie tipai yra mažiau onkogeniniai ir dažniausiai sukelia gerybines būkles, tokias kaip lytinių organų karpas.
- Aukštos rizikos ŽPV tipai: Šie tipai yra stipriai onkogeniniai ir gali sukelti vėžines ląstelių mutacijas. Pavyzdžiui, ŽPV 16 ir ŽPV 18 yra itin susiję su gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ir burnos ertmės vėžiu.
Kaip plinta ŽPV?
Žmogaus papilomos virusas dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu - tiek vaginalinių, oralinių, tiek analinių. Tačiau infekcija gali būti perduodama ir be tiesioginės lytinės penetracijos. Nors yra tikimybė, kad ŽPV gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu, ši rizika yra santykinai žema. Pavyzdžiui, 2016 metų tyrimas parodė, kad tik 11 procentų naujagimių, gimusių iš ŽPV teigiamų motinų, taip pat buvo užsikrėtę virusu. Tiesa, kad 40 ŽPV tipų plinta per tiesioginį lytinį kontaktą su lytiniais organais, oda ar ir gleivinėmis.
Tačiau yra ir kitų viruso atmainų, kurioms lytinis kontaktas nėra būtinas. Didelis lytinių partnerių skaičius (daugiau nei 1 per 12 mėn.) - Kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti.
Kiti rizikos faktoriai:
- Daugybiniai nėštumai.
- Silpna imuninė sistema. Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau pažeidžiami ŽPV infekcijų.
- Rūkymas. Rūkymas turi įtakos imuninės sistemos veikimui, kas tiesiogiai paveikia jos gebėjimą kovoti su ŽPV.
- Nesaugus fizinis kontaktas.
ŽPV sukeltos karpos
Simptomai ir požymiai:
Gleivinės išaugos - gali pasirodyti burnoje, gerklėje arba tiesiai ant lytinių organų gleivinės. Vyrams - ant varpos ar kapšelio bei apie išeinamąją angą. Deja, dauguma žmonių, turinčių aukštos rizikos ŽPV tipą, gali nepajusti jokių infekcijos požymių, kol ji nesukels rimtų sveikatos problemų. Vulvos vėžys: gali pasireikšti tokiais simptomais kaip odos spalvos ir storio pokyčiai vulvoje.
Diagnostika ir gydymas:
Moterims ŽPV dažniausiai nustatomas atlikus gimdos kaklelio patikrą, naudojant PAP testą ir ŽPV testą. Per šiuos tyrimus iš gimdos kaklelio paimamas mėginys, kuris tikrinamas dėl galimų aukštos rizikos ŽPV tipų. Jei PAP testas rodo pokyčius gimdos kaklelio ląstelėse, ŽPV testas padeda patvirtinti ar virusas yra priežastis.
Gydymo metodai:
- Karpos šalinimas: Karpų gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai, atsižvelgiant į jų vietą ir kiekį. Lengvesniais atvejais galima naudoti vietinio poveikio vaistus, tokius kaip stiprios rūgštys, citotoksiniai preparatai arba vietiniai imunomoduliatoriai. Jei karpos yra didesnės, daugybinės arba pasikartoja, dažnai skiriami naikinamieji metodai, tokie kaip elektrokoaguliacija (karpų šalinimas elektros srove), lazerinis gydymas arba šaldymas skystu azotu. Kartais, kai karpos dažnai pasikartoja arba išplinta, skiriami sisteminiai imunomoduliatoriai ir antivirusiniai vaistai, taip pat stiprinamas paciento imunitetas.
- Stebėjimas ir kontrolė: Net ir gydant ŽPV, svarbu nuolat stebėti paciento būklę ir atlikti reguliarius tyrimus.
Ar galima visiškai išgydyti ŽPV?
