Pastato Paskirties Apibrėžimas ir Klasifikacija Lietuvoje

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti).

Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai. Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius. Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt.

Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas. Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi. Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

Paskirties keitimo ypatumai

Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina. Jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla. Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas.

Jei pastatas yra didelis ir ketinama vykdyti veiklą mažesniame nei 50 proc. jo plote, paskirties keisti nereikia. Taigi sandėlyje gali būti įrengtas nedidelis garažas be jokio paskirties keitimo. Deja, piktnaudžiauti tokia situacija nepavyks ir didelėje patalpoje vykdant skirtingą veiklą, teks pastatą suskirstyti į mažesnius objektus. Vienoje vietoje daržinės, viešbučio, garažo, sandėlio, pirties, dirbtuvių ir gydymo įstaigos surasti nepavyks.

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę. Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai. Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Ar galima nuslėpti tikrąją NT objekto paskirtį? Deja, ne. Reklamos įstatymas įpareigoja pardavėjus skelbimuose pateikti tikslią paskirtį, kad nebūtų klaidinamas nei brokeris, ieškanti objekto savo klientui, nei galutinis klientas, skaitantis skelbimą.

Nepaisant gresiančių baudų, pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, kurie vietoj buto parduoda kūrybines dirbtuves arba viešbučio paskirties patalpas. Kartais nuo NT brokerio pastangų priklauso, ar klientas nebus apgautas.

Naujausi Pakeitimai nuo 2024 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo reformuota ne tik statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, bet taip pat įsigaliojo kiti reikšmingi teisės aktų pakeitimai, reguliuojantys nekilnojamojo turto sritį. Pirmasis reikšmingas pokytis susijęs su tuo, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis yra laikomas esminiu projekto sprendiniu, tad, didinant patalpų skaičių pastate reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat nebegalimas skaidymas atskirais turtiniais vienetais ir viešojo poilsio paskirties pastatų, kuriems priskiriami kaimo turizmo pastatai, kempingai ir kiti viešajai rekreacijai skirti pastatai.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įtvirtina naują sąvoka - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate, esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos - komercinės paskirties patalpų gali būti ne daugiau kaip penktadalis. Kiti pokyčiai susiję su neaktualių pastatų paskirčių pavadinimų atsisakymu: vaikų namų, kitos paskirties, kūrybinių dirbtuvių (kūrybinės veiklos erdvės, galimos įvairios paskirties patalpose), prieglaudų ir pan.

Esamų statinių ir patalpų paskirties ir (ar) paskirčių grupių įrašai, neatitinkantys Reglamente nustatytos klasifikacijos, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pakeisti iki 2024 m. lapkričio 1 d.

Patalpų paskirčių lentelė (nuo 2024 m. lapkričio 1 d.)

Kaip keitėsi prieš tai buvusios ir naujos patalpų paskirtys, galima patikrinti toliau pateikiamoje lentelėje (nuo 2024 m.

Verslo Pastatų Klasifikavimas (A, B, C)

Pagrindą verslo pastatų skirstymui į A, B ir C klases davė JAV įsikūrusi Pastatų savininkų ir valdytojų asociacija (Building Owners and Managers Association - BOMA). Tačiau pati BOMA ne tik nenustatė vieningo tarptautinio biuro pastatų klasifikavimo, bet ir paragino NT savininkus ir valdytojus neženklinti klasių žymėmis individualių pastatų. Todėl kiekvienos valstybės NT rinkoje nusistovi savitas biuro pastatų klasifikavimas. Lietuvoje jis gana smarkiai skiriasi nuo BOMA suformuluotų apibrėžimų.

Klasifikuojant biuro pastatus lengviausiai atribojama C klasė. Daug sudėtingiau, pasak jo, atskirti A ir B klasių pastatus. Biuras nebus priskirtas A klasei, jei nėra centrinėje ar prestižinėje miesto vietoje. B klasės pastatai taip pat turi būti nauji arba visiškai rekonstruoti, tačiau jie gali būti toliau nuo miesto centro, ne tokiose prestižinėse ir matomose vietose.

Verslo centre bus sumontuoti ekonomiški LED šviestuvai su išmaniu valdymu. Visoms patalpų grupėms numatyta įrengti individualią apskaitą. Šildymui bus naudojama kombinuota, moderni ir ekonomiška sistema, kurioje geoterminis šildymas derinamas su centriniu miesto šildymu.

