Sergejaus Rachinšteino Turtas ir Finansinės Aferos: Detalus Žvilgsnis

Sergejus Rachinšteinas - prieštaringos reputacijos verslininkas, minimas įvairiose finansinėse aferose ir teisiniuose procesuose. Jis laikomas vienu turtingiausių Lietuvos žmonių, kuriam anksčiau priklausė apie 30 prekybos centrų, nuomojamų „Norfai“, „Rimi“ ir „Maximai“.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kuriame S. Rachinšteinas atliko bausmę.

Teisminiai Procesai ir Nuosprendžiai

Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija patvirtino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuris paskelbtas 2014 metų gruodį, kuriuo S. Rachinšteinas nuteistas už sukčiavimą stambiu mastu. S. Rachinšteinas nuteistas dėl to, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį 2000-2004 metais galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Antradienį teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį nepaleisti S. Rachinšteino iš laisvės atėmimo vietos anksčiau termino, pranešė prokuratūra. Teismas konstatavo, kad nenustatyta pakankama nuteistojo S. Rachinšteino pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Į laisvę jis išeis tik atlikęs visą 2,6 metų bausmę, t. y. 2018 metų liepos 21 dieną.

Pasak valstybinio kaltintojo, Generalinės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio, teismas, prokuratūra ir pataisos įstaiga per visą laisvės atėmimo laiką nerado jokių pagrįstų ir motyvuotų įstatyminių galimybių, kad nuteistasis S. Rachinšteinas būtų paleistas į laisvę anksčiau termino. Prokuroro teigimu, asmenims, bėgusiems nuo teisingumo ir itin pavojingu būdu veikusiems prieš valstybės finansinius interesus, negali būti sudaryta galimybė išvengti teisingumo, būti paleistiems anksčiau termino, nei bus atlikta teismo paskirta visa laisvės atėmimo bausmė.

Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tokius nuteistųjų prašymus nagrinėja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko apylinkės teismas. Jeigu nuteistųjų prašymai atmetami, juos pagal nuteistojo skundus taip pat nagrinėja teismas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas antradienį atmetė už sukčiavimą nuteisto verslininko Sergejaus Rachinšteino skundą dėl lygtinio paleidimo. Teismas nusprendė, kad lygtinį paleidimą nusprendusi netaikyti komisija elgėsi teisėtai ir pagrįstai, nuteistasis neatitiko visų sąlygų, būtinų lygtiniam paleidimui. Bausmės atlikimo metu S.Rachinšteinas pataisos namuose šešis kartus pažeidė vidaus tvarką ir tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Įkalinimo įstaigoje verslininkas dirba darbininku.

Slapstymasis ir Ekstradicija

S. Rachinšteinas po daugiau nei pusantrų metų trukusios Interpolo paieškos ir slapstymosi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kambodžoje, Tailande bei Vietname ekstradicijos būdu į Lietuvą buvo pargabentas 2016 metų rugpjūčio mėnesį. Tai pirmas asmuo, kurį pagal Lietuvos Respublikos prašymą išdavė Vietnamo Respublika. Į Lietuvą S. Rachinšteinas atgabentas lėktuvo reisu iš Frankfurto, kuris Vilniuje nusileido 13.18 val. S. Rachinšteiną Vilniaus oro uoste pasitiko gausus būrys žiniasklaidos, žmona ir sūnus. Lydimas pareigūnų jis išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur praleis 2 metus ir 6 mėnesius.

Ekstradicijos pagrindu tapo 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo pripažinta, kad S. Rachinšteinas yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus - valstybei priklausančio svetimo turto didelės vertės sukčiavimus.

FNTT kratos S. Rachinšteino patalpose.

Finansinės Machinacijos

Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau nei 10 mln. litų (2 mln. 900 tūkst. eurų). Jis keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą ir apgaule įgijo didelės vertės turtą. Šiame procese S. Rachinšteino suburtą grupuotę teismuose gynė net 16 advokatų.

Po nuosprendžio valstybei perėjo baudžiamojoje byloje prokurorų areštuotos S. Rachinšteino įmonių piniginės lėšos - 700 000 eurų.

Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje S.Rachinšteinas buvo teisiamas už tai, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų (2,8 mln. eurų) ir pasisavinti 1,5 mln. litų (434 tūkst. eurų) pridėtinės vertės mokesčio.