Nors ŽPV nėra visiškai išgydomas, daugelis žmonių sugeba atsikratyti simptomų, ypač jei jų imuninė sistema sugeba kovoti su virusu. Yra įvairių ŽPV tipų, o kai kurie iš jų (ypač 16 ir 18) turi didesnę riziką sukelti vėžį. ŽPV taip pat gali sukelti vėžį anogenitalinėje srityje (vulvos, varpos, išangės). Apie 90 % išangės vėžio ir 40 % vulvos, vaginos bei varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV.
Lytinių oralinių santykių metu užsikrėtus ŽPV, gali būti pažeidžiama burnos ir kvėpavimo takų gleivinė. 16 ir 18 tipo ŽPV tipai gali sukelti orofaringinį vėžį, kuris dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų vyrams.
Prevencija
ŽPV vakcina yra svarbi priemonė siekiant sumažinti riziką susirgti vėžiu ir kitomis su ŽPV susijusiomis ligomis. Ji apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, ypač efektyvi jaunesnėms nei 26 metų moterims ir 9-13 metų vaikams, kurie dar nesusidūrė su virusu. Be to, vakcina yra svarbi ir vyresniems asmenims, norintiems apsisaugoti nuo kitų ŽPV tipų, net jei jie jau buvo kontaktavę su virusu anksčiau.
Susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių gali padėti sumažinti ŽPV užsikrėtimo riziką. Siekiant išvengti ŽPV sukeliamų ligų, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžio, itin svarbu reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus. Tai padeda aptikti ligą ankstyvoje arba dar priešvėžinėje stadijoje.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai paplitusi infekcija, kuria per gyvenimą užsikrečia iki 90% visų lytiškai aktyvių žmonių. Daugelis žemos rizikos genitalijų ŽPV tipų nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime, kai organizmas susiformuoja imunitetą prieš virusą. Šie tipai nėra susiję su vėžiu, tačiau gali sukelti genitalijų karpas. Nepaisant to, svarbu vykdyti prevenciją skiepais ir profilaktiniais tyrimais, siekiant išvengti ŽPV sukeltų onkologinių ir kitų ligų.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) - labai paplitusi virusinė infekcija, kuri pažeidžia odą ir gleivines, įskaitant lytinių organų, burnos ir kvėpavimo takų. Yra daugiau nei 200 ŽPV tipų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ŽPV:
- Ar ŽPV sukelia vėžį? Taip. Aukštos vėžio rizikos ŽPV tipai yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis.
- Kaip diagnozuojamas ŽPV moterims? Moterims ŽPV dažniausiai nustatomas atliekant aukštos rizikos ŽPV tyrimą iš gimdos kaklelio mėginio, dažnai kartu su PAP tyrimu. Lietuvoje moterims reguliariai atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas; jei jis teigiamas, papildomai atliekama citologinis tyrimas skystoje terpėje.
- Ar vyrai gali būti tikrinami dėl ŽPV? Vyrams įprastinės patikros programos dėl ŽPV nėra.
- Ar ŽPV trukdo pastoti? Taip. Pats ŽPV netrukdo pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio.
- Ar ŽPV vakcinos yra saugios? Taip. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad ŽPV vakcinos yra saugios.
- Ar vakcina gydo jau esamą infekciją? Taip. Vakcina negydo jau esamos infekcijos, tačiau padeda apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų, kurių žmogus dar nėra turėjęs.
Gardasil 9 vakcina
Gardasil 9 - tai vakcina, sukurta siekiant apsaugoti nuo tam tikrų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų, kurie gali sukelti vėžinius susirgimus ir kitas sveikatos problemas. Žinoma daugiau nei 150 skirtingų ŽPV tipų, 13 iš jų yra itin aukštos rizikos, kurie gali turėti didelės įtakos įvairių vėžio tipų vystymuisi.
Vakcinacija rekomenduojama tiek mergaitėms, tiek berniukams nuo 9 metų amžiaus, taip pat asmenims iki 26 metų amžiaus, siekiant apsisaugoti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltų ligų. Vakcina ypač svarbi tiems, kurie dar neturėjo kontakto su ŽPV virusu. skiepai nuo ŽPV gali būti naudingi ir vyresniems asmenims.