Verslo centro U219 vystytojas sekdamas pasaulines NT vystymo tendencijas ankstyvoje administracinio pastato projektavimo stadijoje pradėjo diegti BREEAM New Construction standartą, kuris nustato aukščiausius projektavimo ir statybos ekonominius, socialinius bei aplinkosauginius reikalavimus. Projektuojant biurų pastatą didžiausias dėmesys skiriamas žmogui ir jį supančiai aplinkai, kuri yra komfortiška, produktyvi ir sveika. Pastato statybai ir apdailai parinktos aplinkai draugiškos statybinės medžiagos, turinčios atsakingos kilmės ir aplinkosauginius sertifikatus.

Paprastai A klasei priskiriami tik verslo centrai vadinamajame CBD (Central Business District - angl.), kuris Vilniuje daugiausia susikoncentravęs Konstitucijos pr. ir aplink jį. Kitose vietose pastatyti biuro pastatai, tarp jų ir mūsų statomas U219, dažnai vertinami kaip B klasės. Tada klientui atrodo, kad skiriasi ne tik pastato vieta, kad ir jo architektūra ar inžineriniai sprendimai, įrengimo medžiagos yra žemesnio lygio, nors tai netiesa.

Nors padėtis miesto centro atžvilgiu iš tikrųjų dominuoja kaip kriterijus klasifikuojant verslo centrus Lietuvoje, ypač Vilniuje, verslo centro padėties mieste praktinė reikšmė klientams mažėja. Tai nėra atsitiktinė ar vien Lietuvai būdinga tendencija. Šiuolaikinėse urbanistikos studijose ir prognozėse ryškėja slinktis link vadinamosios 20 arba 30 minučių kaimynystės.

Pavyzdžiui, Australijos miesto Melburno strateginiame plane 2017-2050 m. „20 minučių kaimynystė“ vertinama kaip esminis miesto plėtros principas. 2018 m. Pasaulio ekonomikos forumo tinklapyje patalpintame pasaulinės NT kompanijos JJL straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad Melburno pavyzdys jau virsta globalia praktika.

Sostinės Konstitucijos prospekte iškilęs naujas verslo centras „Sąvaržėlė“ - vienintelis RSHP (buv. Rogers Stirk Harbour + Partners) projektas Baltijos šalyse. Legendinio britų architekto Richardo Rogerso įkurta architektūros studija garsėja sprendimais, kuriuose konstrukcijos ir inžineriniai elementai atviri, demonstruojami kaip architektūrinės išraiškos dalis.

Todėl visiškai tikėtina, kad biurų nuomininkai, kurie jau šiandien renkasi ne pačioje centrinėje miesto dalyje, bet netoliese centro esančius su išvystyta infrastruktūra ir kokybiškai įrengtus biuro pastatus, gauna geresnį kainos ir kokybės santykį.

Energinio Efektyvumo Klasifikavimas

Pastaraisiais metais didėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, netylant diskusijoms apie globalinį atšilimą ir tvarią plėtrą, efektyviai energiją naudojančiais statiniais domimasi vis dažniau ir vis labiau. Šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai.

Energinis efektyvumas tai langų ir durų reitingavimas, remiantis šilumos perdavimo koeficientu (Uw), kurio skaičiavimo metodika yra nustatyta ISO standarte 10077-2. Nepriklausomai nuo geografinės orientacijos ar klimato, standartizuoto dydžio lango ar durų Uw reikšmė išlieka vienoda visame pasaulyje.

Langų energinį efektyvumą langų gamintojai reitinguoja skalėje nuo prasčiausios termoizoliacijos langų, kurių Uw yra 1,5 W/m2K ir didesnis (priskiriama G reitingo klasei), iki energiškai efektyviausių langų, kurių Uw yra iki 0,7 W/m2K (priskiriami A++ reitingo klasei).

Tačiau nereikėtų langų ir durų energinio efektyvumo reitingo sąvokos tapatinti su pastatų energinio naudingumo klasėmis. Įvairiose šalyse tos pačios energinio efektyvumo klasės pastatams gali būti nustatyti skirtingi reikalavimai langų ar durų šilumos perdavimo koeficiento Uw dydžiui, kai tuo tarpu langų ar durų energinio efektyvumo reitingo klasė visuomet išlieka tas pats.

