Nors iš pirmo žvilgsnio moliniai namai, pastatyti naudojant molį ir šiaudus, gali atrodyti egzotiškai, Lietuvoje vis labiau populiarėja tokio tipo statiniai. Šiame straipsnyje apžvelgsime molinių ūkinių pastatų statybos ypatumus, naudojamas technologijas, kainas bei privalumus ir trūkumus.
Molio Statybos Istorija ir Populiarumas Lietuvoje
Molio statyba Lietuvoje išpopuliarėjo XIX a. II pusėje dvarų sodybose, kai ėmė trūkti medienos. Antra statybų banga kilo XX a. I pusėje kaimams skirstantis į vienkiemius. Tarpukariu buvo išleista daug rekomendacinių leidinių, skirtų molio statybai. Po daugelio metų užmaršties šiandien iš naujo atrandame galimybes kurti nedegto molio gaminius.
Technologijos ir Medžiagos
Ignalinos rajone, nuosavame sklype, jau buvo pradėta statyti molinė pirtis. Liko tik ją patobulinti ir pritaikyti gyvenimui. Gyvenimą pradėjo pastate, kuriame dar net nebuvo tinkuotos molinės sienos ir iš jų kyšojo šiaudai. Miegojo ant čiužinio.
„Statydamas supratau, kad čia man patinka. Pirtis, kurią paverčiau gyvenamu metu praktiškai karkasinis namas, nes vien iš šiaudų dviejų aukštų namo nepastatysi. Kalbant praktiškai, kaip karkaso užpildas galėjo būti ir mineralinė vata. Aš pasirinkau šiaudus. Kartu su tinku sienos storis 50 cm“, - detales aiškina meistras. Pamatai gręžtinis molis. Tinkas tai trys sluoksniai tinkuojamojo molio, kuris įtrinamas rankomis.
Molis specifinis, nes jei jį paimsi iš kasyklos, jis bus per riebus ir rankomis jo neišminkysi. Vienintelis kelias jį sutvarkyti palikti žiemai, kad peršaltų ir pavasarį sutrupėtų. M. Frolovas molį kasė savo sklype.
Karkasas ir Užpildas
Pirtis, kurią šeimininkas pavertė gyvenamuoju namu, praktiškai yra karkasinis namas, nes vien iš šiaudų dviejų aukštų pastato nepastatysi. Kaip karkaso užpildas galėjo būti naudojama ir mineralinė vata, tačiau pasirinkti šiaudai. Kartu su tinku sienos storis siekia 50 cm.
Kitas namas, kurį jis pasistatė, tai drėbtos biuras ir dirbtuvės. „Dabar daryčiau dar kitaip. Daryčiau karkasą, jį išdrėbčiau, suplūkčiau ir iš išorės apšiltinčiau šiaudinėmis kitkomis. Taip būtų labai šiltas namas. Molinė siena šaltesnė nei šiaudinė“, - specifiką aiškina M. Frolovas.
Kitas namas, kurį senoviniu būdu pastatė žmogus - ūkinis molinis pastatas, pastatytas ant akmenų, be pamato. Karkasas iš stambių medienos bruselių, kurie sudėti kas du metrai. Rinkosi stambią medieną, kad nereikėtų daug mažų konstrukcijų. Pastato plotas 50 kv. m.
T. Gulbino namo sienos struktūra pušinė į kurią sukišti šiaudai, o tada viskas nutinkuota molio ir smėlio mišiniu. Išorė tinkuota du kartus, vidus keturis. Šiuo metu vyras užbaiginėja antrą namo aukštą, planuoja ateityje dar kartą nutinkuoti išorinę sieną. Namo langai nukreipti į pietų pusę, taip saulė žiemą labiau prišildo namą.
Molio Savybės ir Paruošimas
Molis specifinis, nes jei jį paimsi iš kasyklos, jis bus per riebus ir rankomis jo neišminkysi. Vienintelis kelias jį sutvarkyti palikti žiemai, kad peršaltų ir pavasarį sutrupėtų. M. Frolovas molį kasė savo sklype. Jis sako ir kuris darbas sudėtingiausias - parinkti molį, kad jis netrūkinėtų ir atrasti kiek dėti šiaudų. Molis kiekvieną kartą kasamas kitoje vietoje ir jo riebumas skiriasi.