Gardasil 9 vakcinos schema
Gardasil 9 yra efektyvūs skiepai nuo ŽPV, kurios pagalba galima sumažinti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ir kitomis ŽPV sukeliamomis ligomis. Vakcina buvo plačiai tiriama ir laikoma saugia bei buvo patvirtinta daugybėje šalių.
Šalutinis poveikis:
ŽPV skiepai dažniausiai yra gerai toleruojama, tačiau gali pasireikšti tam tikri lengvi šalutiniai poveikiai: skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, lengvas karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis.
Ar galima skiepytis, jei jau turėjau kontaktą su ŽPV?
Taip. Net jei žmogus jau buvo susidūręs su vienu ar keliais ŽPV tipais, vakcina gali apsaugoti nuo kitų tipų, kurių organizmas dar nebuvo paveiktas. Todėl skiepijimas naudingas ir jau lytiškai aktyviems asmenims.
Ar Gardasil 9 apsaugo nuo visų ŽPV tipų?
Ne. Gardasil 9 apsaugo nuo 9 pavojingiausių žmogaus papilomos viruso tipų, kurie sukelia apie 90 % gimdos kaklelio vėžio atvejų bei didžiąją dalį genitalinių karpų atvejų. Nors vakcina neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, ji reikšmingai sumažina rimtų komplikacijų ir vėžio išsivystymo riziką.
Ar Gardasil 9 vakcina apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio visiškai?
Vakcina ženkliai sumažina gimdos kaklelio vėžio riziką, tačiau ne 100 %. Todėl net paskiepytoms moterims išlieka svarbios reguliarios ginekologinės apžiūros ir gimdos kaklelio patikros (PAP testas).
Kada geriausia skiepytis Gardasil 9 vakcina?
Didžiausias vakcinos efektyvumas pasiekiamas, kai skiepijama iki pirmųjų lytinių santykių, tačiau vakcina naudinga ir vyresniems, jau suaugusiems, asmenims, nepriklausomai nuo seksualinės patirties.
Ar Gardasil 9 turi įtakos vaisingumui?
Ne. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad Gardasil 9 neturi jokios neigiamos įtakos vaisingumui ar reprodukcinei sveikatai.
Ar galima skiepytis nėštumo metu?
Nėštumo metu vakcinacija paprastai nerekomenduojama. Jei moteris pastojo jau pradėjusi skiepijimo kursą, likusios dozės atidedamos po gimdymo.
Ar būtina atlikti visą vakcinacijos kursą?
Taip. Siekiant pilnos ir ilgalaikės apsaugos, būtina gauti visas rekomenduojamas vakcinos dozes pagal amžių.
Ar vakcina gali sukelti ŽPV infekciją?
Ne. Gardasil 9 sudėtyje nėra gyvo viruso, todėl ji negali sukelti ŽPV infekcijos.
Ar reikalingas specialus pasiruošimas prieš skiepą?
Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama prieš skiepijimą pasitarti su gydytoju, ypač jei yra alergijų ar lėtinių ligų.
Ar vakcina gydo jau esamą ŽPV infekciją?
Ne, Gardasil 9 negydo jau esamos infekcijos ar pakitimų, bet apsaugo nuo naujų infekcijų ir kitų ŽPV tipų, su kuriais žmogus dar neturėjo kontakto.
Kiek laiko galioja apsauga po vakcinacijos?
Šiuo metu turimi tyrimų duomenys rodo, kad vakcinos apsauga yra ilgalaikė. Žmogaus papilomos virusas skiepai apsaugo mažiausiai 10-15 metų, o pakartotinių dozių poreikio kol kas nėra nustatyta.
Ar reikia pasitikrinti dėl ŽPV prieš skiepą?
Paprastai nebūtina atlikti ŽPV tyrimų prieš vakcinaciją, nes net ir esant vienam tipui, vakcina apsaugos nuo kitų.