Langų ir durų Uw dydis, o tuo pačiu ir jų energinio efektyvumo reitingas, priklauso nuo jų gamyboje panaudotų medžiagų savybių bei konstrukcinių ypatumų, o ne nuo įstatymų ar normų leidybos. Taigi, jei statote tam tikros energinio naudingumo klasės (pvz.: A++) pastatą, tai dar jokiu būdu nereiškia, kad jo statyboje turi būti panaudoti analogiška simbolika (pvz.: A++ ) pažymėti energinio efektyvumo reitingo langai ar durys.

Pažymėtina ir tai, kad skirtingų pastatų energiniam efektyvumui langų ir durų eksploatacinių charakteristikų įtaka nėra vienoda, nes pastato energinis efektyvumas priklauso ne tik nuo langų ir durų skaičiaus, ploto ar eksploatacinių charakteristikų, bet ir nuo kitų pastato konstrukcijų savybių bei statybos techninių sprendinių. Kiekvienu konkrečiu atveju, galutinį sprendimą dėl pastato langams ir durims privalomų išpildyti reikalavimų, tame tarpe ir dėl Uw dydžio, priima pastato statybos projekto autorius.

Pagal atliktų skaičiavimų rezultatus statybos projekto autorius gali reikalauti mažesnio (geresnio) langų ir durų šilumos perdavimo koeficiento Uw, nei numato konkrečios šalies normos. Tam, kad optimizuoti statybos išlaidas bei parinkti pakankamų termoizoliacinių savybių langus ar duris, visų pirma, reikia įvertinti pastato statybos projekte nurodytus techninius reikalavimus.

Atvejais, kai Lietuvos Respublikoje statomo pastato statybos projekte langų ir durų šilumos perdavimo koeficientui Uw nenustatyti individualūs (griežtesni) reikalavimai, tai langai ir durys turi būti parinkti ne prastesnių charakteristikų nei nurodyta žemiau esančioje lentelėje.

Atitvarų šilumos perdavimo koeficientai U (W/(m2×K)), pagal pastatų energinio naudingumo klases. Lentelė parengta vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nuostatas įsigaliojusias 2019 m.

• 4) jei B ar C energinio naudingumo klasės viešosios paskirties pastatų suminis langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 35 % pastato sienų ploto, visų šių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento Uwda vertė turi būti 1,3 W/(m²×K).
• 5) k1 = 20/(qiH - 0,6) - temperatūros pataisa negyvenamiesiems pastatams, kur qiH- pastatų vidaus temperatūra šildymo sezono metu (°C).

Taigi remiantis Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 reikalavimais aukščiausios (A++) energinio efektyvumo klasės pastatuose gali būti panaudojami ne tik aukščiausio (t.y.

Mažai Energijos Sunaudojantys Pastatai

Svarbu, kad tokiems pastatams būtų būdingos tam tikros savybės, t. y. pastato forma būtų kompaktiška; atitvaros - kokybiškai apšiltintos ir sandarios; šiluminiai tilteliai sumažinti tiksliai sudūrus konstrukcijas; tiesiogiai naudojama saulės energija pro langus; laikinai apšiltinami langai naktį naudojant langines ar žaliuzes; naudojama vėdinimo sistema su šilumogrąža; paprastai reguliuojama šildymo sistema; aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriuose, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti); taupiai naudojama elektros energija (A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas ir t. Dar kitaip šie pastatai vadinami pasyviaisiais pastatais - tokiais, kuriuose komfortiška temperatūra gali būti palaikoma visus metus ir tam tereikia minimalių energijos sąnaudų.

Ekologiniai Pastatai

Jiems, o ypač jų architektūrai, būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę.

Darnieji Pastatai

Tai statiniai, kurių statybos vyko pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus. Esminiai tokio statinio kriterijai yra tinkamas pastato vietos, orientacijos, užbėrimo gruntu parinkimas, siekiant sutaupyti neatsinaujinančius energijos išteklius; saulės ir vėjo naudojimas didžiajai daliai energijos poreikių patenkinti; žaliųjų (neteršiančių ir galimų perdirbti ar perdirbtų sąnaudų, kurių gamybai reikia mažai energijos) medžiagų ir produktų naudojimas; taupus pastato projektavimas - efektyvus energijos, vandens vartojimo, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų, apšvietimo valdymas.

Žalieji Pastatai

Tokie statiniai turi atitikti tam tikrus kriterijus.

tags: #viesos #paskirties #pastatas #angliskai