Pasak šeimininko, kaip rišamoji medžiaga geriausia būtų kanapės, ne šiaudai.
„Molis žavus tuo, kad jei daug drėgmės ją sugeria. Jei trūksta, atiduoda atgal. Namas pats palaiko natūralų drėgnumą. Mano klaida - ne taip padariau grindis. Tiesiog to metodo tada nežinojau. Senovėje iš lentų buvo klojamos grindys, apačioje paliekamas tarpas ir 100 mm vamzdis išvedamas iš vidaus į lauką. Taip atsiranda natūrali cirkuliacija. Vasaros metu vėsina, nes po grindimis cirkuliuoja dirvoje atvėsęs oras, žiemą po grindimis cirkuliuoja ortakiais nuo židinio ateinantis karštas oras. Tai senovinė technologija“, - aiškina M. Frolovas.
Kainos ir Savikaina
„Žmonės, kurie įsivaizduoja, kad šiaudinio namo savikaina daug pigesnė nei įprasto, klysta. Karkasas kainuoja tiek pat, kiek ir įprastinio. Užpildas gali būti vata, kurios kvadratinis metras kainuoja, tarkime 5 eurus, šiaudų kvadratinis metras euras. Tik čia galima sutaupyti. Tačiau jei samdysi padaryti apdailą, tai bus 30-40 proc. brangiau nei statant įprastiniu būdu. Nutinkuoti šiaudus labai sunkus darbas. Sutaupysi tik tada, jei dirbsi pats“, - aiškina M. Frolovas.
Ūkinis molinis pastatas kainavo apie 10 tūkst. eurų ir du mėnesius dviejų žmonių darbo. Tačiau nebuvo tikslo, kad sienos laikytų šilumą ir žiemą atėjus ryte būtų šilta. Prišildyti pastatui užtenka pusvalandžio. Moliui dėl šalčio nieko nenutiks. Jis sudrėks ir pakūrenus židinį drėgmė išgaruos.
T. Gulbinas sakė, kad namo statybos kaina nesiekė 50 tūkst. litų.
Statant namą menininkui labai svarbu buvo estetika, kad namas gamtoje neatrodytų kaip svetimkūnis. Pasak jo, taipavyko - namukas dera ir susilieja su kraštovaizdžiu: „Jis lyg ir yra, lyg ir nėra“, - sakė R. Strazdas.
Sąnaudų palyginimas
M. Tarvydas nekalbėjo apie mažesnes tokio namo statybos kainas, atvirkščiai, toks namas pastatytas profesionalų yra netgi brangesnis už kitus statybos būdus.
| Elementas | Įprastinė statyba | Molinė statyba |
|---|---|---|
| Karkasas | Kaina X | Kaina X |
| Užpildas | Vata (apie 5 Eur/kv.m) | Šiaudai (apie 1 Eur/kv.m) |
| Apdaila (samdant) | Kaina Y | Kaina Y + 30-40% |
Privalumai ir Trūkumai
Jis sako, kad tokius namus žmonės statosi, tačiau to imasi entuziastai ir gamtai prijaučiantys žmonės. Daugelį stabdo tai, kad jei viską samdyti, molinis namas bus vienas brangiausių pasirinkimų ir brangiau už tradicinę statybą.
„Jei dirbsite pats, tai klausimas, ar turėsite tiek laiko, kad patys viską pastatytumėte savo rankomis. Tačiau tai sunkus fizinis darbas. Pavyzdžiui, sunkiausia molį išmaišyti iki tinkamos koncistencijos. Tuo užsiimančios įmonės turi tam skirtą įrangą. Jei dabar statyčiausi, gaminčiausi tokią įrangą, nes kitaip labai sunku“, - paprastą išvadą daro M. Frolovas, šiomis statybomis profesionaliai užsiimti jis neplanuoja.