2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad S.Rachinšteinas turi sumokėti 3 mln. litų (868 tūkst. S.Rachinšteinas 2000-2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta“ kasą įmokėjo beveik 6 mln. litų (1mln. 737 eurų). Iš jų 5 mln. litų (1 mln. 448 tūkst, eurų) esą priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui. Tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta“ esą suteikė ir 12 mln. litų (3 mln. 475 tūkst. eurų) paskolą.

Tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) specialistai susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 mln. litų (3 mln. 765 tūkst eurų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs.

Trečiadienį Vilniuje sulaikytas prieštaringos reputacijos verslininkas Sergejus Rachinšteinas ir dar septyni asmenys, įtariami Pridėtinės vertės mokesčio grobstymu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tiria kelerius metus vykdytų aferų grandinę, per kurią nusikaltėliai pasisavino 5 milijonus eurų. Teisėsaugininkų duomenimis, nusikaltėliai pasisavino 5 milijonus eurų. Be Rachinšteino įtarimai pareikšti dar septyniems asmenims. Prokurorai įtaria, kad per ketverius metus kurdami apmokestinamų sandorių grandines ir klastodami dokumentus išvengė sumokėti daugiau kaip tris milijonus eurų mokesčių ir susigrąžino daugiau kaip du milijonus eurų PVM.

2016-ais metais Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad jis benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį išplovė beveik 3 milijonus eurų ir pagrobė daugiau nei 400 tūkstančius eurų pridėtinės vertės mokesčio.

FNTT kartu su Generaline prokuratūra atlieka tyrimą dėl daugiau nei dešimties bendrovių veiklos. Išaiškinta, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų Europos Sąjungos parama, akcijas. Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas. Atliekant procesinius veiksmus viena iš bendrovių buhalterių mėgino apsimesti esanti tik patalpas valančia pensininke.

ES Paramos Grobstymas

S.Rachinšteinas šį kartą įtariamas ES paramos lėšų grobstymu. Minima galbūt pasisavinta suma - milijoninė. Pagal prokurorų pateiktus pirminius kaltinimus, verslininkas organizavo grupuotę Europos Sąjungos paramai užvaldyti neteisėtai gavo apie 3,5 milijono litų. Dėl to prokurorai prašė leisti S.Rachinšteiną laikyti suimtą mažiausiai tris mėnesius. Griežčiausios kardomosios priemonės prašyta todėl, kad būdamas laisvas milijonierius gali slėptis ar net daryti naujus nusikaltimus.

FNTT tiria kelerius metus vykdytų aferų grandinę, per kurią nusikaltėliai pasisavino 5 milijonus eurų. Įtariama, kad organizuotai grupei vadovavo šešėlinis milijonierius S.Rachinšteinas. FNTT skelbė, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų (daugiau nei 868 tūkst. eurų) Europos Sąjungos parama, akcijas.

Finansiniai nusikaltimai.

Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri naudota kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja. Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), kad gautų ES lėšas.

Atliekant procesinius veiksmus viena iš bendrovių buhalterių mėgino apsimesti esanti tik patalpas valančia pensininke. Kratoms atlikti į pagalbą buvo pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie padėjo sulaikyti įtariamuosius, mėginusius pabėgti iš kratos atlikimo vietos bei patekti į gerai apsaugotas bendrovių patalpas.

Civilinė Byla Dėl Langų

Vilniaus miesto apylinkės teisme vėl minimi su aferų meistru S.Rachinšteinu siejamų bendrovių pavadinimai. Nors nuostolių patyrę verslininkai bando įrodyti, kad teismuose narpliojama istorija prasidėjo nuo jų žodinio susitarimo su S.Rachinšteinu, jo pavardės byloje nėra.

Dėl pasikėsinimo įgyti didelės vertės svetimą turtą prieš teismą stojo bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovaujantis 46 metų Raimundas Balčiūnas. Bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ visada buvo siejama su S.Rachinšteinu - prieš porą metų ją krėtė ir aferų įkalčių ieškoję pareigūnai.