Ar skiepas nuo ŽPV reikalingas, jei žmogus turi vieną partnerį visą gyvenimą?
Taip, kadangi gyvenimo aplinkybės gali keistis, o virusas gali būti perduotas net ir per ankstesnius ar vienkartinius kontaktus.
Ar ŽPV skiepai skirti tik mergaitėms ar ir berniukams?
Gardasil 9 vakcina skirta tiek mergaitėms, tiek berniukams. Berniukai gali būti besimptomiai ŽPV nešiotojai ir perduoti virusą savo partnerėms. Be to, ŽPV infekcija vyrams taip pat gali sukelti rimtas sveikatos problemas - išangės, varpos, burnaryklės ir gerklės vėžį bei genetines karpas.
Skiepijant berniukus, ne tik mažinama jų pačių rizika susirgti su ŽPV susijusiomis ligomis, bet ir prisidedama prie virusų cirkuliacijos visuomenėje mažinimo, taip apsaugant ir mergaites bei būsimas lytines partneres. Todėl vakcinacija berniukams yra svarbi ne tik jų pačių sveikatai, bet ir visuomeninei apsaugai nuo ŽPV plitimo.
Virusai: grėsmė ar galimybė?
Vilniaus universiteto virusologės teigimu, kalbėdami apie pavienius tirtus ledynų pavyzdžius apimame tik dešimtimis skaičiuojamas virusų rūšis, tuo tarpu metagenominiai tyrimai rodo, kad virusinių dalelių viename mililitre vandenyno vandens yra net apie 107-108, daugybė jų, esančių tiek ore, tiek dirvožemyje, mus supa kasdien ir apie šiuos virusus žinome itin mažai.
„Virusologiniu požiūriu norint pasiruošti būsimoms pandemijoms puikiai tinka posakis „nori taikos - ruoškis karui“. Tad jei norime būti pasiruošę ateičiai, turime kuo daugiau ištirti šiandien, net jei tai atrodo mažai naudinga, pavyzdžiui - šiandien žmogui dar nepatogeniškus gyvūnų virusus. Kad neprašautume, kaip prašovėme su koronavirusu, laiku neištyrę šikšnosparnių“, - pataria dr. L. Kalinienė.
Mokslininkė įsitikinusi, kad nenaudingų žinių virusologijoje nėra ir kiekvienas atliktas tyrimas anksčiau ar vėliau gali būti naudingas: „Labai gerai, jei vieną ar kitą procentą visai virosferai ar net gyvajai gamtai būdingų dėsningumų galima išaiškinti dirbant su nepavojingais virusais. Pavyzdžiui, tiriant vien tik bakterinius virusus, kurie absoliučiai nepavojingi žmogui, buvo padaryti didieji moksliniai atradimai, išaiškintas genetinis kodas.
Vis dėlto net ir vykdant tyrimus visu pajėgumu tikėtina, kad pandemijų ateityje neišvengsime ir jų vis daugės. „Kai žmogus ima kelti koją ten, kur iki šiol dar nėra įžengęs - kerta Amazonės miškus, gręžia ledynus ieškodamas naftos, tai pats sukuria labai palankias sąlygas naujoms pandemijoms atsirasti. Įvairūs protrūkiai, sukeliami tokių virusų kaip Marburgo virusas, neretai siejami su lengvai žmogui nepasiekiamų vietų tyrinėjimu. Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimai apie vis grįžtančius Ebolos, hantavirusų protrūkius, naujos gripo atmainos liudija, kad net ir nuolat stebint aplinką kitos pandemijos išvengti nepavyks. O ką jau kalbėti apie virusus, kuriais užsikrėtę nejaučiame jokių simptomų, todėl net nežinome, kad jie egzistuoja, ir netiriame. Todėl visa, ką galime padaryti - tirti, kaupti žinias ir ruoštis“, - sako dr. L. Kalinienė.