M. Tarvydas vardino daugybę molio ir šiaudų namukų pliusų - ekonominius, sveikatos ir ekologinius. „Privalumų toks namas turi nemažai - energetinė varža, namui pakanka mažų energetinių sąnaudų. Toliau - geras mikroklimatas, nes molis gali užtikrinti vidutinį drėgnumą. Žmogui idealus drėgnumas yra apie 50 proc. pastato viduje ir molis tą užtikrina. Tai yra ekologiška statyba ta prasme, kad šiaudas yra atlieka. Tad jeigu mes naudojame atliekas pastatų statyboje, mes nenaudojame medžiagų, kurios yra iškasamos. Taigi statydamas tokį namą žmogus prisideda prie gamtos, nes naudoja gamtines atliekas pastatų statyboje“, - pasakojo M. Tarvydas.
T. Gulbinas tikina, kad įžiūri labai daug tokio namo privalumų: „Aišku, labai svarbu, kad namą statytum pats, toks namas yra savas. Visą laiką gali kurti, nebijoti kažkur prisiliesti, kažką keisti, molinis namas plastiškas, formuojamas. Kalbant apie pačią statybų technologiją, privalumai, kad šiaudus gavome praktiškai nemokamai, o tai pigiau nei pirkti kokias plytas. Ir atmosfera tokia, šiaudas kvėpuoja, praktiškai nereikia ventiliacijos. Trūkumas toks, kad darėm polinius pamatus ir vėjas truputi košia per apačią, bet šitą problemą žadu neutralizuoti.“
Kita dažna klaida, kurią padaro žmonės - per mažai nuleistas stogas. Kraigas turi išsikišta iki metro. Jei aplyja molinę sieną ir žiemą užšalo, molis sutrupa ir tą vietą reikia tvarkyti. Šeimininko kraigas trumpas, tačiau taip pasirinko, nes nenorėjo per daug „užtamsinti“ langų.
Anot statybininko, tokius namus verta statytis tik turint nedaug lėšų, kadangi pastatai iš molio nėra ilgaamžiai. Lietuvoje tokių namų statyti neapsimoka visų pirma dėl šiaurietiško klimato. Savadarbis namas nebus ilgaamžis, o pastatytas profesionalų nebus pigesnis nei kiti statybos būdai: „Atskirose Azijos šalyse, pasaulyje, kur nėra statybinių medžiagų, kur neišvystyta pramonė, žmonės ir šimtmečius gyvena, kur yra karštesnis klimatas, mažiau drėgmės, ten molis pasiteisina ir šaltį prilaiko, ir nedegama medžiaga sumaišius su organinėm medžiagom“, - sakė J. Juravičius.
Skulptorius Robertas Strazdas savo namą Arklėnų kaime pasistatė iš antrinių medžiagų. Vyro teigimu, prieš statant namą apie ekologiją jis negalvojo, pasirinkimas buvo grįstas vien tik ekonominiais motyvais. Su šeima apvalų namą jis įsirengė už 24 tūkst. litų. Beveik visą namą jis pastatė iš nebenaudojamų medžiagų ir pasistengė į viską pasižiūrėti kūrybiškai. „Naudojau senas plynas. Pamatams riedulius, akmenis ir padarėme normalius pamatus. O paskui sienas kėlėme iš senų baisių silikatinių plytų. Sienų storis išėjo apie pusę metro, o į tarpą tarp išorės ir vidaus plytų pylėme pjuvenas maišytas su kalkėmis. Taip susidarė varža. Kad nebūtų šlykštu, sienas mes paėmėm ir aptinkavom moliu“, - apie statybas pasakojo R. Strazdas.
Skulptorius sakė suprantantis, kad toks namas nėra ilgaamžis, bet netruko iškelti retorinį klausimą, ar to ilgaamžiškumo išties reikia. Jis taip pat pažymėjo, kad jei namą būtų statęs ne pats, o samdęs specialistus, vargu, ar viskas būtų kainavę pigiau už tradicinės statybos būstą.