R.Balčiūnas kaltinamas tuo, kad 2008 metų spalio 20-ąją, neturėdamas jokios sutarties, iš „Nekilnojamojo turto valdymo“ banko sąskaitos bendrovei „Seldoras“ pervedė 20 tūkst. litų. Byloje teigiama, jog tik po kelerių metų verslininkas suklastojo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovė „Seldoras“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti plastikinius langus prekybos paskirties pastate Šeškinės gatvėje ir už tai gavo 20 tūkst. litų avanso. Pasinaudodamas šiuo dokumentu, „Nekilnojamojo turto valdymo“ direktorius 2013 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir „Seldoras“ pareiškė ieškinį dėl neatliktų darbų. Iš langų gamintojų buvo reikalaujama grąžinti ne tik avansu sumokėtus pinigus, bet ir sumokėti tokio pat dydžio baudą bei palūkanas. Iš viso - 15 965 eurus.

Bendrovės „Seldoras“ atstovai pareiškė, kad nė vienas jų darbuotojas tokios sutarties nėra pasirašęs, o Šeškinės gatvėje esančiame pastate jie niekada nedirbo. Jie tvirtino S.Rachinšteino prašymu Rusijoje atlikę 5800 litų vertės darbų, bet užklupus finansų krizei verslininko planai pasikeitė.

Nors šį ginčą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir „Seldoras“ nebuvo sudarę darbų sutarties, langų gamintojus įpareigojo grąžinti pinigus ir sumokėti palūkanas. Teisėjai neįžvelgė jokių sąsajų tarp statybas Rusijoje pradėjusios bendrovės „Serneta“ ir S.Rachinšteino.

Ši civilinė byla virto baudžiamąja. Kaltinimus R.Balčiūnui pateikusi prokurorė Sigutė Malinauskienė teigė, jog sutartį galimai suklastojęs verslininkas puikiai žinojo, kad tuo metu Šeškinės gatvėje esančioje parduotuvėje jokie darbai net negalėjo būti atliekami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nagrinėjimas

Antradienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) trijų teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti S. Rachinšteino ir jo advokato Andriaus Baranskio kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo praėjusių metų gruodžio 30 d. paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio. Šiuo nuosprendžiu yra nuteisti ir dar keli S. Rachinšteino bendrai: Anatolijui Matiažui ir Genei Petkuvienei teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, Birutei Panavienei ir Arturui Baliejevui - 1 m. 8 mėn., Daliai Varanavičienei ir Narimantui Šimeliui - 1 m. 6 mėn. Jie taip pat apskundė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl teismas nagrinėja ir jų kasacinius skundus.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį paskelbė likus vienai dienai iki senaties termino pradžios - jeigu savo žodį teisėjai būtų tarę po sausio 1 d., skandalingojo verslininko nuteisti nebūtų galima. Nė vienas iš nuteistųjų į LAT posėdį neatvyko, jiems atstovavo advokatai. Jie prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį ir palikti galioti dar 2012 m. gruodį teisėjo Audriaus Cinino paskelbtą nuosprendį. Juo visi kaltinamieji buvo išteisinti.

Savo kasaciniuose skunduose nuteistieji nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai prokurorai pakeitė kaltinimą ir taip pasunkino ne tik jų padėtį, bet ir teisę aiškiai žinoti, kuo yra kaltinami. Be to, jie teigia, kad nuosprendyje taip pat yra netiksliai nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, dėl ko netinkamai buvo pritaikytas senaties terminas, be to, esą buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

S. Rachinšteino skunde nurodoma, kad senaties terminas turėjo sueiti ne praėjusių metų gruodžio 31 d., o gerokai anksčiau. Be to, verslininko teigimu, teismas nepagrįstai apie jį rinko informaciją ir nuosprendyje nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę reikia skirti dėl to, jog kitoje byloje jam yra pareikšti įtarimai - taip esą buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.

Nuo teisėsaugos pasislėpęs S. Rachinšteinas savo skunde taip pat pabrėžė, kad tiek jis, tiek kiti nuteisti „tariami bendrininkai“ visada neigė buvusį susitarimą daryti nusikalstamas veikas. „Kadangi teismo išvadų apie bendrininkavimą nepatvirtina konkretūs įrodymai, todėl nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, tiesiog perrašant prokuroro pakeistą kaltinimą“, - pažymima jo skunde.

Pagrindiniai Faktai Apie S. Rachinšteino Bylas

S. Rachinšteino Aferos.

tags: #sergejus #rachinsteinas #turtas